Tūkstančiai šalies gyventojų darbo sutartį sudaro su viena įmone, tačiau realiai dirba kitoje. Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriuo nustatyti reikalavimai, tokioms įdarbinimo agentūroms.
„Nutarimo projekto tikslas – nustatyti kriterijus, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė ir atitikties šiems kriterijams nustatymo tvarką“, – Vyriausybės posėdyje aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Jo teigimu, kiekvienais metais iki liepos 1 d. tokios įmonės turės pranešti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI), kad atitinka kriterijus ir ketina toliau tęsti veiklą. Kriterijų neatitinkančios įmonės bus išbrauktos iš sąrašo.
Dabar Darbo kodeksas numato, kad laikinojo darbo sutartis – tai laikinojo darbuotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką dirbti kito asmens naudai, o laikinojo įdarbinimo įmonė – už tai atlyginti.
Tokia sutartis gali būti terminuota (iki 3 metų) arba neterminuota. Laikinojo įdarbinimo įmonė tą patį darbuotoją prireikus gali „išnuomoti“ kelioms kitoms bendrovėms.
Šioms naudinga pasitelkti papildomus darbuotojus tik tam tikriems darbams (nesudarant įprastos darbo sutarties su visomis įprastomis garantijomis). Pvz., Vakarų šalyse tokios įdarbinimo agentūros samdo nemažai lietuvių ir kitų šalių darbuotojų sezoniniams darbams.
Taigi, Vyriausybė siūlo nustatyti kriterijus, kuriuos įmonės turi atitikti, jeigu nori toliau vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą.
Dalis kriterijų yra susiję su pačių įmonių veiklos teisėtumu, t. y. reikalaujama, kad jų veikla nebūtų sustabdyta ar apribota, joms nėra pradėta bankroto ar likvidavimo procedūra.
Kiti kriterijai susiję su administracine ir baudžiamąja atsakomybe tiek įmonei, kaip darbdaviui, tiek ir jos vadovui ar atsakingam asmeniui.
Pvz., įmonė negalėtų turėti daugiau nei vienos baudos už Užimtumo įstatymo pažeidimus per paskutinius metus. Tarp tokių pažeidimų gali būti darbo sutarties nesudarymas raštu, nepranešimas apie įdarbinimą „Sodrai“, nepareikalauja iš trečios šalies piliečio leidimo gyventi, nedeklaruoja viršvalandžių, darbo naktį, švenčių ir poilsio dienomis kt.
Laikinojo įdarbinimo įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui būtų taikomi tokie kriterijai: nebuvo paskirta administracinė nuobauda už nelegalų darbą; buvo paskirta ne daugiau negu 1 administracinė nuobauda už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą; buvo paskirtos ne daugiau negu 2 administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus ir kt.
Be to, šios įmonės negalės turi neatidėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ar „Sodrai“ ar darbuotojams dėl darbo užmokesčio.
Kriterijai laikinojo įdarbinimo įmonėms būtų taikomi nuo 2018 m. liepos 1 d.
Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga pirmininkė Gražina Gruzdienė teigė, kad jos atstovaujamos organizacija siekis yra laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimas:
„Mūsų atstovaujamų darbuotojų bendrovės turi darbuotojų, kurie įdarbinti tose įmonėse ir mes kėlėme problemą dėl jų. Norėjome, kad Lietuvoje būtų taip, kaip daugelyje ES šalių, kad tų įmonių veikla būtų licencijuojama.
Manau, daugelis Seimo narių nesuprato tokio siūlymo. Vis dėlto siūlomus kriterijus galima laikyti kompromisu. Tai yra tarpinis variantas ir ilgainiui, matyt, pasieksime licencijavimo, nes tos įmonės turi turėti didesnę atsakomybę už darbuotojus, kurie turi labai mažai garantijų. Be to, ir jų atlyginimai kur kas mažesni – jų vidurkis vos viršija 400 Eur.“
Pirmininkės teigimu, laikino įdarbinimo įmones atstovaujanti organizacija esą žaidžia tam tikrą žaidimą ir mėgina rodyti didesnį vidutinį darbo užmokestį negu yra tikrasis. Tačiau profesinės sąjungos esą turi kitokios informacijos, kuria pasidalijo ir su valdžios institucijomis.
„Laikinojo įdarbinimo įmonių darbuotojai turi per mažai garantijų – jie blaškomi iš vienos įmonės į kitą – vieną dieną dirba metalo apdirbimo bendrovėje, kitą – saldainių fabrike ar kepykloje. O būna 5 metus dirba ir jo atlyginimas mažesnis nei šalia dirbančio tą patį darbą“, – kalbėjo G. Gruzdienė.
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Mieželis nevienareikšmiškai vertinto Vyriausybės siūlomus kriterijus.
Viena vertus, pradėjus juos taikyti esą bus atsijotos tos įmonės, kurios realiai nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos. Kita vertus, siūlomi reikalavimai apsunkins laikinojo įdarbinimo veiklą.
„Manome, kad iš vienos pusės tai turės teigiamą naudą, laikinojo darbo įmonių skaičius išsigrynins – liks tik tos, kurios realiai veiklą vykdo, tvarkingai mokesčius moka. Iš kitos pusės, dabar kriterijai suformuluoti per griežtai, tarp jų yra ir perteklinių, ir didinančių biurokratiją. Užtenka padaryti kokią nors vieną žmogišką klaidą kurioje nors ataskaitoje, ko nors tinkamai laiku nepranešus, įmonė gali būti išbraukta iš šio sąrašo.
Europos šalyse laikinasis įdarbinimas labiausiai paplitęs Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje – čia apie 4 proc. visų dirbančiųjų dirba kaip laikinieji darbuotojai. Vietos institucijos kontroliuoja įstatymų laikymosi, tačiau jokių specialių sąrašų neįveda.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios įmonės turi po 500 laikinųjų darbuotojų ar net 2 tūkst. Jeigu ji išbraukiama iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, vadinasi ji privalo atleisti tuos 2 tūkst. darbuotojų? Tai būtų labai sudėtinga situacija ir tiesiog neteisinga nei tų darbuotojų atžvilgiu, nei darbo naudotojų atžvilgiu“, – aiškino A. Mieželis.
Asociacijos vadovas retoriškai klausė, nejaugi šie darbuotojai turėtų būti nedelsiant atleisti ir registruotis bedarbiais? Esą šiuo metu Lietuvoje veikia 12 laikino įdarbinimo įmonių, įdarbinusių daugiau nei po 100 laikinųjų darbuotojų, o dvi iš jų turi virš 1 tūkst. laikinųjų darbuotojų. Jo atstovaujamai asociacijai šiuo metu priklauso 13 laikino įdarbinimo įmonių, įdarbinusių apie 80 proc. visų Lietuvos laikinųjų darbuotojų.
Lietuvoje laikinojo įdarbinimo įmonės VDI teikia informaciją apie pradėtą vykdyti veiklą ir laikinųjų darbuotojų skaičių.
VDI duomenimis, 117 įmonių pranešė vykdančios laikinąjį įdarbinimą. Tačiau apie faktinį darbuotojų skaičių už 2017 m. I pusmetį pateikė tik 67 įmonės, įdarbinusios apie 6,4 tūkst. darbuotojų. Patikrinus jas buvo nustatyta, kad realiai veiklą vykdo tik kas trečia.
„Sodros“ duomenimis, šių metų sausį Lietuvoje iš viso buvo sudarytos 4 469 laikinojo darbo sutartys: 3,1 tūkst. terminuotų ir 1,3 tūkst. – neterminuotų. Tokių sutarčių iš viso turėjo 184 šalies įmonės.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
