Policijos pareigūnai atskleidė, kokiais būdais Kauno mokyklose aptinkami narkotikai | Kas vyksta Kaune

Policijos pareigūnai atskleidė, kokiais būdais Kauno mokyklose aptinkami narkotikai

BERTA BANYTĖ 2018/02/07 14:00
Asociatyvi / Organizatorių nuotr.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai bendradarbiaudami su Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistais jau ne vienerius metus įvairiose mieste esančiose ugdymo įstaigose vykdo prevencines priemones dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai domėjosi, kokiais būdais atliekami tyrimai, kuriais remiantis įmanoma aptikti tikėtinus narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakus mokyklose.

Pradžia – paviršių testas

Pasak Kauno apskrities VPK Prevencijos skyriaus vadovės Joanos Gudelytės, pirmieji minėtos iniciatyvos įvairiose Kauno ugdymo įstaigose ėmėsi Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai. Jie atlikdavo vadinamąjį paviršių (palangių, turėklų ir kitų vietų, su kuriomis galimas didžiausias sąlytis) testavimą galimiems narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakams aptikti.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėjo Tautvydo Lukavičiaus teigimu, tyrimas buvo atliekamas naudojant vienkartinius narkotinių medžiagų aptikimo testus iDenta iš Izraelio, kuriais aplinkoje galima aptikti heroiną, amfetaminą, metaamfetaminą, ekstazę, ketaminą, metadoną, PCP, PMA, DMT ir kitus sintetinės kilmės narkotikus (iš viso 21 narkotinė medžiaga). O taip pat sintetinius kanabinoidus ir augalinės kilmės narkotikus: kanapes (marihuana/hašišas).

„Tyrimų eigą stebėjo mokymo įstaigų atstovai. Patikrinimo rezultatai buvo fiksuoti. Tokios narkotinės medžiagos kaip susmulkintos kanapių dalys, heroinas, kokainas, amfetaminas, metamfetamino milteliai, pagal kilmę ir formą, išorės požymius yra birios, našios, lengvai paskleidžiamos aplinkoje, todėl šių medžiagų mikrodalelės gali patekti ant įvairių objektų paviršių“, – sako jis.

Testas esą identifikuoja 21 narkotinę medžiagą, tokias kaip: rudas heroinas, amfetaminai, ekstazė ir naujos kartos narkotikus, kurie parduodami kaip vonios druska, augalinis maistas arba pažangūs chemikalai. Tiria medžiagas ir pėdsakus ant bet kokių įtariamų paviršių.

„Narkotinių medžiagų kiekio koncentracija buvo nustatoma pagal dešimtbalės sistemos metodiką: Narkotinių medžiagų kiekio nustatymui aplinkoje naudojama spalvų intensyvumo skalė nuo 0 iki 10 ( aut. past. kur 0 – reiškia narkotinių medžiagų nebuvimą/neaptikimq). Tonas (atspalvis) – tam tikro kiekio narkotinių medžiagų lygis. Spalvų nustatymui buvo naudojama vizualaus palyginimo su gauta spalva metodika“, – teigia T. Lukavičius.

Tačiau, pasak jo, svarbu pažymėti, kad atliekamas aplinkos testavimas parodo ne narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktą, o narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų aptikimą mokyklų patalpose.

Narkotinių medžiagų mikrodalelės gali būti pernešamos

„Tokias prevencines priemones policijos pareigūnai bendradarbiaudami su Visuomenės sveikatos biuro atstovais vykdo jau antrus metus. Tačiau niekuomet nebuvo taip, kad į vieną ar kitą mokyklą ir policija, ir minėti atstovai ateitų vienu metu. Pirmiausiai Visuomenės sveikatos biuro specialistai atlieka izraelietiškos kilmės testą, o vėliau, po kiek laiko, policijos pareigūnai vykdo antrąją tyrimo dalį – prašo tam tikro pogrupio mokinių užpildyti anketas“, – pasakoja J. Gudelytė.

J. Gudelytė / Kauno apskr. VPK nuotr.

Kauno apskrities VPK Prevencijos skyriaus vadovės teigimu, anketavimas vykdomas visose ugdymo įstaigose, sutikusiose dalyvauti kompleksinio tyrimo iniciatyvoje.

„Tačiau vien to, kad, pavyzdžiui, ant mokyklos laiptų turėklų rasta narkotinės medžiagos mikrodalelė, jokiu būdu negalima traktuoti kaip fakto, jog kažkurioje konkrečioje ugdymo įstaigoje klesti narkotinių ar psichotropinių medžiagų pasiūla. Minėtos mikrodalelės gali atsirasti ir, tarkime, jei žmogus išorėje (nebūtinai ugdymo įstaigoje) turėjo kontaktą su paviršiumi, prie kurio lietėsi ir kitas asmuo, – mikrodalelės gali būti perneštos“, – paaiškina J. Gudelytė.

Kauno apskrities VPK Prevencijos skyriaus vadovė pateikė pavyzdį: įsivaizduokite situaciją, kad mokyklos valytoja, dirbdama kokioje nors kitoje įstaigoje papildomai, valo patalpas, ten prisiliečia prie paviršiaus, kurį anksčiau buvo lietęs žmogus, turėjęs sąlytį su narkotinėmis medžiagomis. O grįžusi į mokyklą valytoja taip pat ima valyti patalpas prieš tai nenusiplovusi rankų bei prisiliečia prie laiptų turėklo. Tokiu atveju, ir toje mokykloje bus rasta narkotinių medžiagų mikrodalelių. Todėl esą jokiu būdu negalima iš karto tvirtinti, jog mokykloje klesti, pavyzdžiui, prekyba narkotikais ar panašūs dalykai.

Auga mokyklų skaičius

Pirmąjį kompleksinį tyrimą (aut. past. naudojant paviršių testą ir apklausos anketa metodą) policijos pareigūnai ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai atliko 29 ugdymo įstaigose Kaune (aut. past. 2016 metų gruodį-2017 metų sausį apklausti 842 mokiniai ). O 2017 metais prie šios prevencinės programos panoro prisijungti dar daugiau mokyklų – patikrinimai buvo atlikti 54 miesto ugdymo įstaigose. Šiame tyrime dalyvavo 1517 moksleivių.

Prevencijos programa mokykloje / Kauno apskr. VPK nuotr.

Normalu sulaukti įvairių reakcijų

Minėto apklausos metodo anketą, kuria atlikdami tyrimą vadovaujasi policijos pareigūnai, sudaro 5 klausimai. „Mokinių buvo klausiama, ar jiems žinomi tam tikri atvejai, susiję su narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimu mokykloje. Visi klausimai parengti su tikslu, leidžiančiu išsiaiškinti, ar moksleiviui žinomi minėti atvejai, ar buvo siūlyta narkotinių medžiagų, ar jis sužinojęs apie panašaus pobūdžio atvejus ugdymo įstaigose, būtų aktyvus visuomenės pilietis ir sutiktų kokiu nors būdu pačiam žinomą informaciją perduoti policijai bei panašiai“, – paaiškina pašnekovė.

Pasak jos, po to, kai mokiniai užpildo klausimų anketą, policijos pareigūnai privalo įvertinti atsakymų rimtumą. Esą dėl to, kad pasitaiko nutikimų, kai mokiniams tam tikri klausimai kelia juoką ir šie į juos atsako tik tam, kad atsakytų, – vadinamąja „juoko forma“.

„Neatmetame varianto, jog tarp apklausos dalyvių būna dalis ir pastarojo tipo mokinių. Tačiau yra ir tokių, kurie stengiasi atsakyti rimtai. Tiesa, pasitaiko pavienių mokinių, kurie atsisako pildyti anketą, nes, jų žodžiais tariant, jie nėra skundikai. Normalu sulaukti įvairių reakcijų“, – sako J. Gudelytė.

Įžvelgus riziką – didesnis dėmesys

Tačiau pašnekovė teigia, jog tai, kas atliekama policijos pareigūnų bendradarbiaujant su Visuomenės sveikatos biuro specialistais, nėra mokslinis tyrimas, tai – tik prevencijai skirta priemonė. Dėl ko atliekami šie tyrimai, ir kur link jie veda? – paklausėme.

„Jei apibendrinus rezultatus tuo atveju, kai paviršiuose aptinkama narkotinių medžiagų mikrodalelių ir toje pačioje mokymo įstaigoje užpildytų anketų duomenys užmena mįslę bei pasėja abejinių dėl, tarkime, narkotinių medžiagų platinimo tikimybės, tuomet organizuodami tolimesnio savo darbo veiksmus pastarosiose mokyklose, skiriame didesnį dėmesį mokinių švietimui teisės klausimais, bandydami skiepyti sąmoningumą – akcentuodami neigiamų įpročių žalą sveikatai, kai demonstruojami tam tikri muliažai (aut. past. ne iš medicininės pusės), ir suteikdami žinių apie gresiančią atsakomybę. Taip pat skatiname nebijoti pateikti turimą informaciją policijos pareigūnams. Žinoma, visų pirma įsitikiname ar ji – patikima“, – paaiškina Kauno apskrities VPK Prevencijos skyriaus vadovė.

Prevencijos programa mokykloje / Kauno apskr. VPK nuotr.

Paklausta apie tai, ar policijos pareigūnų praktikoje pasitaiko, kai mokyklose rizika dėl narkotinių medžiagų tiriama naudojant specialiai tam kinologų paruoštus šunis, J. Gudelytė, sakė, jog pasitaiko ir tokių atvejų. Esą yra buvę tik, kad mokyklos bendruomenė paprašė atvykti su mokytais šunimis tam, jog kinologas pademonstruotų pasirodymą, supažindintų su savo darbo specifika bei atliktų patikrinimus bendrojo naudojimo patalpose. Tačiau tai esą niekaip nesusiję su dviem tyrimo būdais, aptartais anksčiau.

Kiekviena situacija – individuali

Pasak jos, tais atvejais, jei randama realių narkotinių medžiagų, policijos pareigūnai imasi atitinkamų privalomų veiksmų. Esą, jeigu tai – administracinis nusižengimas, pirmiausiai taikomos priemonės jam nustatyti bei išaiškinti. Administracinę atsakomybę asmenims užtraukia narkotinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo. Tais atvejais, jei randamas realus bet koks narkotinių medžiagų kiekis – sprendžiama dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jeigu remiantis baudžiamuoju įstatymu, pavyzdžiui, mokinio kuprinėje randama narkotinių medžiagų suktinė, tačiau jis nėra subjektas (aut. past. 16 metų arba  14 metų (išskirtinio sunkumo atvejais)), pradėtas ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, nes toks asmuo dar negali atsakyti pagal įstatymą.

„Sprendimą, dėl ikiteisminio tyrimo baigties priima tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras. Jis taip pat gali pasisakyti dėl administracinės teisenos pradėjimo (aut. past. dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams) tėvų globėjų ar įtėvių atžvilgiu. Jei pradedama teisena, joje aiškinamasi, ar tėvai padarė viską, kad vaikas taip nesielgtų ir panašiai. Tačiau kiekviena situacija – individuali“, – baigia pokalbį pašnekovė.

Praėjusiais metais Kauno apskrities pareigūnai organizavo daugiau 140 priemonių, skirtų moksleiviams dėl narkotinių medžiagų prevencijos. Aktyviai bendradarbiaujama su daugiau nei 60 Kauno mieste esančių įvairių ugdymo įstaigų.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA