Vasario 16-ąją aktyviai švenčia visas Kaunas – vidurdienį, po šv. Mišių Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, jaunimo, nevyriausybinės organizacijos, studentija išsirikiavo su vėliavomis į eiseną ir dainuodami patriotines dainas, žygiavo iki karo muziejaus sodelio. Vidurdienį į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį suplaukė minios žmonių – tiek jauni, tiek seni, rasti vietos čia galėjo nebent uodas.
Eisenoje organizacijos ėjo nešinos savo vėliavomis, taip pat laikė rankose trispalvę ar Vytį. Laisvės alėjoje, prie Soboro, ši eisena susitiko su kita – nešusia 100 metrų ilgio vėliavą ir visi draugiškai patraukė link pagrindinės šventės vietos – Karo muziejaus sodelio.
Tarp susirinkusiųjų buvo matyti ir žinomas kaunietis – prof. Liudas Mažylis, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve atradęs Vasario 16-osios akto originalą ir šventės išvakarėse tapęs Kauno Garbės piliečiu.
Rodo pavyzdį vaikams
Pirmiausiai nusikelkime į eisenos nuotaikas, portalas „Kas vyksta Kaune” pakalbino kelis joje dalyvavusius žmones.
Monika Mickevičienė atvykusi į eiseną su šeimos nariais pasakojo: „Šiandien švenčiu, nes rodau vaikams pavyzdį, labai džiaugiuosi, kad mano visa šeima, broliai, seserys – likę Lietuvoje, neemigravę. Vaikams siekiu parodyti, kad Lietuvoje labai gera! Po minėjimo su draugais švęsime namuose, o eisenoje norėjau pasisemti bendrystės jausmo, kuris yra labai svarbus. Lietuvoje viskas džiugina, taip pat ir pasiekimai ekonominėje srityje. Daug keliaujame po pasaulį, tačiau į Lietuvą, namus, visada gera sugrįžti, čia gera gyventi!”
Kita kaunietė, atvykusi su šeima neslėpė puikios nuotaikos ir teigė, kad šiandien visi lietuviai gali švęsti gimtadienį: „Širdis džiaugiasi, daug emocijų! Po mišių iškart keliavome į eiseną. Ši bendrystė man primena Baltijos kelią. Neįtikėtina! Didžiuojuosi būdama lietuvė”, – sakė Rasa.
Patriotiškas šuo
Erna Valčiukienė su šeima eiseną stebėjo Gedimino gatvėje, šalia jos iškilmingai stovėjo vėliavą į dantis įsikandęs šuo – Rožytė. „Specialiai repetavome, dresavome šunį, kad Vasario 16-ąją, visą dieną pagarbiai laikytų vėliavą, tai labai patriotiškas ir draugiškas šuo, su juo savanoriškai vykdome kaniterapiją Kauno klinikose ir kitur. Man ir mano šeimai svarbu švęsti Vasario 16-ąją, kad išlaikytume tėvų perduotas tradicijas ir perduotume jas savo vaikams. Ši šventė mums daug reiškia, mano mama buvo tremtyje, stengiamės, kad vaikai brangintų Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę.”
Eisenoje tai viename, tai kitame ratelyje netrūko lietuvių liaudies dainų, skambėjo: „Balnokim, broliai, žirgus”, „Lietuva brangi” ir kt.
Minios žmonių
Švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-uosius metus Karo muziejaus sodelyje suplaukė minios žmonių. Čia šventiškai išsirikiavo Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai, Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės kariai, jaunesniųjų karininkų vadų mokymų kariai, Lietuvos šaulių sąjungos šauliai, Karinių oro pajėgų orkestras.
Renginį atidarė Kauno karilijono skambesys ir Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija. Pradžioje visi sugiedojo Lietuvos himną. Tuomet vyko karių iškilminga rikiuotė ir jaunesniųjų karininkų kursų vadų priesaikos ceremonija, galiausiai prie Nežinomo kareivio kapo padėtos gėlės.
„Kauniečiai visame pasaulyje garsėja, kaip labiausiai mylintys savo kraštą, miestą. Tikiuosi, kad išliksime Lietuvoje, kur bebūtume, nepamiršime grįžti namo, rūpinsimės vieni kitais, žiūrėsime, kad mūsų atžalos gautų gerą išsilavinimą, darbą, turėtų kur gerai gyventi. Kaunas visada kaunasi, kaukitės ir jūs už Lietuvą”, – renginyje kalbėjo Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Po oficialios ceremonijos per Kauną nuvilnijo didingas varpų skambesys, kuris susišaukė su visų Lietuvos bažnyčių varpais – tai projekto „Gloria Lietuvai“ vienas iš etapų. Bene garsiausias Kauno kariljono Laisvės varpas, nulietas Amerikos lietuvių iniciatyva ir atvežtas į Kauną 1922 m., mušė 100 kartų. Juo skambino partizanas Stasys Dovydaitis.
Kaune dar laukiančius valstybės atkūrimo šimtmečio renginius galite peržvelgti čia.
