Lietuvos daržovių augintojams praėję metai buvo tikras iššūkis, su kuriuo susitvarkyti sekėsi ne kiekvienam. Dėl lietingo klimato ūkininkai jau dabar skaičiuoja nuostolius, o prekybos centrų lentynose bulvių, morkų ir kitų daržovių kainos auga lyg ant mielių.
Dėl to, kad dėl didelio lietaus kiekio kai kurios daržovės, pavyzdžiui, bulvės, sparčiai genda sandėliuose, laukiama, kad lietuviško derliaus gana greitai neliks. Be to, kokybiškos daržovės gali brangti, nes rinkoje siūlomas derlius, kurio žemdirbiai nori kuo greičiau atsikratyti – per daug drėgmės gavusios daržovės paprasčiausiai genda.
Kokybės nedaug – kainos išaugusios
Per metus bulvių kainos Lietuvos prekybos tinkluose pakilo nuo 32 iki 37 centų už kilogramą.
„Geros kokybės bulvių kaina rinkoje yra didesnė nei praėjusiais metais, bet taip pat yra labai daug abejotinos kokybės bulvių, kurios ilgai neišsilaikys arba bijoma, kad jos neišsilaikys, todėl jų kainos laikosi praėjusių metų lygyje“, – aiškina Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė.
Pačiuose ūkiuose bulvių kaina svyruoja nuo 8 iki 22 centų už kilogramą. Priežastis – labai nevienoda kokybė.
„Toks didelis skirtumas yra būtent dėl nevienodos kokybės. Prasčiau besilaikančių bulvių rinkoje yra daug, o geriau besilaikančių – išaugusios kainos. Apibendrinant situaciją, derliaus laikymasis, kaip ir jo nuėmimas, augintojams šiemet buvo ir yra didelis galvos skausmas, todėl jie nerizikuoja bulvių ilgai laikyti, nes nežinia, kaip jas pavyks išlaikyti ilgesnį laiką, todėl esant galimybei, stengiasi jas kuo greičiau parduoti“, – sako Z. Cironkienė.
Morkos – ne išimtis. Nuo metų pradžios iki dabar kilogramas fasuotų morkų pabrango 5 centais. Z. Cironkienė sako, kad tokį kainų šuolį lėmė prastos oro sąlygos kitose Europos šalyse.
„Po naujųjų metų, morkų kainos visur pradėjo kilti. Tam įtakos turi daugelyje Europos šalių buvę nepalankūs orai, vienur buvo didelė sausra, kitur – didelis kritulių kiekis rudenį, kuris trukdė nuimti derlių, morkos į saugyklas buvo suvežtos šlapios, aplipusios purvu“, – aiškino moteris.
Vasarą valgysime importuotas bulves
Žemės ūkio bendrovės „Šaka“ direktorius Juozas Pukelis sako, kad dabartinė situacija tiek kainos, tiek kokybės atžvilgiu išsilaikys iki pavasario, o vėliau ant pietų ar vakarienės stalo ragausime iš kitų šalių atvežtas bulves.
„Manau, kad tokia situacija, kokia yra dabar, išsilaikys iki balandžio mėnesio, o toliau sunku ką ir pasakyti, ar sandėliuose laikomos bulvės suges, o dar gal šiek tiek išsilaikys. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad iki naujo derliaus, nebeturėsime lietuviškų bulvių, kurias kompensuos iš Egipto ar Kretos atgabentas derlius“, – sako vyras.
Su morkomis situacija kiek geresnė vartotojams, tačiau ne augintojams. Pasak Z. Cironkienės, jei ūkininkai susitars su prekybos centrais, lietuviškų morkų užteks iki naujo derliaus, tačiau abiem pusėm neradus geriausių sąlygų, lietuviškos morkos keliaus į kitas šalis.
„Ūkininkai stebi Europos Sąjungos rinką ir esant paklausai, perteklinę produkciją eksportuoja, tačiau vargu, ar šie metai bus pertekliniai Lietuvos augintojams. Jeigu prekybos tinklai tvirtai tarsis su augintojais, tai savų morkų Lietuvoje turėtų užtekti iki naujo derliaus, o jei ne – manau po „Fruit Logistica“ parodos gavę ne vieną užklausą, ūkininkai jas parduos eksportuotojams.
Z. Cironkienė sako, kad net tik bulvių ir morkų augintojams praėję metai buvo košmariški. Be problemų neapsėjo ir kopūstus, svogūnus bei burokėlius auginantys ūkininkai.
„Ir čia gautas daug mažesnis derlius. Pavyzdžiui, svogūnai dėl didelės drėgmės niekaip negalėjo užbaigti vegetacijos, nurovus nebuvo galima juos išdžiovinti lauko sąlygomis, teko šlapius vežti į saugyklas ir ten juos džiovinti, dėl to padidėjo sąnaudos, kentėjo jų kokybė“, – pasakojo daržovių augintojų asociacijos direktorė.
Bulvės nyksta
Lietuvos statistikos departamento duomenis, palyginus 2016 ir 2017 metus matomas didelis ploto, kuriame buvo nuimtos bulvės skirtumas. 2016 metais Lietuvoje daržovės kastos 22,1 tūkstantyje hektarų, tuo tarpu praėjusiais metais vos 15,4 tūkstantyje. Z. Cironkienė tokį nuimto ploto sumažėjimą aiškina nepalankiu klimatu.
„Kalbant apie bulves, dėl buvusių nepalankių orų nuimtas mažesnis derlius. Kadangi jos jautrios drėgmės pertekliui, o derliaus nuėmimo metu iškrito daug kritulių, daržovės saugyklose prastai laikosi“, – aiškina moteris.
Per praėjusios metus bulvių augintojai patyrė didelius nuostolius. Labiausiai nepasisekė asociacijos nariams auginantiems daržoves ir bulves Širvintų bei Vilkaviškio rajonuose.
„Bendrai nuostolius vertinti yra sudėtinga, nes priklauso nuo regiono, kiek kritulių iškrito tose vietovėse, kokio sunkumo dirvožemyje buvo pasodintos bulvės, kaip veikė melioracijos įrengimai ir daugelis kitų faktorių. Yra pavienių ūkininkų, kurie skaičiuoja iki 70 procentų prarasto derliaus, tačiau didžioji dalis neteko iki 30 procentų“, – sako Z. Cironkienė.
Skęstantys kombainai
Bulvių, morkų ir kitų daržovių augintojas Antanas pasakoja, kad dėl gausybės kritulių nepavyko nuimti daugiau nei 8 ha bulvių ir morkų, o pats ūkininkas nuostolius skaičiuoja dešimtimis tūkstančių eurų.
„Nors derlius ir nebuvo blogas, tačiau dėl apsemtų laukų nepavyko nuimti didelės dalies derliaus. Patyriau apie 40 tūkstančių eurų nuostolį“, – kalbėjo ūkininkas.
Pasak daržovių augintojo, per dieną pavykdavo iškasti vos 7 tonas bulvių, o kombainai tiesiog skęsdavo laukuose.
„Vyrai paskaičiavo, kad per dieną tekdavo beveik 30 kartų traukti techniką iš laukų“, – pasakojo ūkininkas.
Ko tikėtis ateityje?
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas Albertas Gapšys sako, kad bulvių kaip ir kitų daržovių kainos priklauso nuo sezono.
„Jei pažiūrėti praėjusių 5-6 metų kainų tendencijas, pamatysime, kad buvo tiek pakilimų, tiek kritimų, buvo ir stabilumo. Viskas priklausys nuo klimato sąlygų. Jei orus bus nepalankūs auginimui, natūralu, kad kainos turėtų augti, ne tik pas mus, bet ir aplinkinėse šalyse“, – aiškina specialistas.
Pasak A. Gapšio, jei šie metai bus nederlingi, bulvių kainos išsilaikys tokios, kokios buvo 2017 m. rudenį.
„Po Naujų metų matome, kad kainos yra padidėjusios ne tik dėl to, kad 15-20 procentų mažesnis derlius, bet ir dėl drėgmės pūvančių bulvių, o kaip bus dar kitais metais, sunku prognozuoti“, – sako pašnekovas.
Tačiau A. Gapšys įžvelgia ir kitą, ne gamtos iššauktą problemą, dėl kurios turėtų susimąstyti daugelis Lietuvos daržovių augintojų.
„Dabar ūkininkai stengiasi kuo greičiau ir daugiau užauginti, tačiau, kaip parodė praėję metai, klimatas yra permainingas, o augintojai negalvoja apie pasekmes.
Mes užmirštame tokį dalyką kaip melioracija. Nėra ko sodinti daržovių į balas ir daubas kur pastoviai kaupiasi vanduo, nes bet kada gali tikėtis, kad ateis tokios oro sąlygos ir viskas skęs“, – primena agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
