„Laukiuosi, tapsime tėvais!“, – vieniems ši naujiena būna džiugi ir norisi šokinėti iš laimės, o kitiems tą akimirką atrodo, jog griūna dangus. Apie pastaruosius šįkart ir pakalbėsime. Portalas „Kas vyksta Kaune“ kalbina VšĮ „Krizinio nėštumo centras” atstoves: psichologę dr. Giedrę Širvinskienę ir savanorę Ramunę.
Skaičiuojama, kad per metus Lietuvoje padaroma daugiau kaip 5 tūkst. abortų. Jei abortus būtų pasidariusios ir kitų „netyčiukų“ mamos, pasaulis šiandien nežinotų tokių vardų kaip: Andrea Bocelli, Christiano Ronaldo, Jonas Paulius II, Steve Jobs, Jack Nicholson, Justin Bieber.
Kas yra krizinis nėštumas
Psichologė dr. G. Širvinskienė krizinį nėštumą apibūdina kaip nėštumą, kuris moteriai sukelia asmeninę krizę, vidinę sumaištį, baimę, dažniausiai jis būna neplanuotas, jam nepritaria artimieji. Kartais ir planuotas nėštumas gali tapti kriziniu, ypač, jei pasikeičia aplinkybės: pašlyja santykiai su sutuoktiniu/draugu, pakinta finansinė situacija ar sužinoma apie vaiko sklaidos trūkumus. Žinoma, ne kiekvienas neplanuotas nėštumas yra krizinis.
Jaučia baimę ir nerimą, situaciją pasunkina artimųjų smerkimas
Kaip jaučiasi moteris, sužinojusi apie neplanuotą nėštumą? „Ją apima baimė, nerimas. Situaciją gali apsunkinti priešiškai nusiteikusių artimųjų/aplinkinių reakcija, kartais moteris bijo pasakyti vyrui, draugui, tėvams, mano, kad pasmerks, ar net iš namų išvarys. Sunkiausia, kai moteris neturi palaikymo, pavyzdžiui, antroji pusė sako: „Rinkis: daraisi abortą – arba skiriamės”, o aplinkiniai kartoja: „Tu gimdysi? Nesąmonė!”, „Tai jau ketvirtas vaikas, ką tu darai?!”, „Tu dar per jauna.”, „O kaip karjera?”. Moteris jaučiasi absoliučiai viena”, – perpasakojo krizinį nėštumą patiriančias moteris konsultuojanti dr. G. Širvinskienė.
Ji patarė svarbių sprendimų nepriiminėti skubant ar baimės būsenoje. „Krizės nėra amžinos, jos ateina ir išeina. Mūsų misija – parodyti moteriai, kad ji neliks viena, suteiksime jai visą būtiną pagalbą: nuo finansinės iki teisinės, būsime šalia, lydėsime motinystės kelyje”, – drąsino psichologė.
Kokia pagalba teikiama
2013 m. įkurtas Krizinio nėštumo centras skirtas padėti moterims, kurios neplanuotai pastojo ir išgyvena neplanuoto nėštumo krizę, taip pat padeda moterims patyrusioms abortus, persileidimus, auginančioms vaikus ir patiriančioms sunkumus. Moterims visoje Lietuvoje nemokamai teikiama įvairi pagalba: psichologinė, socialinė, teisinė, medicininė, materialinė (kūdikio kraitelis: lovytė, vežimėlis, sauskelnės, drabužiai), taip pat talkina dulos – gimdyvių padėjėjos.
Krizinio nėštumo centro savanorės moteris lydi viso nėštumo metu, dulos padeda gimdymo metu, namo parveža – pabūna artimuoju, kurio nėra.
Vilniuje moterims ir šeimoms, išgyvenusioms persileidimą ar abortą, rengiamos paramos grupės. Taip pat, Vilniuje ir Kaune vyksta Rachelės vynuogyno rekolekcijos – intensyvaus savaitgalio programa, kur abortą išgyvenusiems žmonėms teikiama psichologinė, dvasinė pagalba.
Krizinio nėštumo pagalbos centre pagalba teikiama telefonu: 8 603 57912, el. paštu: [email protected] arba interneto puslapyje čia.
Centro specialistai pagalbą teikti įsipareigoja bent 2 metus, o savanoriai ryšį su moterimi neretai palaiko ir ilgiau. Konfidencialumas garantuojamas.
Jei neturi, kur gyventi su kūdikiu – 2 metus priglaus Kartų namai
Jei kūdikio susilaukusi moteris neturi, kur gyventi, Kaune jai bus surasta saugi vieta laikinai pagyventi. Taip pat suteikiama galimybė 2 metus gyventi Kauno kartų namuose, Šiauliuose – Motinos Teresės šeimų namuose. Kritiniu atveju, yra Gyvybės langeliai, kur per 3 mėn. galima apsigalvoti ir atsiimti vaiką auginti.
„Gimdo stiprios moterys. Jei aplinkybės sudėtingos – pasiryžti gimdyti reikia drąsos ir vidinės stiprybės, ypač, jei aplinkiniai nudrąsina. Moterims linkiu klausyti savo širdies, vidinio balso, o ne aplinkinių nuomonių”, – ragino psichologė Giedrė.
Dažniausiai abortui ryžtasi skubotai, ilgai nesvarstant
Abortas – nebeatšaukiamas sprendimas. Pašnekovės pastebėjo tendenciją: dažniausiai moteris sprendimą daryti abortą priima labai skubotai, dažnai spaudžiamos, įkalbėtos aplinkinių. „Po aborto jos trumpam gali pajausti palengvėjimą, atrodo, tarsi viskas išsisprendė. Bet. Netrukus paaiškėja, kad palengvėjimas buvo laikinas ir ima kamuoti sąžinės graužatis, apninka gailestis, sako: „Jaučiuosi tuščia, nemaniau, kad bus taip skausminga, išgyvenu, dėl prarasto vaiko, nors ir nenorėjau jo…”, – konsultuotos moters istoriją pateikė psichologė.
Dr. G. Širvinskienė prisiminė mokslinius tyrimus, rodančius, kad gedėjimas po aborto – prilygsta gedėjimui po persileidimo, didėja psichikos sveikatos problemų: priklausomybių nuo svaigalų, kamuoja aborto metinių sindromas, kyla depresija, apninka suicidinės nuotaikos.
„Moterys, laukusios palengvėjimo, jo nepatiria, tik kančias. Beje, po aborto apie 70 proc. porų išsiskiria, nes per skausminga būti kartu: moteris suvokia, kad vyras nemylėjo jos ir vaiko, kurio kartu laukėsi, tad nesijaučia su juo saugi”, – aiškino psichologė.
Negali ir su artimaisiais pasikalbėti, kurie nesupranta širdgėlos, juk pati tokį sprendimą priėmė. „Jos patiria didžiulį skausmą, su kuriuo labai sunku gyventi”, – komentavo psichologė.
Viena moteris abortui ryžosi dėl karjeros: „Nenorėjau atsisakyti karjeros, siekiau kopti karjeros laiptais, vaikas būtų trukdęs. Dabar darbas nebeturi jokios prasmės, viskas juoda, tuščia, skauda”, – perpasakojo vienos moters istoriją psichologė.
Užsienyje duoda laiko persigalvoti
Pasak dr. G. Širvinskienės, Lietuvoje lengva pasidaryti abortą, nesigilinama, ar tai moters sprendimas ar ji priversta, įkalbėta, kokia yra jos situacija. „Būna situacijų, kai vyras nuveža prie pat durų, įsitikina, kad tikrai pasidarė. Užsienyje kita praktika, tarkim Vokietijoje prieš abortą yra privaloma psichologo konsultacija, moteriai siūloma pagalba. Po konsultacijos yra trijų dienų laukimo laikotarpis ir tik tada, jei moteris nepersigalvoja – nėštumas nutraukiamas. Jei Lietuvoje iškart nebūtų atliekamas abortas, o moteriai būtų suteikiama konsultacija, pasiūloma pagalba, jei būtų keleto dienų apmąstymo terminas – per tą laiką moteris gali visai kitaip pradėt galvoti”, – įsitikinusi psichologė.
Ilgametę konsultavimo patirtį turinti psichologė aiškino, kad sprendimas darytis abortą paliečia visą moters gyvenimą, todėl nedera skubėti. „Iš konsultacinės praktikos žinau, kad moterys pasakoja besikreipiančios į kliniką dėl aborto, kur pasakoma, kad procedūrą atlikti galima, kad ir rytoj. O mes joms aiškiname, kad dar turi laiko pagalvoti, dieną, dvi. Aborto fakto atšaukti – nebeįmanoma. Nors moteris, galvojanti apie abortą nori sugrįžti atgal, bet nėštumo nutraukimas nesugrąžina atgal, palieka pasekmes. Moteris niekada nebesugrįžta į būseną, kurioje ji buvo iki pastojimo”, – aiškino dr. G. Širvinskienė.
Krizinio nėštumo centro atstovės ragina ginekologų bendruomenę bendradarbiauti, ir moteris, atėjusias daryti aborto, pirmiausiai nukreipti į Krizinio nėštumo centrą.
Vyro vaidmuo – labai svarbus
Psichologė dr. G. Širvinskienė ir savanorė Ramunė akcentavo, kad vyro vaidmuo krizinio nėštumo atveju itin svarbus.
„Vyro vaidmuo dvejopas, vienu atveju jis pastūmėja moterį, liepdamas: „Susitvarkyk”, „Pasidaryk”, kartais abejingai ištaria: „Spęsk pati”. Tai paskatina ir gaji visuomenės nuomonė, kad tai vien moters reikalas. Realybėje privedama prie to, kad moteris situacijoje paliekama viena, pasimetusi. Kitu atveju kreipiasi patys vyrai, kurie nori išsaugoti vaikelį. Yra atvejų, kai būtent vyrų pastangomis moterys nusprendžia nenutraukti nėštumo”, – sakė Giedrė.
Ramunė prisiminė džiugų atvejį: „Buvo atvejis, kai būtent vyras įtikinėjo moterį: „Užauginome tris, užauginsim ir ketvirtą!” Šeimai buvo labai sunku finansiškai, visi artimieji buvo nusistatę prieš juos, sakė: „Jūs nenormalūs, ketvirtą vaiką auginsit!” – Tačiau svarbiausia, kad vyras palaikė moterį. Bet jei būtų buvę atvirkščiai: visas pasaulis palaiko, o vyras – ne, tuomet moteris jaučiasi tokia atstumta, tokia nereikalinga, kad tampa sunkiai pakeliama. Mums būna sunku ištraukti tą šviesą, kuri užgesinta”, – pasakojo savanorė Ramunė.
Kita situacija: jauna pora turi 2 vaikus pametinukus, porai 21 m., ji studentė, pora gyveno su tėvais, ir laukėsi trečio vaiko, sąlygų didelei šeimai neturėjo. „Tėvai ir aplinkiniai reagavo baisiai. Tačiau palaikė vyras, sakė: „Pagimdykim. Du užauginom ir trečią užauginsim.” Visgi, pora ryžosi gimdyti, tenka tą moterį sutikti, ji švyti, laiminga, kad vyras pritarė gyvybės išsaugojimui, nors ir sunku”, – pasakojo savanorė Ramunė.
Psichologė dr. G. Širvinskienė pasakojo, kad po gimdymo neretai pasikeičia ir aplinkinių reakcija: pradžioje buvęs atstūmimas, kai vyta iš namų – pagimdžius moteriai pasikeičia kardinaliai: artimieji padeda, džiaugiasi, kartu augina.
„Atėjęs mažas vaikas suminkština visų širdis”, – sakė psichologė.
Gedi abu
Pašnekovės pažymėjo, kad dėl nėštumo nutraukimo gedi abu, tiesa, vyrai mažiau parodo, kad gedi. „Būna, kad vyrai nepripažįsta to skausmo ir pagalbos ieško alkoholyje ir kt. Yra vyrai, kurie išgyvena didžiulį gedėjimą dėl prarastų vaikų, jei moteris jo neatsiklausė ir pasidarė abortą slapta nuo jo. Jiems labai skaudu, vyras prarado savo vaiką, be galimybės jį išsaugoti. Būna, kiti vyrai prašo: „Tik tu gimdyk, man atiduok, vienas užauginsiu”, – pasakojo Krizinio nėštumo centro savanorė Ramunė.
Beje, nuolat bendraudama su krizinį nėštumą patiriančiomis moterimis, Ramunė sakė nei kartą negirdėjus iš gimdyti pasiryžusių moterų, kad jos gailėtųsi.
„O patyrusias abortą moteris raginu neužsidaryti su skausmu, nes labai sunku. Kreipkitės pagalbos, padėsime. Nesmerkiame, kaip atsigauti ir sustiprėti ieškome“, – drąsino psichologė dr. G. Širvinskienė.
Ieško savanorių-močiučių
Šiuo metu Krizinio nėštumo centre stinga savanorių-močiučių. „Viena pora laukiasi trečio vaiko, mažajam vos 6 mėn. Moteris sako, kad išprotės, ji išvarginta nemigo, verkimo… Čia į pagalbą gali ateiti žvitrios močiutės, kurios 3-5 val./sav. galėtų ateiti ir padėti nėščiajai, pasaugoti vaikus, o besilaukiančioji tas kelias valandas galės skirti tik sau. Tai vienišumo eliminavimas”, – prisijungti prie savanorių komandos močiutes ragino Ramunė.
Krizinį nėštumą patiriančioms moterims, šeimoms, pagalba teikiama telefonu: 8 603 57912, el. paštu: [email protected] arba interneto puslapyje čia.
