Kaune jau kelerius metus bando įsitvirtini gan nauja sporto šaka Lietuvoje – akmenslydis (dar vadinamas kerlingu), pasaulyje kultivuojamas nuo XVI amžiaus, o Kaune aktyviau žaisti pradėtas prieš mažiau nei penkmetį.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ kalbina šiomis dienomis Kaune viešinčius Pasaulio kerlingo federacijos plėtros direktorių Darrell Ell ir 2006 m. olimpinę bronzos medalininkę Shannon Kleibrink iš Kanados bei „Kaunas Curling Club“ nares: Astą Vaičekonytę ir Liną Janulevičiūtę. Kaunietės žaidžia Lietuvos kerlingo rinktinėje ir atstovauja Lietuvą Europos čempionatuose.
Kaip žaidžiama
Kerlingas XVI a. atsirado Škotijoje ir buvo žaidžiamas ant užšalusių upių bei ežerų ledo. 1838 m. įkurtas pirmas Karališkasis Kaledonijos kerlingo klubas, o nuo 1998 m. kerlingas tapo olimpine sporto šaka.
Pašnekovai šypsosi: akmenslydį mėgstama pavadinti šlavėjų arba lygintuvų mėtytojų sportu, mat jis atrodo neįprastai – tarsi su šluotele stengiamasi nušluoti akmenį į reikiamą tikslą – skritulį.
„Žaidžiama ant ledo, aikštė turi būti padengta visiškai lygiu ledu, kad 20 kg sveriantys poliruoto granito akmenys slystų su kuo mažesniu pasipriešinimu. Aikštės tolimajame gale yra skrituliai, tikslas – kiekvieno kėlinuko gale turėti kuo daugiau akmenų arčiau centro, nei priešininkų komanda.
Rungtyniauja 2 komandos su 4 žaidėjais. Komandą sudaro pirmasis žaidėjas (stumia akmenį pirmas), antrasis žaidėjas (stumia antras), „vicekapitonas“ (stumia trečias, keičia kapitoną 4-ojo metimo metu) ir kapitonas. Kiekviename iš 8 kėlinukų abiejų komandų žaidėjai pakaitomis stumia po du akmenis. Stumiant akmenį du tos pačios komandos žaidėjai gali koreguoti akmens slydimo greitį ir kryptį, trindami ledą prieš akmenį specialiomis šluotelėmis. Žaidime reikia didelio tikslumo ir geros strategijos, būtent dėl kone matematinio tikslumo akmenslydis buvo pramintas „šachmatais ant ledo“, – komentavo „Kaunas Curling Club“ narės A. Vaičekonytė ir L. Janulevičiūtė.
Kerlinge žaidžia: tiek vyrų komandos, tiek moterų, tiek miksas: 2 moterys, 2 vyrai. Šįmet pirmą kartą olimpiadoje Pjongčange, Pietų Korėjoje, bus žaidžiamas mišrus akmenslydis: dvejetų kerlingas (komandoje viena moteris ir vienas vyras).
Pirmos Kauno akmenslydininkės
Kauno kerlingo sporto klubo „Kaunas Curling Club“ ir Lietuvos rinktinės narės Asta Vaičekonytė ir Lina Janulevičiūtė džiaugėsi, kad yra vienos iš šio sporto pradininkių Kaune. Užsiiminėti akmenslydžiu jos pradėjo prieš 4 metus, pasiekimai netruko ateiti: „Pirmą kartą išvykusios į Europos čempionatą Slovėnijoje patekome į finalą, laimėjome sidabrą C divizione ir iškovojome kelialapį į B divizioną. Mūsų svajonė – kad Lietuva kada nors žaistų A divizione ir patektų į olimpiadą“, – sakė A. Vaičekonytė.
Pasak jos, šis sportas nereikalauja tiek fizinės jėgos kaip futbolas, krepšinis, bėgimas ar sunkioji atletika. Svarbiausia – ištvermė, ramybė ir strateginis mąstymas.
„Nuo laisvalaikio formos, greitai perėjome prie profesionalaus sporto ir atstovaujame Lietuvai Europos čempionatuose“, – teigė L. Janulevičiūtė.
Sportininkės teigė, kad Lietuvoje šiuo metu nėra tinkamų patalpų žaisti akmenslydį, tad Lietuvos akmenslydininkai varžyboms treniruojasi Latvijoje, kur šis žiemos sportas itin populiarus.
Didžiausi pasiekimai
Kaune šiuo metu yra kelios moterų komandos. Pastaruosius kelerius metus Lietuvą Europos varžybose atstovauja moterų ir vyru rinktinės, Pasaulio varžybose – senjorių rinktinė. Didžiausias Kauno moterų komandos pasiekimas – 2017 m. Lietuvos kerlingo čempionate iškovota pirmoji vieta.
2016 m. Lietuvos moterų rinktinė, kurios sudėtyje yra trys kaunietės, Europos kerlingo čempionate iškovojo II vietą C divizione, parvežė sidabro medalius ir kelialapį į Europos čempionato B divizioną. 2016 – 2017 m. Lietuvos moterų rinktinė Europos čempionate, B vizione, užėmė VII vietą.
Kaune treniruojasi suaugusiųjų; neįgaliųjų bei 2 vaikų komandos.
Akmenis laiko… šaldytuvuose
Ne tik ledas šiam sportui turi būti preciziškai paruoštas ir net lygesnis, nei ledo čiuožėjams. Specialių reikia ir akmenų.
„Akmuo gaminamas vienintelėje vietoje Škotijoje. Akmenų negalima atšildyti, po žaidimo būtina laikyti šaldytuve. Dėl šios aplinkybės nutiko viena juokinga istorija: iš Vilniaus į Kauną pervežinėjome akmenis, už tai atsakingas jaunimo treneris Paulius Krauza samdė šaldytuvų firmą. Vežėjai galvojo, kad jis beprotis – akmenis veža šaldytuvuose ir dar aplink kiekvieną akmenį šokinėja, kad tik nesudužtų, nesukratytų“, – linksmai pasakojo A. Vaičekonytė.
Kanadoje žaidžia milijonai žmonių
Pasaulio kerlingo federacijos plėtros direktorius Darrell Ell pasakojo, kad akmenslydis žaidžiamas 56 pasaulio šalyse, itin populiarus Kanadoje. „Kanadoje yra milijonai akmenslydininkų. Kanados kerlingo arenos varžybų metu surenka minias žiūrovų – tiek, kiek pas jus susirenka „Žalgirio“ arenoje, žaidžiant „Žalgirio“ krepšininkams.
Lietuvoje pastebėjau, kad žaidėjai daro progresą, komanda gera, vienas iš pagrindinių trūkumų žaisti daugumoje šalių – įrangos stygius, jie neturi daug galimybių treniruotis. Kaip ir daugumoje sporto šakų: jei turi tinkamas sąlygas – rodai rezultatą. Žinau, kad yra ledo arenos Kaune ir Vilniuje, tačiau komanda daug laiko praleidžia besitreniruodama Rygoje. Tikiu, kad didelis troškimas padės lietuviams pereiti į kitą lygį“, – kalbėjo D. Ell.
Kaip kerlingo favorites jis paminėjo švedes, kanadietes, šveicares, škotes.
2006 m. su komanda Italijoje, olimpiadoje iškovojusi bronzą Shannon Kleibrink irgi pažymėjo, kad kerlingą jos aplinkoje žaidžia dauguma. „Tai labai populiaru Kanadoje, beveik kiekviename mažame mieste yra reikiama įranga. Kitokia situaciją Lietuvoje, todėl lietuvių komandai patariu daug keliauti, rasti geriausią ledą praktikavimuisi ir dalyvauti Europos varžybose“, – sakė S. Kleibrink ir pridūrė, jog seniau būdavo nemažas tempas – kas savaitgalį varžybos, tekdavo ir 10-12 partijų per savaitgalį sužaisti. Kerlingą ji žaidžia jau 35 metus ir šįmet planuoja baigti karjerą.
Žaisti gali visi
Anot pašnekovų, akmenslydį gali žaisti visi: tiek vaikai, tiek suaugusieji; fizinių apribojimų taip pat nėra – žaisti gali ir turintieji negalią.
Išbandyti akmenslydžio žaidimą galima Kauno ledo arenoje.
„20 kg yra lengviau, nei atrodo, kelti akmenų nereikia, tik stumiame ledu! Nereikia būti stipriu, kaip manai“, – ragino jėgas išbandyti S. Kleibrink.
D. Ell irgi nusiteikęs entuziastingai: „Pabandykite ir būsite labai laimingi!“
