Nepaiso įspėjimų dėl PVM maisto produktams – siūlo naują lengvatą

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Prieš 12 metų Valstybės kontrolės atliktas auditas pridėtinės vertės mokesčio lengvatų šalininkams buvo negailestingas. Nustatyta, kad jos tiesioginio poveikio kainoms nepadarė, o vartotojai naudos negavo.

Tačiau lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maisto produktams siūlantis Seimo narys Žygimantas Pavilionis atkerta, kad verslas kalba kitaip.

„Verslas labai aiškiai pasakė, kad tą 21 proc. tiesiog prideda prie kainos. Tai yra duoklė valstybei. Jei jis būtų nuimtas, jie sakė, kad atitinkamai nuimtų, nes nori konkuruoti ir su ta pačia lenkiška produkcija“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys.

Be to, anksčiau ambasadoriumi JAV dirbęs Ž. Pavilionis dėstė, kad jam imponuoja kitų dešiniųjų, pavyzdžiui, prezidentų Ronaldo Reagano arba Donaldo Trumpo politika.

„Jie irgi buvo aršiai kritikuojami oponentų, bet padarė žymų mokesčių sumažinimą. Taip, jis kainavo tam tikrą biudžeto deficitą pradžioje, bet po visų šių sprendimų pažiūrėkite, koks yra pasitikėjimas ekonomika, kaip ji atsigavo“, – sakė jis.

DELFI primena, kad gruodį JAV buvo patvirtintas istoriniu vadinimas mokesčių reformos įstatymas, kurio viena pagrindinių dalių – įmonių pelno mokesčio sumažinimas nuo 35 iki 20 proc. Už įstatymą pasisakę respublikonai tvirtino, kad jis leis įmonėms kurti darbo vietas, paskatins investicijas. Tuo metu demokratai kritikavo, kad reforma naudinga tik turtingiausiems amerikiečiams.

Reigonomika vadinamos ekonominės politikos šalininkai XX amžiaus devintame dešimtmetyje taip pat pasisakė už mažesnius mokesčius turtingiesiems ir verslui. Esą iš to ilguoju laikotarpiu laimi visa visuomenė.

Vartotojai naudos negavo

Šią savaitę Ž. Pavilionis prabilo apie ketinimus siūlyti 9 proc. PVM tarifą maistui (išskyrus alkoholinius gėrimus). Dabar Lietuvoje maistui galioja standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Ž. Pavilionio teigimu, dėl mažesnio tarifo maisto kainos galėtų sumažėti maždaug dešimtadaliu, o kad to pasiektų jis politikams, prekybininkams ir gamintojams siūlo pasirašyti memorandumą ir įsipareigoti nedidinti kainų.

Tokios Seimo nario mintys greitai sulaukė kritikos, nes rinkos ekonomikoje neįmanoma užtikrinti, kad kainos nesikeis arba sumažės būtent tiek, kiek sudaro PVM. Daugiausiai nuogąstaujama dėl to, kad sumažintu PVM pasinaudos verslas, o ne vartotojai. Apie tai dar 2006 metais rašė Valstybės kontrolė.

„Nustatytas PVM lengvatinis tarifas turėtų duoti tiesioginę naudą vartotojui: sąlygoti mažesnes produkcijos ir paslaugų kainas, pasiūlos ir paklausos augimą. Priešingu atveju mokesčio lengvata tampa tiesiogine parama verslui, jo subsidijavimo priemone“, – rašoma ataskaitoje.

Atliktas ekonominis tyrimas tada parodė, kad nustatytas PVM lengvatinis tarifas tiesioginio poveikio produkcijos ir paslaugų kainoms nepadarė, tiesioginės naudos prekių ir paslaugų vartotojai negavo.

„Apibendrinant ekonominio tyrimo rezultatus galima teigti, kad nustatytas lengvatinis PVM tarifas nėra tinkama priemonė produkcijos ir paslaugų kainoms mažinti. Pasiūlos ir paklausos didėjimas, darbuotojų skaičiaus atitinkamo sektoriaus įmonėse didėjimas galėjo būti pasiekti ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, mažinant bendrą standartinį PVM tarifą, didinant realias gyventojų pajamas ar kitais būdais.

Atsižvelgdami į tai, kad nustatytas lengvatinis PVM tarifas neturėjo tiesioginio ilgalaikio poveikio audito metu nagrinėtų šiuo tarifu apmokestintų prekių ir paslaugų kainoms, t.y. tiesioginės naudos vartotojui, ir sukuria išskirtines sąlygas šių paslaugų teikėjams ir prekių tiekėjams, mes rekomenduojame išnagrinėti galimybes: atsisakyti taikomų lengvatinių PVM tarifų, nenustatyti naujų lengvatinių PVM tarifų“, – rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje.

Kiek prarastų dar neaišku

PVM yra vienas pagrindinių pajamų šaltinių valstybei. 2017 metais konsoliduotos visumos (valstybės ir savivaldybių) biudžete jis sudarė 32,9 proc. – maždaug 3,3 mlrd. eurų.

Skirtingi ekonomistai pateikia skirtingus įvertinimus dėl to, kiek dėl mažesnio PVM tarifo maistui prarastų biudžetas. Tačiau suma svyruoja apie kelis šimtus milijonų eurų.

Ž. Pavilionis taip pat kol kas dar nežino, kiek jo pasiūlymas atsieitų biudžetui.

„Lauksime Finansų ministerijos paskaičiavimo ir pasiginčysime su jais. Verslo atstovai ir ekspertai sakė, kad bet kokiu atveju, tai padidintų vartojimą, grįžtų tie procentai, – sakė jis. – Be to, čia yra ir politinis apsisprendimas, kurį turi lemti ir mūsų valstybės strategija. Kas paskaičiuos žalą, pavyzdžiui, mūsų gyventojų nusivylimo euru, kuris yra dramatiškiausias Europos Sąjungoje? Euroskepticizmo pasekmes matome Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje. Kas paskaičiuos mūsų vidurinės klasės susitraukimą? Tik 10 proc. galima priskirti vidutiniokams“ – svarstė jis.

Ž. Pavilionis teigė, kad didėjančių kainų gilinama socialinė atskirtis yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.

„Kritikai mato ne daugiau nei sprindį nuo savo nosies. Jie nemato, kad dėl tokios milžiniškos mokestinės naštos mes prarandame visus pinigus. Vakar buvau Kalvarijoje, tai ne tik tas miestelis, bet visa Suvalkija seniai apsiperka Lenkijoje. Yra nemokami autobusai iš Utenos, iš Šiaulių, net iš Visagino važiuoja į Lenkiją.

Lietuvos verslininkai dar pastebi, kad jie dabar jau steigiasi Lenkijoje, nes ten ir PVM mažesnis, ir mokestinė aplinka palankesnė. Negalima nevertinti šių tendencijų – kad paliekame savo pinigus Lenkijoje, mokesčius sumokame Lenkijoje, verslą perkeliame į Lenkiją“, – sakė parlamentaras.

Komentuodamas Valstybės kontrolės išvadas Ž. Pavilionis dar pažymėjo, kad kitose ES šalyse PVM tarifas maistui yra dar mažesnis nei 9 proc.

„Liūdnas vaizdas. Liuksemburgas, kuriame gyvena turtingiausias pilietis ES, myli savo piliečius taip, kad PVM maistui yra 3 proc. Kitose normaliose šalyse yra 5–8 proc., kai kur yra 10 ar 14 proc. Mes vieninteliai, skurdžiausi ir su didžiausia atskirtimi, labiausiai savo pilietį skriaudžiame ir iš jo lupame paskutinius eurus į biudžetą“, – kalbėjo jis.

Europos Komisijos informacija rodo, kad ES šalyse maistui taikomi įvairūs PVM tarifai. Kai kuriose jų galima rasti ir po kelis tarifus, kurie taikomi skirtingoms maisto grupėms.

Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 5 metus kainos Lietuvos vartotojams padidėjo 5,9 proc. Daugiausia šį kainų padidėjimą lėmė brangę maisto produktai ir paslaugos. Jie per šį laikotarpį pabrango atitinkamai 12,2 ir 18,1 proc. Atlyginimai per tą patį laikotarpį padidėjo apie 36 proc.

Infliacija Lietuvoje 2017 metais buvo gana sparti ir siekė 3,7 proc., nors 2013–2017 metais ji vidutiniškai sudarė 1 proc.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

9 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Gerą gynybą demonstravę žalgiriečiai Kėdainiuose pasiekė užtikrintą pergalę

Pasipuošęs Kauno senamiestis – virtinose dvelkia jaukumu (foto)

Mieste stoja eismas – automobiliai neatlaiko kelio dangos išbandymo

Zapyškyje įvyko mažas kalėdinis stebuklas

Kalėdinė dovana kauniečiams – nemokamas pabėgimo kambarys

Teismas leido iškeldinti Kauno mero įmonę iš Vilniaus centro – tikisi susitarti

Kaune atsidaryta pirmoji japoniškos mados rezidencija

„Megos“ stovėjimo aikštelės įrengtos neteisėtai, kas statė – neaišku

Kauniečiai valgė „išvalytą“ mėsą: bakterijų turinti už kyšius virsdavo švaria

Šiurpi naktis Eiguliuose – į ligoninę paguldytas stipriai sužalotas vaikinas