Už darbą iki rinkimų ir rinkimų kampanijos metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2016-aisiais Sauliui Skverneliui sutiko mokėti nemenką sumą, nors partijos finansinės ataskaitos rodo, kad „valstiečių“ partinė kasa buvo pustuštė.
Visai gali būti, kad būtent vardan galimybės išlaikyti tuomet populiarumo viršūnėse jau besimaudžiusį atleistąjį vidaus reikalų ministrą, Ramūnas Karbauskis „valstiečių“ partijos vardu net paėmė paskolą banke, užstatydamas partijos turimą nekilnojamąjį turtą Vilniuje, kuri galimai buvo skirta rinkimų sąrašo narių atlyginimams apmokėti.
Tačiau praėjusių rinkimų į Seimą įkarštyje oficialiai, pagal darbo sutartis, įdarbinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) , dabartinio premjero komanda su pačiu Sauliumi Skverneliu priešakyje taip ir netapo šios politinės partijos nariais, nors dosniai buvo maitinami jos lėšomis.
Rinkimams į Seimą 2016-ais metais Ramūno Karbauskio vadovaujama LVŽS nurodė išleidusi 1,25 milijono eurų, o pasibaigus rinkimų kampanijai, nepaisant iškovotų 56 mandatų, partijai liko beveik 0,9 milijono eurų skola.
Savo partijos finansinėje ataskaitoje už 2016-uosius – rinkimų į Seimą metus – „valstiečiai“ nurodo per metus etatinių partijos darbuotojų išlaikymui išleidę beveik 76 tūkst. eurų.
Tai – net dvylika kartų daugiau, nei išleista 2015-ais metais, kai ši suma per metus siekė kiek daugiau nei 6 tūkst. eurų.
Skverneliui – vidutiniškai 1700 eurų „į rankas“
DELFI išsiaiškino, kad vidaus reikalų ministro postą 2016-ųjų metų pavasarį palikusiam ir „valstiečių“ rinkimų sąrašo lyderiu tapusiam S. Skverneliui visą rinkimų kampanijos laikotarpį iš „valstiečių“ partijos kasos buvo mokamas atlyginimas.
Paprašytas patikslinti atlyginimo dydį, kurį S. Skvernelis gaudavęs už darbą „valstiečių“ partijos veiklos koordinatoriumi, premjero atstovas spaudai, patarėjas Tomas Beržinskas teigė, kad „buvo mokamas 1700 eurų vidurkis „į rankas“ visą laikotarpį, kol jis dirbo“.
Jis leido suprasti, kad atskirais mėnesiais atlyginimas būdavęs nevienodas. DELFI šaltiniai yra teigę, kad S. Skverneliui buvo mokamas ir 2500 eurų atlyginimas „į rankas“.
„Duomenis apie skirtingais laikotarpiais eitas pareigas premjeras yra deklaravęs teisės aktų nustatyta tvarka“, – S. Skvernelio poziciją perdavė jo atstovas T. Beržinskas.
Informacija – po devyniais užraktais
Pasirodo, patikrinti, kiek ir kokių bei, svarbiausia, iš kur pajamų gavo vienas ar kitas politikas ar valstybės tarnautojas, – neįmanoma.
Lietuvoje galiojantys teisės aktai viešai leidžia skelbti tik politikų, valstybės tarnautojų bei dar kelių visuomenės grupių metines turto, bet ne gautų pajamų deklaracijas.
Pastarosios – po devyniais užraktais, ir jas išviešinti Valstybinė mokesčių inspekcija galėtų tik tuo atveju, jei deklarantas pateiktų raštišką tam sutikimą.
Vienintelis atvejis, kai visuomenė legaliai gali sužinoti politikų gautas pajamas ir nuo jų sumokėtus mokesčius – rinkimai.
Rinkimų kampanijos metu Valstybinė mokesčių inspekcija kandidatams suformuoja jų gautų už praėjusius (ne rinkimų) metus pajamų deklaracijas, o pats kandidatas jas pateikia visuomenei.
Politikams ir valstybės tarnautojams yra prievolė kasmet Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti gautų pajamų deklaraciją, tačiau jų turinys visuomenei – nėra viešas.
Tarp įdarbintųjų – dabartiniai seimūnai ir Skvernelio patarėjai
DELFI išsiaiškino, kad, be S. Skvernelio, dar mažiausiai keturi „valstiečių“ rinkimų kampanijos nariai gavo atlyginimus iš LVŽS, kai buvo oficialiai įdarbinti partijoje veiklos koordinatoriais.
Dvi iš jų – buvusios „valstiečių“ rinkimų sąrašo narės – dabartinės Seimo narės Rūta Miliūtė ir Dovilė Šakalienė.
„Valstiečių“ frakcijos Seime atstovės R. Miliūtės pasiteiravus apie buvusį partinį atlyginimą, jaunoji politikė į klausimus atsakė išsamiai.
„Buvo sudaryta terminuota darbo sutartis nuo 2016-ų metų birželio 10-os iki tų pačių metų spalio 23-os dienos su LVŽS, dirbau veiklos koordinatore. Darbas buvo pilna darbo diena, už 380 eurų mėnesinį atlygį „į rankas“, – nurodė Seimo narė.
Paklausta, koks buvo jos darbo pobūdis minėtose pareigose, R. Miliūtė sakė: „Rinkimų kampanijos metu krūvis – didžiulis, daugiausia teko rūpintis LVŽS veiklomis Kauno regione – organizuoti ir koordinuoti Kauno regiono skyrių iniciatyvas (kassavaitinė LVŽS palapinė Kauno senamiestyje, dalyvavimas miesto ir bendruomenių renginiuose ir t. t.), administruoti socialinius tinklus, koordinuoti reklamos projektus (lauko reklamos, plakatų, lankstinukų ir pan. rengimas ir derinimas tarp reklamos agentūrų ir kandidatų) ir kt.“
Į klausimą, ar minėtų pareigų politinėje partijoje ir paties įdarbinimo fakto negalima laikyti LVŽS atlygiu už sutikimą kandidatuoti šios partijos rinkimų į Seimą sąraše, jauniausia Seimo narė pateikė tokį atsakymą: „Jeigu tai vadinate „atlygiu už kandidatavimą“, tai įdomu, kur tuomet dingo atlygis už realius darbus neskaičiuojant valandų? O jeigu rimtai, atsakymas – ne, negalima. Rinkimų kampanijos metu partijoms įprasta stiprinti savo gretas ir samdyti papildomus darbuotojus, o apsisprendimas kandidatuoti neturi nieko bendro su įdarbinimo faktu.“
Su „valstiečiais“ į Seimą patekusi, vėliau perbėgusi pas liberalus, dar vėliau – pas socialdemokratus ir netgi tapusi LSDP nare Seimo narė D. Šakalienė nurodė gaudavusi 1000 eurų „į rankas“ atlyginimą iš LVŽS visą rinkimų į Seimą laikotarpį.
„Sutikusi dalyvauti rinkimuose, negalėjau toliau tęsti darbo komunikacijos įmonių grupėje bei dviejose žiniasklaidos priemonėse. Nuo 2016-ų metų birželio iki spalio mėnesio pilnu etatu dirbau veiklos koordinatorės pareigose, gavau 1000 eurų „į rankas“ algą. Sąžiningai skyriau savo laiką ir jėgas rengti „valstiečių“ rinkiminę programą bei pagelbėti kitur, kur buvo naudingos mano žinios ir patirtis. Mano pajamos dėl šio sprendimo sumažėjo pustrečio karto, tad vargu, ar tai galima pavadinti atlygiu už sutikimą dalyvauti rinkimuose“, – į pateiktus klausimus atsakė D. Šakalienė.
Po 1000 eurų „į rankas“ mėnesinį atlyginimą rinkimų į Seimą kampanijos metu DELFI patvirtino gaudavę ir buvę vidaus reikalų ministro S. Skvernelio patarėjai Tomas Beržinskas bei Arnoldas Pikžirnis. Iš VRM jie pasitraukė kartu su S. Skverneliu 2016-ųjų pavasarį, o rinkimų kampanijos metu dirbo „valstiečių“ rinkimų štabe.
S. Skverneliui po rinkimų tapus Seimo nariu ir premjeru, šiuo metu abu vyrai dirba Vyriausybės vadovo patarėjais.
„Nematau jokios baimės slėpti šią informaciją. Baisiau būtų, jei būčiau atlyginimą gavęs iš liberalų“, – pusiau juokais į klausimą apie gautas pajamas iš politinės partijos, kurios nariu niekuomet nebuvo, sakė A. Pikžirnis.
Jis teigė, kad atlyginimas buvo „mokamas už darbą, kuris buvo padarytas“.
Karbauskis: tai – normali Vakarų praktika
Paprašytas prisiminti S. Skvernelio, D. Šakalienės ir kitų įdarbinimo rinkimų laikotarpiui partijoje aplinkybes, LVŽS lyderis, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis problemos neįžvelgė.
„O kas čia tokio? Na, įdarbinome. Juk žmogus metė darbą, prisijungė prie mūsų, visą laiką skyrė mūsų rinkimų kampanijai. Tai didelis darbas, o juk žmogus turi iš kažko ir šeimą išlaikyti. Ar būtų geriau, jei mes būtume jiems mokėję vokeliuose? To jūs norėtumėte? Įdarbinome oficialiai, mokėjome mokesčius, žmonės turėjo socialines garantijas. Čia normali Vakarų praktika, kodėl jūs taip stebitės?“ – kalbėdamas su DELFI dar žurnalistinio tyrimo pradžioje sakė R. Karbauskis.
Paklaustas, ar kiti partijos kolegos nebuvo įsižeidę dėl tokio žingsnio, R. Karbauskis sakė, kad nepatenkintų negirdėjo.
Paprašytas patikslinti mokėtas sumas, jis sakė į tokius dalykus „dėmesio nekreipęs“, o tai, kiek buvo mokama – „viskas sudeklaruota oficialiai“.
„Valstiečių“ partijos pirmininkas neatsakė į klausimą, ar investicijos į politikus pasiteisino. Jis taip pat vengė S. Skvernelio ir kitų – ypač D. Šakalienės narystės LVŽS temos.
„Koks skirtumas – yra partijoje ar nėra? Čia žmogaus asmeninis reikalas. Mes žiūrime į darbą, o darbas mus tenkina“, – taip sakė R. Karbauskis, paklaustas, ar tikisi, jog premjeras prisijungs prie LVŽS gretų.
R. Karbauskis patvirtino, kad rinkimų metu jo ir Andriaus Mamontovo įkurtas fondas „Švieskime vaikus“ išvertė ir išleido amerikiečių Džordžo Akerlofo ir Roberto Šilerio knygos „Kvailių žvejonė“ lietuviškąjį leidimą.
Šios knygos leidybos iniciatorius ir konsultantas buvo dar vienas „valstiečių“ rinkimų sąrašo narys – dabartinis Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
Tai, kad knygos leidimas ir vėliau jos pristatymai skaitytojams sutapo su rinkimų į Seimą kampanija, R. Karbauskis pavadino „visišku sutapimu“.
Paklaustas, kas – partija ar fondas – mokėjo S. Jakeliūnui už konsultacijas, R. Karbauskis teigė neprisimenantis.
„Kažkas tikriausiai mokėjo? Jei darbas buvo padarytas, tai kažkas turėjo už tai atlyginti“, – sakė R. Karbauskis.
Pats S. Jakeliūnas DELFI sakė, jog „nei iš partijos, nei iš fondo jokių išmokų ar atlygio nesu gavęs“.
Klausimai – ir dėl rinkimų išlaidų
Kaip matyti iš viešai pateikiamų „Sodros“ duomenų, iki prasidedant 2016-ųjų metų rinkimų į Seimą kampanijai, LVŽS iki 2016-ųjų balandžio mėnesio teturėjo vieną etatinį darbuotoją.
DELFI šaltinių žiniomis, tai buvo Kristina Kirslienė, „valstiečių“ deleguoto europarlamentaro Bronio Ropės padėjėja Lietuvoje, ėjusi kartu ir „valstiečių“ partijos atsakingosios sekretorės pareigas.
Tačiau jau 2016-ųjų birželį šis skaičius padidėjo iki šešių darbuotojų, o vėliau – iki aštuonių. Tačiau vos pasibaigus rinkimų į Seimą turui, visi darbuotojai iš „valstiečių“ partijos buvo atleisti, ir jau 2016-ųjų pabaigoje LVŽS nedirbo nei vienas etatinis darbuotojas.
Toks faktas reiškia, kad nauji darbuotojai, kurių pareigos vadinosi veiklos koordinatoriai, buvo priimti tiksliniam – rinkimų – laikotarpiui, ir dirbo tiesiogiai su rinkimų kampanija susijusius darbus. To neneigia nei jie patys.
Tačiau tokiu atveju, minėtų asmenų darbo užmokestis privalėjo būti apskaitytas kaip rinkimų kampanijos išlaidos ir deklaruotas Vyriausioje rinkimų komisijoje.
Kaip nurodoma Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės DELFI atsiųstame atsakyme, „vadovaujantis Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostata išlaidos politinės partijos patalpų nuomai, išlaikymui, personalo veiklai apmokėti, kai šios išlaidos yra neįprastos šiai politinei partijai ne politinės kampanijos laikotarpiu (nėra dalis partijos nuolatinio darbuotojo pareigų), laikytinos susijusiomis su politine kampanija.“
Prašydami VRK komentaro, sąmoningai paklausime nenurodėme politinės partijos pavadinimo, tik aprašėme situaciją dėl įdarbinimo fakto ir klausėme, ar atlyginimai tokiems darbuotojams turėtų būti priskirtini rinkimų kampanijos išlaidoms.
L. Matjošaitytė, pacitavusi aukščiau minėtą Įstatymo straipsnį, savo raštu atsiųstame atsakyme nurodė, kad „pateiktos informacijos neužtenka konkrečiam atsakymui pateikti. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinamos visos aplinkybės.“ Tačiau paklausimo ar prašymo nurodyti „visas aplinkybes“ redakcija nesulaukė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
