Neseniai parengta studija, kurią planuojama pristatyti aukščiausiai šalies valdžiai ir politikams, sukėlė nevienareikšmius vertinimus dėl jos mokslinio pagrindimo ir duomenų interpretavimo. Pažymą apie galimą statomos Kauno kogeneracinės jėgainės įtaką oro taršai anglies dioksidu parengė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, energetikos konsultantas, Lietuvos liberalų sąjūdžio narys Martynas Nagevičius.
M. Nagevičiaus pažymoje siekiama parodyti, jog statoma Kauno jėgainė taps našta laikinosios sostinės gyventojams bei valstybei, nes teks mokėti papildomai už viršijamą anglies dvideginio emisiją. Anot studijos autoriaus, nurodoma, jog tai papildomai šalies biudžetui 2020-2030 m. laikotarpiu kainuotų 41 mln. Eur.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kuriai vadovauja M. Nagevičius, skaičiuoja, kad pradėjus veikti Kauno jėgainei į aplinką per metus bus išmetama žymiai daugiau CO2 kiekių – nuo maždaug 15,7 tūkst. t iki 97,65 tūkst. t.
Tačiau Kauno projektą vystančios „Lietuvos energijos“ atstovai tvirtina, jog šalies biudžetą ir gyventojus dar didesnė finansinė našta užguls, jei atliekos ir toliau bus vežamos į sąvartynus, o ne naudojamos šilumos ir elektros gamybai kogeneracinėse jėgainėse, kaip kad statoma Kaune.
M. Nagevičius pažymoje nurodoma, kad jis taip pat remiasi UAB „Sustainable business solutions“ pateikta ataskaita „Estimation of related to GHG emissions (carbon footprint) of the project Waste CHP plant company in Kaunas“. Tačiau studijoje apie minimos ataskaitos duomenis plačiau nieko neatskleidžiama.
Nori atkreipti politikų dėmesį
Naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ studijos autorius M. Nagevičius ketvirtadienį sakė, jog duomenys yra surinkti profesionaliai, pagal tokioms studijoms keliamus reikalavimus. „Čia (studijoje – red.) yra profesionalūs paskaičiavimai, viskas atlikta pagal keliamus reikalavimus“, – nurodo energetikos specialistas.
Anot M. Nagevičiaus, studija yra parengta jo paties kaip konfederacijos vadovo iniciatyva. „Nusprendžiau pats išsiaiškinti, kiek galimai didės CO2 išmetimai dėl naujos kogeneracinės jėgainės Kaune, nes nuo to priklauso, kiek teks pirkti Apyvartinių taršos leidimų (ATL) ir kiek tai guls ant vartotojų, valstybės pečių“, – įvardijo konfederacijos vadovas.
Jis neslepia, jog paviešinti parengtos pažymos duomenys padės atkreipti politikų dėmesį į jo vadovaujamos konfederacijos narių, veikiančių atsinaujinančios energetikos sektoriuje, interesus. Šį dokumentą M. Nagevičius ketina pristatyti Seimo, Vyriausybės nariams, Aplinkos ministerijai.
„Seime yra svarstoma Nacionalinė energetikos strategija ir mano tikslas yra, kad, įvertinus papildomus CO2 išmetimus, būtų skirta daugiau dėmesio atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrai, dabar veikiančios energetikos sistemos efektyvumo didinimui. Taip būtų galima kompensuoti numatomus didesnius anglies dvideginio išmetimus“, – pažymi M. Nagevičius.
Redakcijos turimais duomenimis, M. Nagevičiaus vadovaujamai konfederacijai per asocijuotas struktūras priklauso ir Kauno biokuro katilines valdanti privati bendrovė „Danpower Baltic“. Pastaroji įmonė jau ne pirmi metai viešai reiškia nepasitenkinimą „Lietuvos energijos“ įgyvendinamais kogeneracinių jėgainių projektais tiek Kaune, tiek ir sostinėje.
Sukėlė abejonių
„Lietuvos energijos“ atstovai M. Nagevičiaus studijos skaičiavimus dėl galimos Kauno jėgainės naštos biudžetui vertina kaip tendencingus ir spekuliatyvius. Valstybės valdomos energetikos įmonės ekspertams taip pat užkliūna ir tai, studijos autoriai nesivadovavo nė viena tarptautiniu mastu pripažinta CO2 vertinimo metodologija ir neįvertino kuro struktūros faktorių.
„Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius dr. Nerijus Rasburskis nurodo, jog visoje Europos Sąjungoje taikoma JASPERS metodika įvardija, jog atliekų šalinimas sąvartyne yra net 3,3 kartų daugiau CO2 išskiriantis atliekų tvarkymo būdas nei jų sudeginimas šiuolaikinėse jėgainėse.
„Jei pagal šią tarptautinę metodiką, kuri visuotinai pripažinta ir moksliškai pagrįsta, įvertintume pažymoje pateiktus argumentus, elementariu aritmetiniu veiksmu gautume, kad nepastačius naujos jėgainės, Kauno gyventojai turėtų mokėti ne 141,7 Eur (kaip teigiama M. Nagevičiaus studijoje – red.), bet 466,5 Eur dėl didesnio CO2 kiekio išsiskiriamo sąvartynuose. Vadinasi, dėl mažiau taršaus atliekų tvarkymo būdo, kurį užtikrins Kaune statoma jėgainė, vienas kaunietis sutaupytų apie 300 Eur“, – aiškina N. Rasburskis.
N. Rasburskis taip pat pažymi, kad Kauno kogeneracinės jėgainės verslo plane yra numatyta, jog naujoji jėgainė dalyvaus ATL prekybos sistemoje ir, skaičiuojant būsimą šilumos savikainą, tai buvo įvertinta.
„Išlaidos, susijusios su ATL įsigijimu, yra įtrauktos į šilumos, elektros energijos ir atliekų panaudojimo energijos gamybai savikainą. Tačiau, jei Aplinkos ministerija Kauno jėgainės neįtrauktų į šią sistemą, šilumos kaina kauniečiams dėl jėgainės veiklos mažėtų dar labiau, nei buvo skelbta anksčiau“, – komentuoja „Lietuvos energijos“ atstovas.
Ankščiau skelbta, kad įgyvendinus naujosios jėgainės projektą, Kauno miesto ir Kauno regiono gyventojai sutaupytų apie 13 mln. Eur per metus, mažiau mokėdami ir už atliekų tvarkymą, ir už šilumą.
„Kas vyksta Kaune“ redakcijai atsiųstame komentare „Lietuvos energijos“ atstovai tvirtina, kad M. Nagevičiaus parengta pažyma nėra mokslinė.
„Panašių „tyrimų“ apie tariamą jėgainės žalą ir neva gresiantį atliekų stygių nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios buvo atlikta ne vienas. Bet ši studija išskirtinė tuo, kad neatlaiko elementarios kritikos. Pateikti skaičiavimai nėra objektyvūs, kadangi nėra korektiškai įvertintos deginimo alternatyvos – atliekų laidojimas sąvartynuose arba eksportas. Sąmoningai ar ne, bet nutylima, kad už šiuos atliekų šalinimo būdus CO2 emisijų kaštai būtų dar didesni.
Pavyzdžiui, studijoje teigiama, kad preliminariais skaičiavimais, Lietuvai iki 2030 metų gali pritrūkti maždaug 9 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų. Tačiau kodėl nėra paskaičiuota, kiek tas trūkumas padidėtų, jei atliekos bus ne sudeginamos, pagaminant elektros energiją ir šilumą šalies vartotojams, o gabenamos į sąvartynus? Arba kiek vienas kaunietis mokėtų brangiau, jei atliekas Kauno regionas eksportuotų deginti į kitas šalis?“, – stebisi N. Rasburskis.
Anot jo, akį rėžią ir paprasčiausios faktinės klaidos. Pavyzdžiui, M. Nagevičiaus dokumente tvirtinama, kad vasaros metu Kauno kogeneracinėje jėgainėje pagaminta šiluma bus išmetama į aplinką, nors to nėra numatoma daryti.
Be to, lieka neaišku, kodėl remiamasi nežinia kieno užsakymu ir kokiu tikslu parengta UAB „Sustainable business solutions“ ataskaita. „Lietuvos energijos“ atstovo teigimu, ši ataskaita negali būti autoritetingu pagrindu, kadangi jos autoriams iš principo negalėjo būti žinoma jėgainės kuro struktūra, technologiniai sprendimai ir kiti svarbūs jėgainės parametrai. O šios informacijos neturint, CO2 emisijų praktiškai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti.
Pernai prasidėjo statybos
Valstybei svarbaus ekonominio projekto statybos Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje buvo pradėtos pernai gruodį. Šioje jėgainėje iš atliekų, nuotekų dumblo ir biokuro bus gaminama šiluma bei elektra. Jėgainės atidarymas numatytas 2020 m. pradžioje.
Kaunui šilumą tiekiančios bendrovės „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ jau anksčiau buvo įvardijęs, jog šiuo metu Europoje kogeneracija yra perspektyviausia kryptis šilumos gamybos sektoriuje. Anot R. Bako, šioje srityje daugiausia yra pasiekę skandinavai, šiuo metu aktyviai joje dirba ir vokiečiai.
„Kaune veikia sena dujas deginanti termofikacinė elektrinė, turime dvi kogeneracines biokuro jėgaines, bet jos yra per mažos pagal apimtis Kauno šilumos tinklui. Todėl reikia naujos didesnės kogeneracinės jėgainės, kuri patenkintų dalį miesto šilumos poreikio. Nauja Kauno kogeneracinė jėgainė pasiteisins ir dėl techninio tinklo darbo stabilumo, ir garantuos žemesnę šilumos kainą“, – yra sakęs R. Bakas.
