Nuo šių metų pradžios pradėtos taikyti „Sodros“ grindys kai kuriems darbdaviams kirto itin skaudžiai ir jie buvo priversti atleisti dalį darbuotojų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, grindys minimalios algos (MMA) neuždirbantiems ir ne visą darbo dieną dirbantiems žmonėms yra žingsnis, užtikrinantis jų socialines garantijas. Tačiau ne visi darbdaviai su tuo sutinka.
Įmonės „Ideali švara“ direktorius Romanas Motiekaitis rėžia tiesiai – tokia prievolė apriboja žmogaus teises.
„Valdžia verčia dirbti žmogų po 8 valandas per dieną. Tai yra sovietinis mąstymas, grįžtame į tarybinius laikus, netgi į baudžiavą.
Jūs pati pagalvokite, žmogus nori dirbti pusę dienos, o valdžia jam neleidžia. Ar čia gerai? Čia yra žmogaus teisių pažeidimas. O kodėl darbdavys turi atsakyti už tai, ką daro žmogus, nejaugi darbdavys atsakingas už darbuotoją? “, – nesismulkindamas klausia jis.
Per mėnesį jam teko atleisti jau 20 darbuotojų, todėl jis nesupranta, kaip „Sodros“ grindys turėjo padėti darbuotojams.
Tuo metu Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas palaiko tokią naujovę ir teigia, kad didelio verslininkų pasipriešinimo svarstant šį klausimą nebuvo.
Vis dėlto atsiradusioms grindims jis irgi turi pastabų.
„Sodra“ ir SADM įvardijo 10 svarbiausių klausimų apie socialinio draudimo įmokų „grindų“ paskirtį, taikymą ir išimtis.
1. Kodėl prireikė taikyti įmokų „grindis“?
Lietuvoje 150 tūkst. dirbančiųjų oficialiai gauna mažesnę nei minimalią algą, kuri yra 400 eurų neatskaičius mokesčių. Tai – kone kas septintas dirbantysis.
Šie žmonės taip pat serga, augina vaikus, galiausiai kaupia pensiją, bet gaunant tokią algą jų pensija būtų perpus mažesnė nei vidutinė. Socialinio draudimo įmokų grindys prisidės prie šios problemos sprendimo, teigia „Sodra“ ir SADM.
Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas DELFI yra teigęs, kad siekis tokiu būdu socialiai apsaugoti žmones skamba keistai.
„Teiginiai, kad taip darbuotojai sukaups privalomąjį stažą pensijai – visiška nesąmonė. Dabar jei nepakankamai uždirbi, tu neįvykdai valdžios taisyklės, kad gautum pensijai stažą, bet juk tai visiškai valdžios sukurta taisyklė.
Kitaip tariant, uždėta taisyklė, kad jeigu tu nesumoki įmokų nuo MMA – išvis nieko negausi, ir tai visiškas valdžios kūrinys. Jeigu jie taip rūpinasi žmonėmis, galėjo tą taisyklę panaikinti, ir kiek žmogus sumokėtų mokesčių – tiek ir gautų senatvėje. Jei mažai sumokėtų – labai mažai ir gautų, bet tai būtų teisinga“, – mano Ž. Šilėnas.
D. Arlauskas teigia, kad kai idėja apie „Sodros“ grindis buvo tik svarstoma, didelių priekaištų iš darbdavių nebuvo.
„Iš įmonių didelio susirūpinimo tikrai nebuvo, tik pora atvejų. Pavyzdžiui, skambino iš Kauno darbdaviai, kurie sakė, kad reikia juos ginti. Paprašiau argumentų, kaip tai paveiktų jų apyvartą, ar bankrutuos, ir gavau tikrai labai argumentuotų paaiškinimų, kad išties bus chaosas ir situacija darbo rinkoje dramatizuosis.
Tačiau įvertinus, kad buvo pritaikytos tam tikros išlygos, ypatingai kalbant apie jaunimą iki 24 metų, pensininkus, žmones, dirbančius dvejose darbovietėse ir kad jiems grindys negalios, Trišalėje taryboje mes neprotestavome. Nematėme didelės problemos šiuo klausimu, tačiau dabar aš girdžiu, kad kažkas labai skundžiasi“, – sakė jis.
2. Kokią naudą pajus darbuotojai?
Nuo darbdavių mokamų socialinio draudimo įmokų priklauso, kokią pensiją ir socialinio draudimo išmokas gaus žmogus.
Pritaikius „Sodros“ įmokų grindis visus metus dirbęs žmogus ir stažo sukaups pilnus metus, o ne pusę, kaip būtų gaunant pusę minimalios algos ir sumokėjus mažiau įmokų. O ir pusę etato už pusę minimalios dirbusiai ir susilaukusiai vaiko mamai būtų ryškus skirtumas – ar 200, ar 400 eurų vaiko priežiūros išmoką kiekvieną mėnesį gauti, teigia „Sodra“ ir SADM.
Tačiau kai kurie darbdaviai tvirtina priešingai – grindys, anot jų, ne padeda žmonėms, o juos nuskriaudžia, nes dalį dirbančiųjų tenka atleisti.
„Šiandien tai yra labai didelis neigiamas žingsnis. Atseit, valdžia rūpinasi žmonėmis, pensininkais, bet iš tikrųjų nepasirūpina, o vidurinioji klasė, kuri yra darbšti, jiems nerūpi, ji liko už borto.
Taip, būtent dėl šios priežasties (turi omenyje „Sodros“ grindis – DELFI) teko atleisti 20 žmonių. Jūs pažiūrėkite, paslaugų sferoje, įmonėse, užsiimančiose valymo, maitinimo paslaugomis, dažniausia 8 valandų dirbančių darbuotojų tiesiog nereikia, tai nelogiška“, – sako „Ideali švara“ direktorius Romanas Motiekaitis.
Panašiai mąsto ir Ž. Šilėnas, teigiantis, kad atleisti darbuotojai pajusti naudos negali.
„Iš tikrųjų buvo noras padidinti mokesčius, ir tai buvo akių dūmimas, kad valdžia rūpinasi žmonėmis. O kad mokesčiai padidinti skurdžiausiai klasei – išvis absurdas. Realiai valdžia sukūrė tokį mokesčių padidinimą, kai per metus vidutiniškai po 400 eurų iš to mažiausiai uždirbančiojo norima paimti“, – įsitikinęs jis.
3. Kaip darbdaviams sužinoti, kiek mokėti?
Darbdaviams niekuo rūpintis nereikia. Jie kaip įprastai iki šiol numatytu laiku turės pateikti ataskaitas apie darbuotojams priskaičiuotus atlyginimus ir socialinio draudimo įmokų sumas.
„Sodra“ operatyviai įvertins, už kuriuos darbuotojus nereikia mokėti įmokų nuo MMA ir informuos apie apskaičiuotą papildomą įmokų sumą. Nei ataskaitų pateikimo, nei įmokų mokėjimo terminai nesikeičia, informuoja „Sodra“ ir SADM.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis yra paskaičiavęs, kad vidutiniškai už vieną darbuotoją darbdaviui sąnaudos išaugs apie 50 eurų per mėnesį.
Vis dėlto tokia našta kai kuriems darbdaviams atrodo nepakeliama.
Įmonės „Balionų šalis“ vadovas Tomas Šiuipys paskaičiavo, kad jam už darbuotoją, auginančią neįgalų vaiką, papildomai kas mėnesį teks sumokėti 68 eurus.
„Mano konkrečiu atveju ta darbuotoja kažkurį laiką dirbo visu etatu, vėliau dėl vaiko sveikatos problemų pasiprašė dirbti pusę dienos. Dėl šio įstatymo už šią darbuotoją teks mokėti papildomai 68 eurus.
Dėl mūsų darbo specifikos tokių darbuotojų, dirbančių pusę dienos, neturime, tačiau norinčių dirbti ne visą darbo dieną sulaukiame kiekvienos darbo atrankos metu. Dažniausiai tai būna mamos, auginančios vaikus, negalinčios dirbti visą darbo dieną.
Šios darbuotojos atveju tiesiog padarėme išimtį. Žinoma, po šio įstatymo priėmimo daugiau niekam išimčių nebus. Ne pirmą ir ne paskutinį kartą valdžia kiša ranką į darbdavių kišenę, esame prie to pripratę“, – pripažino jis.
Vis dėlto D. Arlauskas apskritai į „Sodros“ grindis žiūri palankiai: „Mes turime suprasti vieną paprastą dalyką – atlyginimus vis tiek reikės kelti, mes to neišvengsime, kitaip žmonės išvažiuos.
Jeigu įmonės negali mokėti bent MMA ar mokesčių nuo MMA už ne visą stažą, klausimas, ar tokiems įmonių vadovams reikėtų jais būti, ar eiti dirbti kažkokį samdomą darbą patiems, ir būtų daugiau naudos“, – sakė jis.
4. Ar tai reiškia, kad nuo šiol negalėsiu dirbti puse etato ar kelias valandas per dieną?
Kaip ir iki šiol, bus galima dirbti ir puse etato, ir kelias valandas per dieną. Svarbu pats algos dydis – jeigu jis mažesnis nei minimali mėnesio alga, darbdavys turės sumokėti daugiau socialinio draudimo įmokų.
Tačiau „Sodra“ ir SADM atkreipia dėmesį, kad už pusę etato žmogus gali gauti tik pusę minimalios algos. Jeigu puse etato dirbate už pusę vidutinio mėnesinio atlyginimo, kuris perkopė 800 eurų, darbdaviui primokėti socialinio draudimo įmokų neatsiras, nes atlyginimas viršija MMA.
DELFI primena, kad nuo šių metų minimali alga padidėjo nuo 380 eurų iki 400 eurų „ant popieriaus“.
5. Jeigu užsiimu individualia veikla ir dar prisiduriu dirbdamas samdomą darbą, ar vis tiek bus prievolė darbdaviui primokėti „Sodros“ įmokų?
Taip, darbdaviai turės sumokėti socialinio draudimo įmokas bent nuo minimalios mėnesinės algos ir tuo atveju, jeigu jų darbuotojas dar užsiima ir individualia veikla, sako „Sodra“ ir SADM.
Šis punktas yra stipriai kritikuojamas, nes į nepatogią situaciją pakliūva daugelis dirbančiųjų tokiu principu.
„Mes matome, kad čia yra spraga, nes jeigu tu turi individualią veiklą ir dar kažkur dirbi samdomą darbą, tavo bendra suma sumokama viršija MMA, tačiau įstatymas taip sukonstruotas, kad tai tarsi nesisumuoja. Šią vietą tikrai reikėtų pakoreguoti, ir viliuosi, kad įstatymo leidėjas atsižvelgs į šitą dalyką.
Jeigu vadovautumėmės sveika nuovoka, „Sodros“ darbuotojai turėtų sumuoti šitas įmokas, čia reikėtų žiūrėti ne pagal įstatymo raidę, o pagal dvasią. Viliuosi, kad jie visgi taip ir skaičiuos, nors ir girdėjau atsiliepimų, kad ne. Juk jeigu dirbi ne visu etatu samdomą darbą ir dar pagal individualią veiklą, gali ir labai dideles pinigų sumas iš individualios veiklos uždirbti ir mokėti didelius mokesčius“, – atkreipė dėmesį Danas Arlauskas, kad tokiu atveju darbdavys vis tiek turi sumokėti didesnes įmokas.
Vis dėlto, kaip pažymėjo „Sodra“ ir SADM, tokiu atveju darbdavys mokėti didesnes įmokas nebus atleistas.
6. Ką daryti, jeigu jaunas žmogus studijuoja ir nori dirbti ne visą darbo dieną?
Socialinio draudimo įmokų „grindys“ netaikomos jaunimui iki 24 metų. Už juos primokėti nereikės, teigia „Sodra“ ir SADM.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nemažai studijuojančių yra virš 24 metų, todėl jiems, dirbantiems ne visu etatu už mažiau nei MMA, grindys bus taikomos.
7. Ar dėl „Sodros“ grindų pensininkams bus sunkiau įsidarbinti?
Pensininkams, taip pat gaunantiems netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas socialinio draudimo įmokos taip pat netaikomos, jie gali dirbti ir už mažesnę nei minimalią algą, bet socialinio draudimo įmokų primokėti nereikės.
8. Slaugau neįgalų vaiką ir dirbu ne visą darbo dieną. Ar darbdavys mane atleis?
Socialinio draudimo įmokų „grindys“ netaikomos ir tiems gyventojams, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis. Todėl mamos ar tėčiai, prižiūrintys vaikus, antrais ir trečiais metais gali dirbti už mažesnę nei minimalią algą – pavyzdžiui, kelias dienas per savaitę.
Taip pat tie, kurie slaugo artimuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ar turinčiuosius visišką negalią, galės dirbti tiek, kiek leidžia jų galimybės, už mažesnę nei minimalią algą. Darbdaviams pareigos primokėti socialinio draudimo įmokų už tokius darbuotojus nebus.
9. Kuris darbdavys turi primokėti, jeigu dirbu dviejuose darbuose ir negaunu minimalios algos?
Dirbant pas du darbdavius prievolės primokėti nėra nė vienam darbdaviui, nepaisant to, kokio dydžio bendrai darbines pajamas gauna darbuotojas.
10. Kaip mokėti socialinio draudimo įmokas, jeigu darbuotojas sirgo, dėl kitų priežasčių nedirbo?
Įmokos skaičiuojamos nuo minimalios mėnesio algos proporcingai dirbtų dienų skaičiui.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
