Tikintiems meilės galia režisierė Eglė Kižaitė Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristato premjerinį spektaklį „Vasarvidis“, sukurtą pagal V. Šekspyro pjesę „Vasarvidžio nakties sapnas“. Spektaklis pasakoja kaip vasarvidžio naktį keturi jaunuoliai atsisako paklusti tėvų valiai ir patys nusprendžia, kam dovanoti savo meilę.
V. Šekspyro komedija ,,Vasarvidžio nakties sapnas“ nuotaikingai ir jaunatviškai pasakoja apie stebuklingą meilės galią – tereikia atverti akis ir prasidės magiškas nubudimas. Režisierė E. Kižaitė sukūrė savąją pjesės interpretaciją, pagrindinį vaidmenį patikėdama elfui Pakui, kurio burtai sukelia komiškus nesusipratimus – kažkas kažko nebemyli, įsimyli ne tą. Spektaklis skiriamas žiūrovams nuo 14 metų. Dažniausiai vaikams ir paaugliams kurianti režisierė tiki, kad šis spektaklis artimas visiems: „Pirmieji rimtesni įsimylėjimai prasideda paauglystėje, kai tau keturiolika, šešiolika metų. Aistra užvaldo protą, tuo pat metu baisu būti nesuprastam, išjuoktam. Norisi, kad visi žiūrovai prisimintų savo meilės „kančias“, atpažintų save ir tuo pačiu iš savęs pasijuoktų“, – sako E. Kižaitė.
Manoma, jog žymusis britų dramaturgas V. Šekspyras pjesę ,,Vasarvidžio nakties sapnas“ parašė 1594-1596 m. laikotarpyje. Būta nemažai spėlionių, kam ją skyrė. Viena iš jų, jog aristokratiškų vestuvių linksmybėms, kita – pačiai Anglijos karalienei. Pjesė sulaukė didžiulio pasisekimo ir yra dažnai statoma pasaulinėse teatro scenose. Galbūt šios komedijos sėkmės paslaptis – autoriaus rašymo stilius, mat šiame kūrinyje jis meistriškai jungia kelias siužeto linijas, įterpdamas ir mitologinę literatūrą.
Anot spektaklio režisierės Eglės Kižaitės, ją labiausiai sužavėjo pjesės fragmentiškumas, kuris itin tinka komedijai. „Situacijos spektaklyje yra hiperbolizuotos, komiškos, o spektaklio raktas – aktorių žaidimas. Būtent aktorių vaidyba yra ,,gyvoji“ medžiaga. Aš turėjau idėją, sumanymą, bet repeticijų metu jis kito. Man regis, komedija leidžia aktoriams kurti, suteikia laisvę, čia būna daug improvizacijos. Vyksta tarsi koks kino montažas, o vaidyba – kaip komandinis žaidimas“, – teigia kūrėja.
Išvien su gamta
,,Vasarvidžio“ scenografė bei kostiumų dizainerė Justė Kondratė, kurdama sceninį įvaizdį, pasirinko aplinkai draugišką sprendimą. Pirmą kartą Nacionalinio Kauno dramos teatre visi spektaklyje naudojami kostiumai ir scenografijos elementai bus sukurti iš nebenaudojamų drabužių ir daiktų. Taip norima atkreipti žiūrovo dėmesį į ekologijos problemas, pristatyti tvarios mados koncepciją, kuri puikiai pildosi ir teatro kūrybinėje aikštelėje.
Dailininkei Justei Kondratei ir jos bendramintei Onei Maldžiūnaitei prikelti drabužius antram gyvenimui nebe naujiena, nes kurdamas savo drabužių liniją kūrėjos vadovaujasi formule 0+0=1. Jų veikla grindžiama tvarios mados ir ekologijos principais.
Komedijos „Vasarvidis“ premjera – vasario 14, 18, 25 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salėje.
