Prieš 26-erius metus į JAV emigravęs lietuvis dailininkas Rimas Čiurlionis kelias savaites viešėjo Lietuvoje ir gimtąjame Kaune. O prieš išvykdamas namo Babtyno-Žemaitkiemio dvare, stūksančiame Kauno rajone, surengė vienos dienos savo darbų parodą.
[galerija kiek=”8″]
Į tapybą pasukęs R. Čiurlionis yra žymiausio kada nors gyvenusio lietuvių dailininko bei kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikuonis. Tačiau menininkas prisipažįsta, jog M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune jam teko būti – seniai, tuomet, kai dar mokėsi mokykloje. „Jis man atrodė esantis unikalus, mąstė kitaip nei kiti to meto žmonės, įspūdį paliko ir tai, kad jis buvo šiek tiek sureikšmintas“, – portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistams kalbėjo R. Čiurlionis.
Paklaustas apie giminystės ryšį su minėtuoju lietuvių dailininku ir kompozitoriumi, tapytojas prasitarė tik tiek, kad jį ir M. K. Čiurlionį sieja geneologinio medžio šakos, kurios nėra labai nutolusios viena nuo kitos, nes pastaroji pavardė nebuvo itin paplitusi.
R. Čiurlionis jau dvidešimt penkerius metus gyvena Čikagoje. „Apie priežastį, kodėl išvykau iš Lietuvos, niekada nesusimąsčiau, tiesiog tuo metu man atsivėrė pasaulis. Nesureikšminau svarstymų – išvažiuoti ar likti, tiesiog taip susiklostė aplinkybės“, – atviravo jis.
Tačiau paklaustas apie Kauną, kuriame menininkas gimė ir augo, nedaugžodžiaudamas teigė, jog šis miestas jam svarbus, nes tai – jo istorija ir prisiminimai, vedantys net ir į tuos laikus, kai Kaune susidegino Romas Kalanta.
Dar gyvendamas Lietuvoje dailininkas mokėsi ir baigė Kauno J. Naujalio muzikos bei Stepo Žuko dailės mokyklą. Kurį laiką dirbo Pažaislio vienuolyne ir prisidėjo prie jo atnaujinimo tapydamas freskas. Tačiau, sako, R. Čiurlionis, restauravimas nebuvo tikrasis pašaukimas. Bet būtent šioje sakralinėje erdvėje atsivėrė galimybė pažinti gerus savo amato žinovus-meistrus bei pajusti ypatingą tenykštės aplinkos aurą.
„Kūryba iki šiol užima kone visą mano gyvenimą. Čia save atrandu – tai mano kryptis, tai – siekis. Jei paklaustumėte, kas mane įkvepia, atsakyti negalėčiau, įstengčiau tiesiog kažką įvardyti žodžiais, tačiau tai neturėtų nieko bendra su mano tapybos darbais“, – atviravo pašnekovas.
Įšvykęs už Atlanto R. Čiurlionis prisipažįsta kurį laiką jautęs nostalgiją Lietuvai, tačiau vėliau įvyko tam tikras lūžis. „Gyvenimas JAV yra šiek tiek intensyvesnis ir galbūt ne tiek blaškomas kaip mano gimtojoje šalyje. Tiesą sakant, niekad iki šiol nesu lyginęs gyvenimo čia ir ten. Tačiau Čikagoje jaučiu didesnį aplinkos impulsą įvairioms iniciatyvoms“, – sakė dailininkas.
Parodoje Babtyno-Žemaitkiemio dvare, dalis kartu su menininku Vytautu Dubausku eksponuojamų paveikslų, mūzos įkvėptų Amerikoje, atkeliavo tik trumpam ir ilgai čia neužsibus – vėl suguls į lagaminus ir keliaus ten, iš kur atvyko. Ši kūrybinių vaisių ekspozicija Kauno rajone, kaip sako, R. Čiurlionis, yra tarsi vieno vakaro susipažinimas su jo kūryba, nes tapytojas prasitaria mėgstantis bendrauti su žmonėmis būtent per savo realizuotus darbus. „Kiekviena aplinka mane tarsi įpareigoja savo kūrybą pristatyti savitai. Kiekvienas mano darbas yra impulsas, nuotaika, apie kurią sunku kalbėti, verčiau norėčiau kažką išgirsti pats iš žmonių, kurie sustoja žvilgtelėti“, – prasitaria R. Čiurlionis.
Tapytojas, nebijantis ryškių spalvų, ir neskirstantis jų į labiau tinkančias moterims ar vyrams, sako, jog estetika yra labai svarbi, tačiau reikia nebijoti peržengti jos rėmų. Pasak jo, lietuvių kilmės kūrėjai turi savitą sunkumą, išgyvenamą ir atskleidžiamą per realizuojamus darbus, nors dažnas šią savybę neretai pavadina tiesiog egzistenciniu gyliu.
