Didinti atlyginimus kai kurių sričių darbuotojams, keisti pensijų kaupimo tvarką, duoti pinigų būstui įsigyti, riboti loterijas, didinti baudas už galimą mokesčių vengimą.
Tai keli iš daugelio pakeitimų, kuriuos Vyriausybė nusprendė teikti Seimui svarstyti pavasario sesijoje. Vis dėlto prieš rinkimus žadėtų esminių mokesčių pakeitimų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ministrų kabinetas ir toliau nesiūlo.
Jau kovo mėnesį parlamentas turėtų svarstyti įstatymo projektą, pagal kurį pirmą būstą ne didmiestyje perkančioms jaunos šeimos būtų kompensuojama dalis paskolos.
Tiksliau, daugiausia 15 proc. arba 13,1 tūkst. Eur nuo maksimalios 87 tūkst. Eur jos sumos pradiniam kredito įnašui padengti. Subsidiją reikėtų grąžinti, jeigu per 5 m. būstas būtų perleidžiamas kito asmens nuosavybėn.
Sprendžiant iš teikiamų įstatymų projektų, jau šiemet ketinama įvesti etatinio darbo apmokėjimo sistemą mokytojams, keisti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų, taip pat valstybės tarnautojų, karių darbo apmokėjimą, didinti algas žvalgybos pareigūnams, apylinkių teismų teisėjams, teismų pirmininkams ir jų pavaduotojams.
Vyriausybė neteikia įstatymų pataisų, kuriomis būtų didinamos kitų gyventojų pajamos arba mažinami jų mokesčiai (tik startuoliams žadama lengvatų). Kita vertus, siūloma „nustatyti adekvačias ir proporcingas sankcijas už mokesčių bazės sumažinimą, peržiūrėti administracines sankcijas už kitus pažeidimus mokesčių ir muitų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityse.“
Ministrų kabinetas vėl žada siūlyti Seimui pakeisti II pensijų kaupimo pakopos finansavimo schemą ir numatyti galimybę žmonėms apsispręsti, ar kaupti pensiją pagal naująją finansavimo schemą (kokia ji bus, nedetalizuojama).
Šiemet numatoma priimti naujos redakcijos Loterijų įstatymą ir taip „stiprinti loterijų žaidėjų apsaugą, užtikrinti skaidrų loterijų veiklos vykdymą reglamentuojant loterijų reklamą, nustatant loterijų žaidėjų amžiaus apribojimus, reikalavimus loterijų bilietams ir kt.“
Vyriausybė ne tik ketina išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“, bet ir atsisakyti kai kurių nepelningų jų maršrutų. Tiksliau, geležinkelių įmonėms būtų leidžiama pačioms ar pasitelkus kitą vežėją teikti kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas: „tai yra vietinių maršrutų, kuriais važiuoja daugiausia keleivių, ruožuose keleivius vežti traukiniais, o kituose – autobusais.“
Kitu įstatymo projektu siūloma leisti parduoti nereceptinius vaistus ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose.
Dar žadamos įstatymo pataisos, kuriomis būtų griežčiau reguliuojamas žemės ūkio paskirties žemės pardavimas – tokius sandorius peržiūrėtų ir prireikus į prokurorus kreiptųsi Nacionalinė žemės tarnyba. Šios pataisos būtų aktualios valdančiųjų lyderiui Ramūnui Karbauskiui, jo valdomoms įmonėms ir giminaičiams, taip pat kitiems stambiems žemvaldžiams.
Jei tikėsime Vyriausybės planais, jau balandį Seimas turėtų svarstyti, kokia valstybės institucija ir kokiais atvejais galės įpareigoti operatorių nutraukti interneto paslaugų teikimą ar blokuoti skambučius telefonu.
Vienas iš rečiau girdėtų pasiūlymų – įteisinti antialkoholinio variklio užrakto naudojimą tiems, kas vairavo neblaivūs, gėrė po eismo įvykio arba vengė neblaivumo patikrinimo.
Priėmus pataisą, pažeidėjui būtų taikomas ne tik teisės vairuoti atėmimas, bet ir draudimas vairuoti mašinas, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokiu atveju teisės atėmimo terminas būtų trumpesnis, tačiau atsirastų draudimas nustatytą laikotarpį vairuoti transporto priemones kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Laukia premjero atsakymų
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas gana aptakiai vertino Vyriausybės pasiūlymus ir tai, kad juose neatspindi priešrinkiminiai pažadai dėl mokesčių pakeitimų.
„Mano vertinimas yra toks: kadangi dar vyksta diskusijos, nepateikti konkretūs pasiūlymai, kurių pagrindu būtų rengiami įstatymų projektai, tai, matyt, nėra garantijų, kad tai būtinai įvyks pavasario sesijoje. Kol nesibaigė tie pokalbiai, šiandien Seime kalbėta su frakcijomis, matyt, todėl to ir nėra.
Tačiau aš tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau bus padaryta – jeigu ne pavasarį, tai galbūt rudenį, bet, aišku, siekis yra, kad tai būtų padaryta pavasario sesijoje“, – DELFI sakė komiteto pirmininkas.
Jis pridūrė, kad trečiadienį valdančioji frakcija susitiks su premjeru Sauliumi Skverneliu, kurio ir bus klausiama, ką tiksliai siūlo Vyriausybė.
Pasak S. Jakeliūno, Vyriausybės kanceliarijoje suformuotos darbo grupės ir nustatyti terminai, iki kada turi būti pateikti pasiūlymus:
„Matyt, priklausomai nuo to bus rengiami įstatymo projektai. Ką Vyriausybė jau dabar yra suformulavusi kaip teiktinus įstatymų projektus, tai ji juos yra arba jau parengusi, arba baigia rengti. Tačiau diskusijos nėra baigtos, o įstatymų projektai bus rengiami jų pagrindu.
Taigi, mano vertinimas, interpretacija būtų ta, kad tie dalykai nėra įtraukti į pavasarį teiktinus projektus. Bet čia geriausiai atsakyti turėtų Vyriausybė, nes yra diskusija apie mokesčius, „Sodros“ išmokų lubas ir kitus dalykus, tad Vyriausybė ir galėtų pakomentuoti, kaip vertina diskusijas ir ką įtraukia arba neįtraukia į teiktinų projektų sąrašą.“
Komiteto pirmininkas pripažino, kad kol kas nėra aišku, kaip bus siūloma keisti II pakopos pensijų kaupimo tvarką.
„Vėlgi tos pačios diskusijos vyksta, kelios darbo grupės jau formuotos, performuotos. Su socialinės apsaugos ir darbo ministru kalbėjau ir šia tema. Šio mėnesio pabaigoje bus preliminarūs siūlymai ir bent jau aš būsiu supažindintas su jais. Jeigu bus sutarimas, kaip tas dalykas turėtų būti pertvarkytas, tada turėtų būti pradėti rengti įstatymų projektai.
Manau, tikimybė, kad vienaip ar kitaip tai bus pertvarkyta, yra gana didelė. Tik klausimas, kiek tai užims laiko. Tai sudėtingos diskusijos ir tarp valstybės institucijų, taip pat ir su verslo atstovais. Taip kad reikia laiko“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
Anot jo, kaip rodo ir Skandinavijos šalių patirtis, diskusijos dėl tokių reformų vyksta ilgai. Tačiau jeigu jos yra kokybiškos ir randamas konsensusas, tada atsiranda pagrindas ilgalaikiams sprendimams, kurie nėra keičiami.
Pasigenda konkretumo
Opozicinei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai priklausanti Ingrida Šimonytė kritikavo Vyriausybės nutarimą dėl pateiktų įstatymų projektų, nes jie neatitinka to, kas buvo viešai žadėta anksčiau.
„Šituos rašinius yra nelengva vertinti, nes nors ministrų kabineto nariai labai mėgsta aiškinti, kokia ši Vyriausybė kitokia, dokumentą ir toliau rašo ministerijų tarnautojai, kurie turi savo veikimo logiką.
Projektų skaičius kaip visada kosminis, turinys – nežinomas, nes dauguma projektų neregistruoti, o keitimų esmė aprašyta šykščiai (pavyzdžiui, kad ir apie II pakopos pensijų kaupimo keitimus).
Iš plano atrodo, kad iš garsaus pažado apie mokesčių reformos pradžią, nieko nėra numatyta plane. Tai aišku, niekas netrukdo pateikti įstatymus papildomai, bet, ką gi, jeigu jau tokį dalyką planuoji ir viešai žadi, tai šitaip nesielgi, o kaip tik užtvirtinti savo įsipareigojimą. Taigi spėju, kad nelabai Vyriausybė žino ką darys, išskyrus tai, kad darys adekvatesnes baudas už mokesčių įstatymų pažeidimus, kurias ką tik Seimas padidino“, – ironizavo politikė.
Anot jos, kaip viens kitam prieštarauja Vyriausybės deklaruojami siekiai ir jos teikiami įstatymų projektai, parodo ir Socialinių įmonių įstatymo pakeitimai:
„Aiškinama, kad suteiks galimybę neįgaliesiems ir kitoms sunkiau įdarbinamoms grupėms įsidarbinti atviroje rinkoje, kas būtų siekiamybė atsisakant esamo ydingo modelio. Bet jeigu turimas omenyje tas pats projektas, kurį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketino pateikti pačioje buvusios sesijos pabaigoje, tai akivaizdu, kad tas įstatymo turinys su siekiniu neturi nieko bendra, o tik kiek apkarpo esamą žalingų subsidijų mastą labiau prisitaikant prie turimų biudžeto išteklių, bet ne keičiant sistemą iš esmės.“
Ką reiškia subsidijos būstui
Kai kuriuos Vyriausybės siūlomus įstatymų projektus kritikavo ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Jo teigimu, kompensuojant dalį būsto kredito jaunoms šeimoms būtų įteisinama ne parama (finansinė pagalba jos stokojantiems), bet subsidija būstui įsigyti. Ji būtų diskriminuojanti ir pažeistų lygiateisiškumo principą.
„Parama būtų netaikli, ja galėtų pasinaudoti ir turtingos jaunos šeimos. Projekte nėra numatyta, kaip būtų vykdoma šeimų atranka paramai gauti, kaip būtų finansuojamas papildomas lėšų poreikis. Projekto nuostatų įgyvendinimas darytų neigiamą įtaką konkurencijai, be to, galėtų paskatinti būsto kainų augimą regionuose“, – komentavo instituto vadovas.
Jam taip pat užkliuvo jau minėti abstraktūs pasiūlymai dėl bausmių už mokestinius pažeidimus:
„Kas slepiasi po žodžiais „adekvačios ir proporcingos sankcijos“? Ar sankcijos už mokestinius pažeidimus dabar yra per mažos, dar baudos didės? Ar atvirkščiai, sankcijos dabar yra per didelės, tad jos mažės?“
Anot Ž. Šilėno, labai neatsakinga yra pasakyti, kad II pakopos finansavimo sistema bus pakeista, bet nepasakyti kas per pokyčiai laukia.
„Arba yra noras „kažką daryti“, bet nežinoma nei ką, nei kaip. Arba tikrieji pokyčiai kol kas yra slepiami siekiant išvengti neigiamos visuomenės reakcijos. Bijau, kad dabartinė valdžia tikrai nedidins privataus kaupimo. Blogiausias scenarijus, iš formulės 2+2+2 padarys 0+2+2 (t. y. nuims „Sodros“ įmokų dalį, paliks tik valstybės biudžeto ir paties darbuotojo dalį).
Vėliau, kai reikės svarstyti valstybės prisidėjimą iš biudžeto, iš formulės liks 0+2+0, t. y. jei nori iš savo kišenės, tai ir kaupk. Bet jei kaupi vien iš savo kišenės, tai protingiau akcijų portfelis, nei pensijų fondas, nes daugiau lankstumo gali pasiimti didesnę riziką ir bet kada išsiimti“, – svarstė pašnekovas.
Jis taip pat kritikavo Vyriausybės planus leisti ligoninės vaistinėms, kurios yra ligoninės struktūrinis padalinys, parduoti (išduoti) vaistinius preparatus gyventojams:
„Kyla grėsmė, kad viešieji resursai, skirti gydymui, bus ligoninių bus naudojami mažmeninės prekybos veiklai. Gydymo įstaigos iš esmės nepatiria pastatų kapitalo kaštų. Tuo tarpu privačios mažmeninės prekybos vaistais įmonės – patiria.
Taip mažmeninės prekybos vaistais vietos, įsteigtos viešajam kapitalui priklausančių gydymo įstaigų, įgautų nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš prekybos vietas, įsteigtas privataus kapitalo. Tokiu būdu būtų pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principas.“
Daugiau naujienų skaitykite čia.
