Ar kėdainiečių balsas dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros bus išgirstas?

Asoociatyvi / R.Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) planai Kėdainių pašonėje esantį Zabieliškio sąvartyną plėsti ir paversti pagrindiniu viso regiono atliekų kalnu sutelkė vietos bendruomenę. Šie ketinimai, regis, nepaliko abejingų – sąvartyno plėtrai prieštarauja ir aplinkinių kaimų gyventojai ir rajono politikai. Tačiau ar kėdainiečių balsą išgirs esminius sprendimus priimsiantys Aplinkos ministerijos pareigūnai?

Šaltą salę kaitino aistros

Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos kultūros centro salėje virė aistros – praėjusį ketvirtadienį buvo diskutuojama, kas grės, jeigu bus nuspręsta plėsti Zabieliškio sąvartyną ir jame laidoti viso Kauno regiono atliekas.

Šiuos planus rengiantis Kauno RATC prieš kurį laiką susidūrė su pirmąja kliūtimi, Aplinkos apsaugos agentūra pateikė išvadą, jog norint plėsti sąvartyną prieš tai būtina atlikti visapusišką poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Šią išvadą Kauno RATC apskundė ir tik vietos bendruomenės aktyvistų dėka pavyko pasiekti, jog itin svarbi procedūra – išvados persvarstymas vyktų ne Vilniuje, bet Kėdainiuose.

Šaltoje, visai nešildomoje Pelėdnagių kultūros centro salėje ginti savo interesų susirinko arti šimto vietos gyventojų, savivaldybės atstovų bei politikų. Dar prieš prasidedant renginiui jautėsi įtampa, nepatenkintų žmonių kritikos sulaukė vietos seniūnas, jam priekaištauta dėl to, jog nepasirūpinta salės apšildymu, nepasirūpinta mikrofonu bei garso stiprinimo įranga.

„Kas mes, bandomieji triušiai? Vežkite šiukšles pas save į Kauną! Rajono valdžia žmones pardavė, gėda tarybai!“ – aidėjo įsiaudrinusių kėdainiečių šūksniai.

Prognozuoja atliekų šalinimo krizę

Išvados persvarstymo procedūrą moderavusiai Aplinkos apsaugos agentūros atstovei Justinai Černienei teko kartas nuo karto raminti įsiaudrinusius gyventojus, prašyti laikytis tvarkos.

Daugiausia kritikos strėlių bei replikų skriejo sąvartyno plėtrą planuojančio Kauno RATC vadovui Kęstučiui Balčiūnui. Jis stengėsi kėdainiečius įtikinti suprantantis jų susirūpinimą bei tikino, jog plėtra yra tiesiog neišvengiama.

„Nerasime nei Lietuvoje, nei pasaulyje žmogaus, kuris sakytų: „Taip, aš noriu sąvartyno plėtros“. Turime lygiai dvejus metus, po to šiukšles laikysime savo kieme“, – kalbėjo K. Balčiūnas.

Kritinė situacija susidarė persipildžius Lapių sąvartynui Kauno rajone ir dėl aplinkui esančio draustinio nesant jo plėtros galimybių, užsipildyti atliekomis baigia ir Zabieliškio sąvartynas. Tad ieškant, kur galima padėti viso regiono atliekas, nuspręsta plėsti Zabieliškio regioninį sąvartyną.

Kauno RATC vadovas bandė žmones įtikinti, jog plėtros planai – ne tokie baisūs, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Patikslinus skaičiavimus, išplėsta teritorija, kurion pateks ne tik Kėdainių, bet ir viso Kauno regiono atliekos, užims mažesnį plotą: ne 17 hektarų, beveik perpus mažiau – 9,65 hektaro.

Visgi, jam teko pripažinti – pradėjus vežti viso regiono atliekas į Kėdainių pakraštį, ženkliai suintensyvės šiukšles gabenančių sunkvežimių srautas. Jei dabar į Zabieliškį per dieną vyksta 13 šiukšliavežių, tai po plėtros jų skaičius padidės iki 78.

Gyventojai regi pesimistinį scenarijų

Kitas svarbus klausimas, dėl kurio susirinkę vietos gyventojai kėlė šurmulį – kiek kartų padidės nuo sąvartyno skleidžiama smarvė į jį pradėjus vežti atliekas ne tik iš Kėdainių, bet iš viso regiono? Vienareikšmio atsakymo sulaukta nebuvo, Kauno RATC vadovas teigė, jog dvokas padidėti neturėtų, o sąvartyno veikla bus reglamentuota teisės aktais, numatančiais sanitarines apsaugos zonas ir t. t.

Deja, šie argumentai neįtikino kėdainiečių. Kaistant atmosferai pasigirdo replikų, jog rengiamas šalia esančių kaimų gyventojų genocidas, o žmonėms neliks nieko kita, kaip tik užkalti namų langus ir keltis gyventi kitur. Pasak vietos gyventojų, neabejotinai padidėjus dvokui, virš sąvartyno ratus sukančių, viską aplinkui teršiančių paukščių pulkams, jų turimas nekilnojamasis turtas ženkliai nuvertės, jo niekas nebenorės pirkti.

„Nepradėsit statybų. Su buldozeriais teks per žmones važiuoti“, – šaukė kėdainiečiai ir laidė prakeiksmus kadaise sąvartyno plėtros planams pritarusiai Kėdainių rajono savivaldybės tarybai.

„Lauk tokius tarybos narius, lauk merą“, – šaukė žmonės.

Kas išvalys sąvartyno teršalus?

Dar vienas daug dėmesio sulaukęs aspektas – ar pavyks tinkamai išvalyti iš praplėsto sąvartyno išsiskirsiančius teršalus, vadinamąjį filtratą. Numatyta, jog šiukšlyno išskyros bus nukreipiamos į bendrovės „Kėdainių vandenys“ valymo įrenginius, tačiau pastarieji dirba maksimaliu režimu bei nepajėgia tinkamai išvalyti visų į juos patenkančių buitinių nuotekų.

Tiesa, „Kėdainių vandenų“ direktorius Kęstutis Vaitkevičius pasirašė raštą, jog padidėjus nuotekų kiekiui iš sąvartyno, jos bus tinkamai išvalomos. Šis faktas sukėlė nemažą sumaištį, žmonės teigė, jog dar visai neseniai, vos prieš kelias savaites, bendrovės pozicija buvo priešinga, esą teigta, kad sąvartyno išskyrų tikrai nepavyks tinkamai išvalyti.

Kodėl pasikeitė pozicija ir taip numatomai sąvartyno plėtrai nebeliko dar vienos kliūties? Atsakydamas į emocingus susirinkusiųjų klausimus „Kėdainių vandenų“ vadovas Kęstutis Vaitkevičius tikino, jog teikiant atsakymą kalbėta apie būsimas įmonės galimybes, atsirasiančias modernizavus nuotekų valymo įrenginius. Šiam projektui, kurio vertė apytiksliai siektų 3 mln. eurų, tikimasi gauti Aplinkos ministerijos finansavimą.

Ką gali rajono savivaldybė?

Susitikime dalyvavęs Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vadovas Ovidijus Kačiulis kelis kartus pareiškė, jog savivaldybė nepritaria sąvartyno plėtrai. Tačiau ar ši deklaruojama pozicija ką nors iš esmės pakeis?

O. Kačiulis pripažino, jog šis projektas gali būti sustabdytas ne vietos savivaldos, bet ministerijos ir valstybės lygmeniu bei užsiminė, kad šioje situacijoje viską lems Kauno regiono plėtros taryba.

Net jeigu ir Kėdainių rajono savivaldybės taryba vieningai balsuodama pasipriešintų sąvartyno plėtrai, šis sprendimas gali būti nesunkiai apeinamas.

„Rinkos aikštės“ žiniomis, egzistuoja scenarijus, kaip tai padaryti, o šia įvykių eiga gali būti suinteresuotos kai kurios Kauno RATC dalininkės, kaimyninės Kauno rajono bei miesto savivaldybės bei pastarosios kontroliuojama bendrovė „Kauno švara“.

Akivaizdu, kad nemažą įtaką turinčio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo komandos nežavi po dvejų metų prognozuojama atliekų šalinimo krizė. Net jeigu laiku ir bus pastatyta bei pradės veikti atliekas deginsianti Kauno kogeneracinė elektrinė, nėra aišku, ar ji sugebės šiluma bei elektros energija paversti visas regiono atliekas. Tad klausimas – kur teks dėti persipildžius dviem regiono sąvartynams, Lapių ir Zabieliškio, gali tapti itin aktualus.

Tad gali būti, jog veikiant grynai pragmatiškiems sumetimams kaimyninės savivaldybės pasistengs, jog Zabieliškio sąvartynas būtų išplėstas ir priimtų atliekas iš viso regiono. Ar įstengs vietos politikai apginti pavojaus varpais skambinančių vietos gyventojų interesus bei pasipriešinti šiukšlyno plėtrai? Gaila, tačiau atsakymo į šį klausimą pateikta nebuvo, meras susitikime taip pat nedalyvavo.

Nenorime, kad sąvartynas priimtų viso regiono šiukšles

Arūnas Kacevičius, parlamentaro Dariaus Kaminsko padėjėjas, visuomeninio judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ vadovas:

„Šiandien žmonės patys kovoja prieš jų gyvenimo kokybei iškilusias grėsmes. Manau, kad šioje situacijoje visiems būtina suremti pečius ir siekti rezultato tokio, kuris geriausias mūsų žmonėms. Emocijos čia nieko nepadės. Turime rasti išeitį ir susitarti. Šiuo klausimu jau dirbu nuo praėjusių metų rugsėjo.

Kitas esminis klausimas – kokiomis sąlygomis ir kokios apimties turi būti ta plėtra? Ar kas nors iki šiol rimtai kontroliavo, kad visos atliekos sąvartyne būtų rūšiuojamos, o tinkamos perdirbti – išvežamos į perdirbimo įmones? Kiek tenka girdėti – tikrai nepakankamai.

Suprantu žmones, jų nuogąstavimus dėl gresiančios sąvartyno plėtros. Todėl sieksiu bei reikalausiu, kad būtų atliktas visuminis poveikio aplinkai vertinimas. Juk svarbiausia užtikrinti, kad aplinkiniams gyventojams nepablogėtų gyvenimo sąlygos. Taip pat privalu įvertinti visas aplinkybes ir ypač neigiamus sąvartyno galimos plėtros aspektus tiek gyventojų atžvilgiu, tiek dėl aplinkos užterštumo padidėjimo.

Kita vertus, diskutuojant apie tariamą sąvartyno plėtros neišvengiamumą kažkodėl pamirštamas siekis, kad visos perdirbimui tinkamos atliekos būtų išvežamos perdirbti, o ne kaupiamos sąvartyne. Todėl būtina ieškoti šiuolaikinių priemonių atliekoms šalinti. Taip pat tinkamai ir motyvuotai pagrįsti realų sąvartyno plėtros dydį, jeigu ta plėtra tikrai reikalinga. Mes suprantame, kad rajono žmonių reikmėms sąvartynas reikalingas, tačiau nenorime, kad sąvartyno plėtra būtų vykdoma taip, jog priimtų viso regiono šiukšles. Štai dėl ko šiandien mes turime susivienyti bei susitarti.

Kėdainių savivaldybės nuomonė gali būti ignoruojama

Justina Černienė, Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento direktorė:

„Išvados persvarstymas buvo organizuotas, nes Kauno RATC nesutiko su mūsų išvada, jog planuojant regioninio Zabieliškio sąvartyno plėtrą reikalinga atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą.

Persvarstymo metu buvo nuspręsta gauti papildomą informaciją iš bendrovės „Kėdainių vandenys“ bei nacionalinio Visuomenės sveikatos centro, kuris savo galutinės pozicijos dar nėra išsakęs. Susirinkę visas išvadas mes priimsime galutinį sprendimą. Kokia ji bus – šiandien negaliu atsakyti. Aš manau, kad tai užtruks 2–3 savaitės. Jeigu išvada bus, jog poveikio aplinkai vertinimo procedūra turi būti atlikta, ji truktų apie metus laiko. Ji gali išsitęsti ir ilgiau, nes vyksta poveikio aplinkai ataskaitos derinimas su subjektais, jie gali teikti pastabas, taip pat turi būti organizuojamas susitikimas su visuomene.

Jeigu šio sąvartyno plėtra būtų pripažinta valstybinės arba regioninės svarbos projektu, Kėdainių rajono savivaldybė nebeturėtų galimybės vetuoti. Jeigu savivaldybė priimtų sprendimą stabdantį Zabieliškio sąvartyno plėtrą, Kauno RATC galėtų kreiptis į administracinį teismą prašydamas jį panaikinti.“

Atliekų laidojimas sąvartyne – grįžimas į praeitį

Karolina Štelmokaitė, buvusi kėdainietė, viena pasipriešinimo sąvartyno plėtrai iniciatorių:

„Smagu, jog susirinko tiek žmonių, nors rajono savivaldybė apie renginį gyventojų ir neinformavo. Informacija ėjo iš lūpų į lūpas, žmonėms ši problema rūpi ir pilna salė tai įrodo. Tai didžiulis progresas, nes dar lapkričio mėnesį niekas nežinojo apie ketinus plėsti Zabieliškio sąvartyną. Dabar apie tai žino didesnioji Kėdainių dalis ir, ko gero, visi tam prieštarauja. Tiesiog pilietinė visuomenė bando kovoti už savo teises.

Esu 100 procentų tikra, kad sąvartyno plėtros tikrai nebus, nes šie planai prieštarauja Europos Sąjungos atliekų tvarkymo strategijai bei logikai, kuria paremta visa dabartinė atliekų tvarkymo politika.

Jeigu mes plėsime sąvartyną – eisime priešinga krytimi, nei tai daro visi civilizuoti kraštai. Tačiau mes esama civilizuota šalis, Europos Sąjungos narė, o ne trečiojo pasaulio valstybė. Yra visa krūva priemonių, itin platus jų spektras, ką mes galime daryti su atliekomis, kad jos nebūtų metamos į sąvartynus. Tad pirmiausia apie tai ir reikia galvoti…

O kas vyksta dabar, tai bandymas kažkieno neveiklumą paslėpti, užmaskuoti kažkokiais sovietiniais metodais plečiant sąvartyną. Bet šiukšlės – tai ne tik tarša, tai medžiagos, kurios gali būti perdirbamos ir vėl panaudojamos. Manau ir tikiu, jog kėdainiečius šioje kovoje palaikys ir kitų regionų žmonės. Juk niekas nenori sąvartyno plėtros.“

4 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Islandijos plente eismą sukaustė avarija

Neįprastai šilti orai ir toliau muša rekordus

Kauniečiai kviečiami pasitikrinti vairavimo įgūdžius žiemą

Po kruvinų įvykių Kaune – slaptas planas išvaduoti galimą žudiką: teisėjus apklausė STT

Vaizdo registratoriumi užfiksavo, kaip įvyko avarija „Aklųjų“ sankryžoje

Teismas pratęsė Kauno policininko D. Karaluko suėmimą

Kodėl sėkmingai karjerai svarbi ne tik darbo patirtis?

Kauno klinikų medikai papasakojo apie metų stebuklą: mergaitė - vienintelė tokia pasaulyje

Tragedija prie Trijų mergelių tilto: jaunas vyras neišgyveno

Kauno apygardos teismas sumažino D. Gineikaitei už piktnaudžiavimą skirtą baudą (papildyta)