Lietuvoje įvestas vasaros laikas: vyrauja prieštaringos nuomonės

Asociatyvi / Kauno autobusų stoties nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Šiąnakt Lietuvoje buvo įvestas vasaros laikas – miegojome valanda trumpiau, tačiau dabar galėsime džiaugtis šviesesniais vakarais. Laikrodžių rodykles valanda į priekį reikėjo pasukti ankstų sekmadienio, kovo 25–osios, rytą.

Šiuo laiku gyvensime septynis mėnesius – iki paskutiniojo spalio sekmadienio. Tuomet vasaros laiką atšauksime ir galėsime pamiegoti valanda ilgiau, tačiau greičiau tems.

Visuomenė nepritaria

Tiesa, pastaruoju metu itin aktyviai diskutuojama, ar laikrodį sukioti – vis dar verta.

Tikinama, kad prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių, tad juntamas poveikis žmonių sveikatai, psichologinei savijautai. Medikai metai iš metų kartoja, kad tokia sistema gali pakenkti sveikatai, esą tai turi įtakos ir nelaimingų atsitikimų statistikai, padidėja nusikalstamumas, nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius.

Tačiau idėjos šalininkai aiškina, kad šiuo metu galiojanti sistema padeda efektyviau išnaudoti dienos šviesą ir taupo resursus.

Prieš laiko persukimą – ir 74 proc. švietimo įstaigų bendruomenių atstovų – vadovų, mokytojų, dėstytojų, mokinių, tėvų, studentų, parodė Švietimo ir mokslo ministerijos 2016 m. balandį atlikta apklausa. Savo ruožtu 2017 m. balandį atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ apklausa parodė, kad 79 proc. šalies gyventojų nepritaria laiko keitimui.

Vyksta svarstymai

Praėjusių metų pabaigoje Seimo nariai parėmė Vyriausybės priimtą sprendimą, kad Lietuva pati galėtų nuspręsti, ar jai kartą per metus įvesti vasaros laiką, ar ne. Už nutarimą balsavo 76 parlamentarai, prieš buvo 7, tiek pat parlamentarų susilaikė.

Tiesa, laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai galiojančią ES direktyvą dėl vasaros laiko.

Ši direktyva persvarstoma kas penkerius metus, taigi artimiausiu metu tai bus padaryta 2021–aisiais.

Atsisakyti siekia ir daugiau šalių

ES pritarimo planui atsisakyti vasaros laiko ketina siekti ne tik Lietuva, bet ir Suomija, Lenkija, Estija.

„Nėra priežasčių abejoti ekspertų išvadomis, kad laiko kaitaliojimas pavasarį ir rudenį turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Mes nepakankamai įvertiname kokybiško miego poveikį sveikatai. Vis dėlto, jau neginčijamai įrodyta, kad visavertis miegas yra labai svarbus, kad žmogus jaustųsi laimingu ir gebėtų kurti“, – pareiškė Estijos parlamento socialdemokratų frakcijos atstovas Tonelis Talvė.

2017 metų lapkritį Suomijos parlamentas apsvarstė pilietinę iniciatyvą dėl to, kad nebūtų pereinama prie vasaros laiko. Po šia iniciatyva pasirašė daugiau kaip 70 tūkst. žmonių. Deputatai padarė išvadą, kad perėjimo prie vasaros laiko derėtų atsisakyti.

Manoma, kad sukeltų nepatogumų, išnaudotume daugiau energijos

Europos Parlamentas (EP) vasario pradžioje nusprendė kruopščiai išnagrinėti laiko kaitaliojimo problemą ir, esant būtinybei, atsisakyti sezoninio laiko.

„Pilietinės iniciatyvos rodo visuomenės susirūpinimą dėl laikrodžių sukiojimo įvedant ir atšaukiant vasaros laiką paskutinėmis kovo ir spalio mėnesių savaitėmis. Tyrimai aiškių išvadų nedavė, tačiau atkreipė dėmesį į neigiamą poveikį žmogaus sveikatai“, – nurodė EP atstovai.

Parlamentas paragino Europos Komisiją kruopščiai peržiūrėti direktyvą dėl vasaros laiko ir, jeigu reikės, pateikti pasiūlymą dėl jos pakeitimo.

Tačiau Europos Komisijos (EK) atstovai tikina, kad 2014 metais atliktas tyrimas parodė, kad, jei ES vasaros laikas nebūtų taikomas koordinuotai, tai sukeltų nepatogumų ir gyventojams, ir įmonėms

„EK šiuo metu nagrinėja laiko sukiojimo klausimą, atsižvelgdama į visus turimus duomenis. Europos Komisijos atstovai pabrėžia, kad vasaros ir žiemos laiko suderinimo ES lygmeniu tikslas – išvengti problemų, ypač transporto, logistikos ir energetikos srityse, kurios kiltų laiką sukiojant nekoordinuotai“, – BNS informavo EK atstovai.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

42 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Naujas gatvės meno kūrinys Kaune neša ypatingą žinutę

Skaitytoja: dėl sutrikusios „Žiogo“ veiklos tenka mokėti papildomai

N. Venckienė apskundė jai skirtą suėmimą

Kaune registruojamas didžiausias sergamumas gripu

Apklausa parodė, ką vairuotojai mano apie žalių rodyklių panaikinimą

Smarkiai greitį viršijusiam „BMW“ vairuotojui teks pailsėti nuo vairavimo

Sveikatos apsaugos ministerija: receptinius vaistus bus galima įsigyti internetu

Šiandien Lietuvos danguje išvysite retą reiškinį – kitą kartą tai nutiks tik 2032 metais

Vilijampolės rajone ramybę drumstė pistoleto šūviai – sužalotas jaunas vyras

Gaisrą Alytuje gesinusiems ugniagesiams skirtos piniginės premijos