Automobilių stovėjimo rinkliavos: tolesnis brangimas – neišvengiamas

Asociatyvi nuotr. /R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Lietuvoje praeitais metais automobilių stovėjimas pabrango dviejuose didmiesčiuose – Vilniuje ir Kaune. Pastarajame nuo šių metų vasaros rinkliavos dar kartą didės. Tačiau net ir po to didžiausi rinkliavos tarifai išliks sostinėje. Valanda automobilio stovėjimo raudonojoje zonoje jau dabar atsieina 1,5 EUR, o mėlynojoje – 2,5 EUR. Kodėl už automobilių stovėjimą reikia mokėti vis daugiau ir ko turėtume tikėtis ateityje?

Klystate, jei manote, kad Vilniuje brangu

Palyginti su Latvijos ar Estijos sostinėmis, net ir Vilniuje automobilio stovėjimo centre kaina kol kas atrodo nedidelė. Pavyzdžiui, Rygos senamiestyje automobilį pirmai valandai galima pastatyti už 5 EUR, tačiau kiekviena kita valanda kainuoja net 8 Eur. O Talino senamiestyje viena automobilio stovėjimo valanda atsieina 6 EUR.

Panašios automobilių statymo rinkliavų tendencijos vyrauja daugelyje Europos didmiesčių. Prieš porą metų atliktas televizijos „Euronews“ tyrimas atskleidė, kad vidutinė valandos automobilio stovėjimo kaina 32 analizuotuose Europos miestuose siekia 3 EUR.

Pasak Kristinos Gaučės, Vilniaus miesto darnaus judumo plano kūrimo grupės koordinatorės, automobilių stovėjimo rinkliavų didinimas ar jų sąlygų griežtinimas yra gana dažnai taikoma praktika didžiuosiuose pasaulio miestuose, padedanti reguliuoti transporto priemonių kiekį centrinėse miestų dalyse.

„Yra miestų, kur jau daugelį metų automobilį pastatyti centre galima, bet kaina būna labai aukšta, o stovėjimo laikas ribotas. Daugeliui tokios sąlygos netinka, todėl į centrą keliaujama ne nuosavu automobiliu, o viešuoju transportu ar kitu būdu“, – aiškino K. Gaučė.

Anot jos, šiuo požiūriu visi Lietuvos didmiesčiai smarkiai atsilieka. Juose vyrauja gana liberali automobilių stovėjimo tvarka, tačiau bėgant laikui, pasak pašnekovės, ji keisis.

„Automobilių stovėjimo rinkliavų augimas Lietuvoje yra neišvengiamas. Užtenka pažvelgti į Latvijos ar Estijos didmiesčių taikomas rinkliavas, kurios daug didesnės nei mūsiškės. Tiesa, tai nereiškia, kad automobilio stovėjimas Lietuvoje per vieną dieną pabrangs labai smarkiai. Tarifai turi būti didinami išlaikant protingą balansą ir atsižvelgiant į aplinkybes. Dėl to kainos įprastai didinamos tik tada, jei miesto centre automobilių stovėjimo vietų užimtumas pasiekė kritinį tašką“, – aiškino K. Gaučė.

Kad automobilių stovėjimo rinkliavų didinimas gali duoti teigiamų rezultatų, rodo ir Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ duomenys. Praeitais metais mokestį mėlynojoje zonoje padidinus iki 2,5 EUR, buvo pastebėtas stovinčių automobilių skaičiaus mažėjimas. Vidutinis užimtumas piko metu minimoje zonoje sumenko nuo 92 iki 76 proc.

Nėra automobilių – nėra problemos

K. Gaučės teigimu, kuo didesnis miestas ir kuo jis vakarietiškesnis, tuo labiau jame stengiamasi centrą pritaikyti pėstiesiems ir viešajam transportui, o automobiliams taikomi didesni mokesčiai ar apskritai draudžiamas jų eismas.

„Kai kur Vakaruose jau net neįsivaizduojama, kad kelionė automobiliu galėtų būti nuo durų iki durų. Daugelyje šioje srityje toliau pažengusių miestų yra įprasta dažniau naudotis viešuoju transportu ar apskritai eiti pėstute“, – sakė K. Gaučė.

Ir iš tiesų Norvegijos sostinė Oslas yra paskelbusi, kad jau kitąmet miesto centre bus apribota automobilių statymo galimybė, panaikinant automobilių stovėjimo vietas. Ispanų užmojai dar didesni. Iki 2020 m. Madride planuojama uždrausti statyti automobilius 2 km spinduliu aplink miesto centrą. Hamburge bei Kopenhagoje ir toliau bus didinami plotai, skirti pėstiesiems, o Paryžiuje planuojama uždrausti dyzelinu varomus automobilius bei padvigubinti dviračių takų skaičių.

Šie pavyzdžiai – tik keletas iš daugelio atvejų, kai miesto valdžia imasi priemonių, leidžiančių sumažinti centre esančių automobilių skaičių. Dažniausiai tokių veiksmų griebiamasi siekiant efektyviau išnaudoti mieste esančius žemės sklypus ir kovojant su miesto oro užterštumu.

Kad oro tarša yra aktuali problema Lietuvos didmiesčiams, rodo statistika. Pasak K. Gaučės, vien Vilniuje registruotų automobilių yra daugiau nei 250 tūkst. Maždaug trečdalis jų priskiriami Euro 3“ standartui, į kurį daugiausia patenka 17–14 metų automobiliai. Tai reiškia, kad didelė dalis Vilniaus gatvėmis riedančių automobilių smarkiai blogina miesto oro kokybę.

Pašnekovės manymu, esminis transporto sistemų pokytis, kai Lietuvos didmiesčiuose ar bent jų centruose ims mažėti automobilių, įvyks netolimoje ateityje. Tiesa, jis daugiausia įvyks ne dėl augančių rinkliavų ar gerėjančios ekonominės situacijos, o dėl kartų kaitos.

„Žinau, kad apie automobilio vairuotojo pažymėjimą svajoja jau tikrai ne visi šiuolaikiniai mokiniai. Pastebėjau, kad paauglių gretose yra nemažai tokių, kuriems keliavimas dviračiais, viešuoju transportu ar kitais alternatyviais būdais yra vertybė. Manau, kad būtent jaunoji karta turėtų būti mūsų tikslinė auditorija, kai kalbama apie Lietuvos miestų transporto ateitį“, – sakė K. Gaučė.

Su tokia nuomone sutinka ir „CityBee“ vadovas L. Yla. Jo teigimu, keliavimo automobiliais ir poreikio turėti asmeninį automobilį pokyčiai puikiai atsispindi automobilių dalijimosi platformų veikloje.

„Vis daugiau mūsų klientų yra žmonės, kurie neturi arba atsisako asmeninio automobilio. Dažniau tai yra jaunimas, nenorintis finansinių įsipareigojimų, atsirandančių perkant automobilį, tačiau taip pat daugėja ir vyresnių kartų atstovų, kurie tiesiog nenori turėti rūpesčių, susijusių su automobilio eksploatacija. Tarp jų ir mokesčio už automobilio stovėjimą miesto centre“, – aiškino „CityBee“ vadovas L. Yla.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

49 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Prisistatė nauja Respublikinės Kauno ligoninės vadovė

Vasariškas pirmadienis baigsis su trenksmu: per Kauną slinks audros debesys

Lenktynių trasoje „Nemuno žiedas“ - jaunimui skirta stovykla

Savaitgalį oficialiai atvertas renovuotas Draugystės parkas

Lietuvos įtakingiausieji: viršūnėje - D. Grybauskaitė, R. Karbauskis ir S. Skvernelis

Kaunietės A. Jagelavičiūtės interviu su „S“ raide: apie seksą ir plastines operacijas

Sprendimas kauniečiams: ką daryti, kad namai netaptų sandėliu

Artėjant Rugsėjo 1-ajai – specialistų patarimai apie racionalų pasiruošimą mokyklai

Pirmadienį mieste startuoja rinkimai: Kauno seniūnaitijos renka atstovus

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė atsisveikino su vienu iš kandidatų