Kaune, Totorių g. 6, stovi vienintelė Baltijos šalyse mūrinė mečetė. Portalas „Kas vyksta Kaune” kviečia skaitytojus į pažintį su musulmonų maldos namais. Į vidų užeiti siūlo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės pirmininkas – prancūzas Sofian Okat.
Šiuo metu Lietuvoje yra 4 mečetės: dvi Vilniuje, po vieną Kaune bei Alytuje. Kaunas išskirtinis – čia veikia vienintelė Baltijos šalyse mūrinė mečetė (kitos Lietuvos mečetės yra medinės, o Latvijoje ir Estijoje veikia islamiški centrai).
Kaune – apie 300 musulmonų
Kauno musulmonų religinės bendruomenės pirmininkas pasakojo, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3 tūkst. musulmonų, Kaune – apie 300. Didžiausia populiacija – Vilniaus mieste ir rajone.
Kaune reziduoja imamas (islamo dvasininkas) iš Turkijos. Pašnekovas pažymėjo, kad Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė palaiko glaudžius santykius su Turkijos ambasada Lietuvoje, tad mieste ir reziduoja imamas iš šios svečios šalies. Jo dėka, mečetė atrakinama kasdienei maldai, kiekvieną savaitę vedamos penktadieninės maldos, dukart per metus vyksta religinių švenčių maldos, taip pat rengiamas religinis švietimas suaugusiesiems bei vaikams.
Iškart skubame pašnekovo pasiteirauti, kaip atvykėliui iš Prancūzijos sekasi gyventi Kaune? „Kaunas – labai geras miestas, no problem”, – sakė S. Okat.
Veikė archyvas, cirkas, muziejaus sandėlis
Apžvelkime Kauno mečetės istoriją. „1847 m. buvo įsteigtos Kauno senosios kapinės, jos užėmė stačiakampį sklypą, kuris vakaruose rėmėsi į Vytauto pr., rytuose – į Trakų g., pietuose – į Bažnyčios g. ir šiaurėje – į Totorių g. Kapinės buvo suskirstytos sklypais, pagal miesto gyventojų konfesijas: centrinė (didžiausia) dalis – katalikų, pietinė – stačiatikių, šiaurės vakarų – liuteronų, šiaurės rytų – musulmonų. Įvairių konfesijų teritorijose pastatytos mokyklos, cerkvės, mečetė ir kt. stipriai pakeitė miestą. Musulmonų sklype (šiaurės rytiniame kapinių pakraštyje) buvo mažiausiai palaidojimų, antkapiniai paminklai kuklūs – dažniausiai paprasti lauko akmenys ar betoniniai paminklai, su arabiškais įrašais”, – pasakojo S. Okat.
1910 m. 1 ha ploto žemę iš miesto savivaldybės išpirko Kauno totorių (musulmonų) draugijos narys ir mecenatas Aleksandras Iljasevičius. Tuo metu buvo pastatyta nedidelė medinė mečetė ir bendruomenės namas, o dalyje teritorijos įrengtos kapinės (miziaras).
1930-aisiais, vadinamaisiais Vytauto Didžiojo metais, Kauno totorių (musulmonų) draugija pastatė mečetę buvusioje Kauno senųjų kapinių teritorijoje. Statinio projekto autoriai – architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas Netyksa.
1941 m. mečetė buvo uždaryta ir apvogta: išdaužyti langai, pavogti kilimai, senovinis rankraštinis Koranas, baldai.
1941-1947 m. mečetė vėl veikė, o 1947 m. ilgam uždaryta. Ji atiduota Kauno miesto archyvui, kuris čia įkūrė archyvo sandėlį. Apie 1950 m. mečetėje veikė Valentino Dikulio cirkas, nuo 1986 m. – biblioteka ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus sandėlis.
1959 m. Kauno m. darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, nutarta Kauno senąsias kapines perkelti į veikiančias kapines ir likviduotą kapų teritoriją paversti miesto Ramybės parku. „Taip buvo sunaikintas tautos istorinis karinis, kultūrinis paveldas”, – teigė S. Okat. Pagal Ramybės parko sutvarkymo projektą, naujose vietovėse nutiesti takai. 1958-1962 m. vyko kapinių iškėlimo iš miesto centro darbai.
1972-1973 m. pagal architekto Z. Dargio projektą mečetė buvo remontuota, iš pietų pusės pristatyta atvira gelžbetoninė galerija.
Tik 1991 m. mečetė ir jai priklausanti 0,84 ha žemė grąžinta musulmonų bendruomenei. 2007–2008 m. joje atliktas kapitalinis remontas.
Nedidelė mečetė
Pasižvalgykime į mečetės išorę: nedidelę „rytietiško styliaus“ mečetę sudaro kubo formos maldų salės tūris su apskritu, kupoliniu bokštu, prieangis ir asimetriškai priglaustas minaretas, iš kurio muedzinas (šauklys maldai) kviečia į bendrą maldą.
Dekoratyviniai kupoliukai, smailiaarkiai langai ir nišelės, rytietiškų motyvų ornamentai ir karpytas atikas, centrinį kupolą ir minareto šalmą puošiantis islamo simboliai pusmėnuliai – išryškina statinio „rytietišką pobūdį“, kuris juntamas ir mečetės viduje.
„Tai tipiška mečetės architektūra kaip ir visame pasaulyje: lauke matyti minaretas – nedidelis bokštas, kuris seniau naudotas kviečiant melstis, o dabar tai tik dekoracija. Iš lauko matyti kupolas. Šios mečetės architektūra tipiška Rytų. Panašių yra Vidurinių Rytų bei Šiaurės Afrikoje”, – aiškino S. Okat.
Vidus lakoniškas
Nusiauname batus, kaip reikalauja ant durų užklijuotos taisyklės, ir įžengiame į prieškambarį, iš jo tiesiai galima patekti į 90 kv. m maldos salę pirmame aukšte arba lipti į antrą aukštą – 45 kv. m balkoną.
Priešais įėjimą, pietinėje salės sienoje, įrengtas mihrabas – arkinė niša, rodanti Mekos kryptį, į kurią musulmonai turi orientuotis melsdamiesi. Kairėje prieangio pusėje numatyta ritualinių apeigų mirusiesiems patalpa, o dešinėje – nedidelė apsiplovimo prieš maldą kamarėlė.
Atidžiau patyrinėkime pirmą aukštą, religinių atributų čia nedaug: centre prie sienos išvystame pakylą imamui. Šalia pakylos yra kambariukas, skirtas irgi imamui, čia su juo gali ateiti pasikalbėti po vieną maldininką. Penktadienį, pagrindinę maldų dieną, imamas užlipa ant pakylos, arabiškai skaito Koraną ir sako pamokslą maldininkams: apie religiją, gyvenimą, moralę ir pan. Ant pakylos užkabintas paveikslas, kuriame skirtingais vardais Korane minimas Alachas. S. Okat parodė mečetėje saugomą labai seną Koraną, daugiau kaip 100 m., rašytą ranka, manoma iš Raižių k. (Alytus).
Išilginė maldos namų ašis orientuota pietų šiaurės kryptimi.
Pirmą aukštą puošia raudonas kilimas, jis neoriginalus, maždaug 10 metų senumo. Musulmonai meldžiasi stovėdami arba klūpodami ir nuleisdami galvą ant žemės, jie nesėdi, tad kilimas patogu, be to jo brūkšniai atskiria vietas maldininkams. Kilimais išklota visa mečetė, kad danga neišsipurvintų, tikintieji prie įėjimo privalo nusiauti avalynę.
Pakeliame galvas į viršų – išvystame baltą kupolą, seniau jis buvo mėlynas, su žvaigždėmis iš tikro aukso, tačiau kitatikių buvo uždažytas.
Antrame aukšte yra balkonas, jame – moterų maldos salė, laiptai į minaretą; knygų kampelis su Koranu prancūzų, vokiečių, anglų, rusų, lietuvių kalbomis bei erdvė paskaitoms.
Vyrai meldžiasi pirmame aukšte, moterys – antrame
Vyrai ir moterys mečetėje meldžiasi atskirai: pirmame aukšte – vyrai, o moterys – antrame. Tiesa, kai susirenka itin daug vyrų, jie irgi lipa į antrą aukštą, tuomet, kad lytys nesusitiktų, yra užtraukiamos užuolaidos.
Moterų zonoje yra televizorius, kuris tiesiogiai transliuoja maldą iš pirmo aukšto.
Anot pašnekovo, kadangi mečetė maža – moterims skirtas antras aukštas, jei maldos namai būtų didesni – visi melstųsi pirmame aukšte, tačiau irgi atskiriant lytis.
Ruošiasi atidengti uždažytas freskas
Kauno religinės musulmonų bendruomenės pirmininkas S. Okat parodo į pragremžtų baltų sienų plotus, taip pat kupolą, kur išvystame uždažytus freskų ornamentus, nupieštus XX a. 4 deš.
„Šiuo metu atliekamas ekspertų tyrimas ir bus vykdoma freskų restauracija. Tikimės, kad jas pavyks atnaujinti iki Kauno mečetės šimtmečio 2030-aisiais”, – viliasi S. Okat.
Jis pasakoja, kad buvo ne tik uždažytos religines freskos, bet ir padarytas balkono prailginimas.
Ritualai mečetėje
Pasiteiraujame apie ritualus mečetėje: į mečetę įžengti reikia dešine koja, tada sakyti Dievui: „Palaimink mus”, „Dievas didis”. Reikia sukalbėti trumpas maldas, o paskui galima skaityti Koraną, kitas religines knygas.
Kai išmuša nustatytas laikas melstis, ateina imamas, atsistoja priešais ir veda maldą.
Mečetėje nėra muzikos, varpų, kaip pas katalikus, tačiau tylu nebūna.
Beje, musulmonai irgi renka aukas maldos namų išlaikymui, šiuo metu renkami pinigai renovacijai.
Kiek kitaip su išpažintimi, jos pas musulmonus nėra. „Imamas nuodėmių neatleidžia, jei nori, kad būtų atleistos nuodėmės – kreipkis į Dievą. Nuodėmės – ne imamo reikalas”, – teigė S. Okat.
Tiesa, islamas tiki Jėzumi, tačiau jį laiko pranašu, atlikusiu daug stebuklų, o ne Dievo sūnumi.
Mečetėje vyksta ne tik maldos, bet ir vestuvės, Kauno mečetėje per mėnesį sutuokiamos 1-2 poros. „Musulmonas vyras gali vesti ir krikščionę ar žydę, bet musulmonė moteris gali tekėti tik už musulmono. Jei vyras musulmonas veda krikščionę, ji gali likti prie savo tikėjimo, bet vyras negali keisti tikėjimo dėl jos. Vaikai yra auklėjami tik kaip musulmonai. Skyrybas gali inicijuoti tiek sutuoktinis, tiek sutuoktinė” – aiškino S. Okat.
Meldžiasi 5 kartus per dieną
Pagrindinėje maldos salėje, kairėje matome lentą su tiksinčiomis minutėmis – tai tos dienos maldų laikas. Kasdien jis kinta keliomis minutėmis į priekį. Maldos trunka nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Tarkim vasario 26 d. prasideda 5:18 val. ir paskutinė sukalbama 19:18 val. Laikai automatiškai apskaičiuojami pagal Saulės poziciją danguje.
„Vasarą būna ir 3 val. ryto reikia keltis. Kitos maldos laikas vasarą būna prasideda ir 14 val. Žmogus toliau gali ilsėtis iki tol, kol jam nereikia pasirūpinti kitais darbais. Islame nėra vienuolystės, t.y. visiškai neatsisakoma pasaulietinio ir buitinio gyvenimo. Musulmonas turi gebėti derinti savo kasdienį gyvenimą ir religines pareigas”, – aiškino pašnekovas.
Penktadienį mečetė perpildyta
Pagal tradiciją, penktadienį, 13 val., vyksta pagrindinės pamaldos.
Į Kauno mečetę tuomet susirenka apie 100 musulmonų. Pasak S. Okat, dauguma jų užsienio studentai, taip pat atvyksta melstis čia apsistoję verslininkai iš Tadžikistano, Kirgizijos, ateina ir lietuviai musulmonai.
„Penktadienį pilna, vietos nėra”, – sakė bendruomenės pirmininkas.
Ramadaną pasitiks gegužę
Musulmonai per gyvenimą turi vykdyti 5 pareigas: liudyti tikėjimą širdimi ir žodžiu, kasdien 5 kartus melstis tinkamu laiku, privalomas apvalomasis turto mokestis, bent kartą gyvenime reikia atlikti piligriminę kelionę į Meką, privaloma pasninkauti Ramadano mėnesį.
Ramadaną – pasninko mėnesį, musulmonai visame pasaulyje kasmet mini skirtingu laiku. Data nustatoma pagal Mėnulio kalendorių, šįmet jis vyks gegužės mėnesį.
Ramadano metu, šviesiu paros metu negalima valgyti, gerti, rūkyti, linksmintis, dera susilaikyti nuo lytinių santykių. Po saulėlydžio (iki saulėtekio) draudimai negalioja.
Ramadano metu musulmonai stengiasi priartėti prie Alacho, gauti jo malonių, atleidimą.
Kviečia išsklaidyti stereotipus
Kauno musulmonų bendruomenės pirmininkas S. Okat priminė, kad islamą išpažįstančius totorius Vytautas Didysis į Lietuvą pakvietė daugiau kaip prieš 600 metų ir jie čia puikiai įsiliejo į vietinę kultūrą, tapo lietuvių patriotais, už Lietuvą kovėsi Žalgirio mūšyje, 1918-1923 m. dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose ir kt.
„Jei norite geriau pažinti islamą ar išsklaidyti stereotipus – atvykite į mečetę ir mes juos išsklaidysime, parodysime realybę. Kaune musulmonai sutaria su kitais tikėjimais, nesipyksta”, – sakė S. Okat.
