Sukritikavo Ąžuolyno projektą: svetimkūniai gali pakenkti ir medžiai mirs

Asociatyvi / Kaunas.lt nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Ketvirtadienį visuomenei buvo pristatytas atnaujintas Ąžuolyno parko Kaune tvarkymo projektas. Tačiau didžioji dalis miesto gyventojų liko nepatenkinti, nes, pasak jų, Kauno miesto savivaldybės atstovai neįsiklausė į anksčiau išsakytas pastabas ir esą nieko iš esmės nepatobulino.

Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai kalbėjosi su advokatu bei miesto aktyvistu pasisakant prieš Kaune kertamus medžius Sauliumi Dambrausku.

„Pristatytas Ąžuolyno parko tvarkymo projektas. Tačiau ta projekto versija, kuri buvo prieinama internete, visiškai nesutapo su vasario 22 dieną parodyta gyventojams Kauno miesto savivaldybėje. Kitaip tariant, visuomenė nebuvo supažindinta su internete buvusia šio tvarkymo projekto versija. Atsižvelgiant į tai, rengto pristatymo organizatoriai leido kauniečiams per dvi savaites pateikti savo pastabas raštu. Jas ruošiame“, – sako advokatas.

Pasak jo, svarbiausias pokytis atnaujintame projekte esą yra tas, kad jis pakeistas į rekonstrukcijos projektą. Tuo tarpu anksčiau buvo kalbama apie buvusios Ąžuolyno parko infrastruktūros atkūrimą, o šiuo metu rekonstrukcijos būdu bandoma sukurti daug naujų elementų, kurie yra visiški svetimkūniai Kauno Ąžuolynui, teigia S. Dambrauskas.

„Naudojamos tokios medžiagos kaip: guma, asfaltas, takeliai. Netgi numatyta iškasti vandens telkinį, kuris būtų padengtas plėvele. Atsižvelgiant į tai, kad Ąžuolyno parkas patenka į „Natura 2000“ teritorijos apibrėžtį, šis faktas įpareigoja atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Jis atliekamas tam, kad būtų nustatyta, ko reikėtų saugotis, jog poveikis būtų minimalus, arba jo pavyktų išvengti visiškai. Šiuo klausimu Kauno valdžios atstovai kol kas neatlieka jokių tyrimų, o tai – būtinybė“, – tvirtina  advokatas.

S. Dambrausko teigimu, Ąžuolyno parko tvarkymo projekto kur kas mažesnės apimties versija buvo pristatyta dar rudenį. Ji sulaukė nemažai kauniečių kritikos. Po pristatymo esą buvo pateikta daugybė pasiūlymų, tačiau, advokatas tikina, jog į juos iki šiol nėra gautas atsakymas.

„Pastebiu, kad šiuo metu projektas vystomas keistu eiliškumu – pirmiausiai apsprendžiama infrastruktūra, o tik po to žadama atsižvelgti į gamtosaugos reikalavimus. Juk turėtų būti atvirkščiai – nustatoma ką, kodėl ir kiek reikia išsaugoti, o tik po to galvojama apie infrastruktūrą. Dar vienas svarbus momentas yra tai, kad visas Kauno Ąžuolyno parkas neturi savo sklypo ribų, todėl jame negali būti pradėti jokie statybos darbai. Pasikartosiu, eiliškumas turėtų būti kitoks“, – mintis dėstė jis.

Vadinasi, pasak advokato, bandoma atlikti darbus sklype, kuris nėra suformuotas. Tuo tarpu esą miesto valdžios atstovai tikina, jog tai nėra būtina, sako S. Dambrauskas.

„Kaip galima planuoti atlikti tam tikrus darbus sklype, kuris neturi suformuotų matavimo ribų? Jis neturi savo vietos kadastriniame žemėlapyje. Taigi, projekte yra daugybė trūkumų, į kuriuos derėtų įsigilinti. Pritariu tam, kad Kauno Ąžuolyno parką būtina pertvarkyti. Tačiau darbus reikia atlikti tinkamai“, – teigia jis.

Advokato teigimu, ketvirtadienį vykusiame minėto projekto pristatyme dalyviai išsakė turimas idėjas. Tarp pasisakiusiųjų buvo ir tokių, kurie užsiminė, jog būtų daug naudingiau investuojant daugiau lėšų atkurti pagrindinius Ąžuolyno parko takus taip, kad nebūtų užgožtas medžių šaknų kvėpavimas. Tai reiškia jų neasfaltuojant bei išsaugant kitų teritorijoje esančių takų natūralumą.

„Ketinama daug investuoti į, mano manymu, visiškai nereikalingas detales. Pavyzdžiui, savaime užsidegančias lempas naktiniame bėgime. Tai – visiškas absurdas. Ar žmogus jaustųsi saugus eidamas tokiu taku, kuriame tik maždaug kas 20 metrų jam įsižiebtų apšvietimas, tačiau iki tol tektų eiti į tamsą nežinant, kas ten laukia? Toks sprendimas man pasirodė keistas. Juk galima normaliai apšviesti taką, neformuojant svetimkūnių įvedimo, tarkime, aplink ąžuolų kamienus. Tokie veiksmai gali turėti neigiamos įtakos medžiams“, – komentavo pašnekovas.

Pasak jo, taip pat ketinama sutvarkyti drenažo sistemą. Tačiau esą niekas nebando ištirti, kas atsitiks, jei vis dėlto su šia sistema seniesiems ąžuolams bus pakeistas esamas drėgmės rėžimas.

„Ąžuolai gali patirti tokį šoką, kad didžioji dauguma jų tiesiog numirs. Todėl pirmiausiai turėtų būti keliamas klausimas, per kokį laikotarpį reikėtų sureguliuoti drėgmės rėžimą. Apie tai turėtų kalbėti specialistai. Privalu nutarti, kokiu būdu pasiekti optimalių rezultatų, kad nenukentėtų Kauno Ąžuolyno parkas“, – patarė advokatas.

Ketvirtadienį vykusiame pristatyme esą apsčiai būta kritikos. Daugelį projekte pastebimų trūkumų įvardijo kompozitorius Giedrius Kuprevičius, režisierius Gytis Padegimas, architektas Audrys Karalius, archeologas Mindaugas Bertašius, Arboristikos centro vadovas Algis Davenis ir daugelis kitų.

„Reikia parengti kokybišką projektą ir nuosekliai jį įgyvendinti gelbėjant ir atkuriant Kauno Ąžuolyno parko gyvybingumą. Reikšdamas savo poziciją atstovauju dešimt asmenų – Gytį Padegimą, menininkus Auksę Petrulienę, Vytenį Jaką bei kitus. Kol kas negirdėjau nė vieno pritariančio tokiam Kauno valdžios sumanymui. Komentuoti priešingai nei pastarieji bandė tik tie, kurie susiję su projekto vystymu“, – tvirtino pašnekovas.

Klausiame kauniečių: ką apie Kauno Ąžuolyno parko atnaujinimo projektą manote jūs?

72 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Pasipuošęs Kauno senamiestis – virtinose dvelkia jaukumu (foto)

Mieste stoja eismas – automobiliai neatlaiko kelio dangos išbandymo

Zapyškyje įvyko mažas kalėdinis stebuklas

Kalėdinė dovana kauniečiams – nemokamas pabėgimo kambarys

Teismas leido iškeldinti Kauno mero įmonę iš Vilniaus centro – tikisi susitarti

Kaune atsidaryta pirmoji japoniškos mados rezidencija

„Megos“ stovėjimo aikštelės įrengtos neteisėtai, kas statė – neaišku

Kauniečiai valgė „išvalytą“ mėsą: bakterijų turinti už kyšius virsdavo švaria

Šiurpi naktis Eiguliuose – į ligoninę paguldytas stipriai sužalotas vaikinas

Skaitytojas: po nesėkmingo „drifto“ laukė policijos ir mamos