Vienas iš Neringos Venckienės advokatų jos ekstradicijos klausimą svarstančiam JAV teismui nurodė neskubėti priimti sprendimą, nes Lietuvos pateikta informacija esą nėra iki galo aiški.
Rašte teismui jis dėsto argumentus, kodėl N. Venckienė neturėtų būti perkeliama į Lietuvą, kritikuoja pareigūnų sprendimus ir aiškina, kad jo klientei tėvynėje gresia mirtis.
Garliavos istorija – N. Venckienės akimis
„2018 m. vasario 21 d. šis teismas surengė posėdį, kuriame svarstė klausimą dėl N. Venckienės ekstradicijos į Lietuvą. Remiantis įrodymais, N. Venckienė, tuo metu Lietuvoje – teisėja, sukėlė Lietuvos politinių ir teisinių autoritetų įsiūtį viešai sukritikavusi, kaip jie nagrinėja įtarimus dėl galimo įtakingų asmenų seksualinio priekabiavimo prie jos dukterėčios.
Vaiko globa priklausė tėčiui, N. Venckienės broliui (Drąsiui Kedžiui – DELFI). Jis ir N. Venckienė išsiaiškino, kad, kai mergaitė būdavo su mama, ji patirdavo priekabes iš asmenų, tarp kurių – ir Seimo pirmininko padėjėjas, ir Kauno apygardos teismo teisėjas“, – N. Venckienės istorijos vertinimą pateikia advokatas.
DELFI primena, kad pedofilijos byloje kaltintas Andrius Ūsas buvusio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeniniu padėjėju yra dirbęs tuomet, kai jis dar nebuvo išrinktas Seimo pirmininku. Kaltinimai A. Ūsui galiausiai panaikinti. Šioje istorijoje taip pat minėta Kauno apygardos teisėjo Jono Furmanavičiaus pavardė. Abu vyrai buvo nužudyti.
Rašte pripažįstama, kad aptariama istorija sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, N. Venckienė ir D. Kedys apkaltino įtakingus asmenis korupcija ir tuo, kad tyrimas buvo vykdomas aplaidžiai.
„N. Venckienės manymu, buvo surinkta pakankamai įrodymų, tačiau kaltinimai mergaitės mamai nepareikšti, o tai rodo, kad teisėsaugos organai tiesiog atsisakė atlikti savo darbą. N. Venckienė parašė knygą ir tapo naujai įsikūrusios politinės partijos lydere. „Drąsos kelias“ gavo 8 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino 7 vietas Lietuvos Seime“, – JAV teismui rašo advokatas.
Kelia klausimą, kodėl N. Venckienės nesuėmė tuomet, kai ji trenkė pareigūnui
Savo rašte jis kritikuoja sprendimą sulaikyti N. Venckienę. Keliami klausimai, ar N. Venckienė Lietuvoje gali tikėtis nešališko savo padėties įvertinimo, kodėl ji nebuvo suimta tuomet, kai neva pasipriešino policijos pareigūnui.
DELFI primena, kad aptariamu metu N. Venckienė buvo Seimo narė, tad turėjo teisinę neliečiamybę.
„Vienintelis pagrindas ekstradicijai būtų kaltinimas, kad N. Venckienė trenkė pareigūnui ( ir tas elgesys, jei būtų įrodytas, prilygtų nusikaltimui, keliančiam prielaidą ekstradicijai), bet nėra jokių įrodymų, kad tai buvo, kad trenkta būtent pareigūnui, kad šis veiksmas buvo tyčinis. Tarkime, nėra liudininkų parodymų, medicininių išrašų dėl sužalojimo, incidento vaizdo įrašų“, – dėsto advokatas.
Kitaip tariant, N. Venckienė esą išduota Lietuvai galėtų būti tik įrodžius, kad ji tikrai užpuolė pareigūną, ir pripažinus, kad šis veiksmas yra pagrindas ekstradicijai.
DELFI primena, kad dar 2013 m. laikinosios Seimo komisijos dėl N. Venckienės teisinės neliečiamybės pirmininkas Vytautas Saulis LRT sakė matęs prokurorų pateiktą 12 sekundžių Garliavos įvykių vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ji priešinasi policijos pareigūnams.
Aiškina, kad gyvybei gresia pavojus
Maža to, rašte primenama, kad ekstradicija negali būti vykdoma, jei priežastis, dėl kurios prašoma asmenį išduoti, yra politinis nusikaltimas. Iš tiesų, susiformavusi praktika, kad, jei valstybė nusikaltimą, dėl kurio prašoma ekstradicijos, traktuoja kaip politinį, ji gali ekstradicijos netaikyti.
Advokato rašte taip pat aiškinama, kad N. Venckienė buvo tapusi politiniu „dirgikliu“, tiki esanti persekiojama dėl politinio susidorojimo.
„Tačiau didesnį susirūpinimą kelia grėsmė, kas gali nutikti N. Venckienei grįžus į Lietuvą. Vien to turėtų užtekti, kad teismas sustabdytų ekstradicijos veiksmus. Partijos „Drąsos kelias“ atstovai išreiškė susirūpinimą, kad N. Venckienei gresia pavojus, jei ji bus grąžinta į Lietuvą“, – nurodo advokatas.
Po to, kai informuojama, kad jos teisinė neliečiamybė panaikinta, jai gresia būti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn, primenama, kad N. Venckienės brolis buvo nužudytas.
„Jei N. Venckienė grįš į Lietuvą, jos gyvybei kils pavojus“, – konstatuoja advokatas.
Jis taip pat aiškina, kad N. Venckienė nori skųsti jai mestus kaltinimus, tačiau esą tai tikslingiau daryti esant JAV, o ne Lietuvoje.
„N. Venckienė teigia, kad visi kaltinimai yra politiniai, susiję su jos išsakyta kritika valdžios institucijoms“, – nurodo jis.
Taigi advokatas reikalauja teismo atidėti ekstradicijos klausimą.
Pasikeitė ir išvaizda
DELFI primena, kad redakciją pasiekė dokumentai, susiję su N. Venckienės byla. Jai stojus prieš JAV teismą dėl ekstradicijos, imti viešinti ir duomenys, atskleidžiantys įtariamosios gyvenimo Amerikoje detales.
Dokumentuose aiškinama, kad N. Venckienė esą yra pasiryžusi atiduoti pasą, ką galima traktuoti kaip pasižadėjimą neišvykti iš šalies. Advokatai tikina, kad įtariamoji gali užstatyti net savo namą, kad būtų paleista už užstatą. Ji neva turi draugų, kurie žada pasielgti taip pat.
Tiesa, jos sūnus Karolis Venckus viešai jau kreipėsi ir finansinės pagalbos.
Dokumente taip pat primenama, kad Lietuvoje ji įgijo teisinį išsilavinimą, dirbo teisėja, buvo išrinkta į Seimą, tad neva nėra pagrindo ginamu asmeniu nepasitikėti.
Aiškina, kad Lietuva apie jos buvimo vietą žinojo nuo 2013 m.
N. Venckienės advokatai tikina, kad Lietuva jai reiškia nepagrįstus kaltinimus, pareigūnai ją esą šmeižia, piktnaudžiauja užimama padėtimi. Neva akivaizdu, kad visas aptariamas reikalas yra politinis susidorojimas, joks minimas N. Venckienės elgesys JAV esą nebūtų traktuojamas kaip įstatymo pažeidimas.
Advokatai aiškina, kad N. Venckienė negali būti įtraukiama į „rizikos grupę“, tad neva nėra pagrindo apriboti jos laisvę. Jų teigimu, Amerika pastaraisiais metais tapo jos ir jos sūnaus namais.
Maža to, Lietuva neva nuo 2013 m. žinojo apie jos buvimo vietą, tačiau iki 2015 m. nedarė nieko. Neva jei pagrindas būtų buvęs, N. Venckienės arešto orderis būtų išduotas anksčiau.
Dėstydami tokius argumentus, advokatai teismo prašo įvertinti prašymo dėl ekstradicijos pagrįstumą.
Orderis išduotas prieš dvejus metus
Remiantis teismo dokumentais, arešto orderis N. Venckienei iš tiesų išduotas tik 2015 m. rugsėjo 17–ąją Kauno miesto apylinkės teismo.
Dokumentuose taip pat nurodoma, kad aptariamas asmuo įtariamas keliomis nusikalstamomis veikomis – nuo neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, persekiojimo, trukdymo antstolio veiklai, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, pasipriešinimo valstybės tarnautojui iki būrimosi į organizuotą grupę, nusikalstamą susivienijimą.
Patikslinama, kad 2010 m. N. Venckienė kartu su teta Audrone Skučiene subūrė žmones, turėdama siekį neteisėtai rinkti informaciją apie asmenis, kuriuos įtarė esant pedofilais. Šis judėjimas esą buvo pavadintas „pasipriešinimo stovykla“.
Suimta vasario viduryje
2018 m. sausio 24 d. JAV teisėjo pasirašytame dokumente taip pat nurodomas adresas, kur galima rasti N. Venckienę.
Įspėjama, kad įtariamoji gali bėgti ir slėptis, jei sužinos, kad yra ieškoma JAV pareigūnų.
Tiesa, nepraėjus nė mėnesiui – 2018 m. vasario 13–ąją – N. Venckienė jau stovėjo prieš vienos apygardos Ilinojaus valstijos teismo teisėją.
LR Generalinė prokuratūra apie N. Venckienės suėmimą pranešė vasario 22 dieną. Anot prokuratūros atstovų, tuomet JAV pradėtas įtariamosios ekstradicijos į Lietuvos Respubliką teisminis procesas.
N. Venckienė suimta Lietuvos prašymu, prokurorai ją įtaria dėl trylikos Baudžiamojo kodekso straipsnių pažeidimo.
Grąžinimas į Lietuvą atidėtas dėl kuriozinės situacijos
Prieš JAV teismą paskutinį kartą N. Venckienė stojo kovo 22–ąją. Tuomet jos advokatas tikino, kad kaltinamoji yra remiama žmonių – kai kurie iš jų net yra pasiryžę užstatyti bankui savo namus tam, kad gautų paskolą apmokėti N. Venckienės advokatams.
Galiausiai teisėjai paskelbė atidedantys sprendimą siųsti N. Venckienę į Lietuvą. Tai lėmė kuriozinės aplinkybės JAV. Ekstradicija turi būti patvirtinta ir pasirašyta JAV valstybės sekretoriaus, tačiau prieš dvi savaites Rexas Tillersonas buvo atleistas prezidento Donaldo Trumpo.
Įprastai ekstradicijos pasirašymą perimti galėtų valstybės sekretoriaus pavaduotojas, tačiau prieš dvi savaites buvo atleistas ir jis. Taigi sprendimas dėl grąžinimo atidėtas, nes nėra kam pasirašyti ekstradicijos.
Naujo valstybės sekretoriaus patvirtinimas gali užtrukti keletą mėnesių. Dėl to N. Venckienė sulaikoma dar trims mėnesiams. Gegužės 15 dieną teisėjas spręs, ar paleisti N. Venckienę už užstatą iki kito teismo.
Teismui pasibaigus N. Venckienė buvo išvesta pro galines duris. Salę visi paliko tylėdami. N. Venckienės advokatas kreipėsi į susirinkusius palaikyti kaltinamąją. Jis teigė visiškai sutinkantis su teismo sprendimu.
Persiuntimas į Lietuvą gali trukti ne vienus metus
N. Venckienei šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. JAV Federalinių kalėjimų biuro puslapyje yra nurodyta, kad ji įkalinta Čikagos metropoliteno pataisos įstaigoje, kurią administruoja ne tik Federalinis kalėjimų biuras, bet ir JAV Teisingumo departamentas.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna atskleidė, kad N. Venckienė suimta Čikagoje. Praktika rodo, kad panašūs procesai gali trukti ir metus ar kelerius, todėl konkretizuoti, kada N. Venckienė gali būti grąžinta į Lietuvą, T. Krušna nenorėjo.
Sprendimas suimti N. Venckienę gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Pasigesta prieš beveik 5 metus
Lietuvos teisėsauga susirašinėjo su Jungtinių Valstijų pareigūnais net praėjus daugiau nei ketveriems metams po įvairiais nusikaltimais įtariamos buvusios teisėjos ir buvusios Seimo narės N. Venckienės paieškos paskelbimo.
„Jos buvimo vieta yra žinoma. Yra prašymas ją išduoti ir jis dabar vykdomas. Aš padariau viską, ko iš manęs prašė Amerikos pareigūnai, jie saistomi savų įstatymų ir tvarkos. Suvereni valstybė pati sprendžia, kaip elgtis su jos teritorijoje esančiais žmonėmis“, – dar pernai BNS sakė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Jakutis.
Jis yra N. Venckienės bylų tyrimo grupės vadovas.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis yra sakęs, kad 2015 metų gruodį JAV Teisingumo departamentas priėmė Lietuvos prašymą dėl N. Venckienės ekstradicijos ir pripažino jį vykdytinu.
N. Venckienės Lietuvoje pasigesta 2013 metų balandį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę. Tų metų gegužės 10 dieną Lietuvos teisėsauga paskelbė jos paiešką.
Iš pradžių N. Venckienei mėginta įteikti šaukimą, buvo parengti įtarimai. Paskui už akių skirtas suėmimas, paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis, o tada kreiptasi ir į JAV.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
