Ketvirtadienį, po vidurdienio, prekybos miestelio „Urmas“ teritorijoje smalsuolių žvilgsnius traukė ten atsiradęs masyvus Sovietų Sąjungos diktatorių Josifą Staliną išjuokiantis biustas. Šiemet, minint Lietuvos valstybingumo šimtmetį, išvysti tokį vaizdą išties netikėta,- sakė kai kurie kauniečiai.
[galerija kiek=”8″]
Nuvykus į veiksmo lokaciją Pramonės prospekte paaiškėjo, jog vieta, prie kurios dabar stūkso šaržuota Komunistų partijos lyderio skulptūra, daugeliui miesto gyventojų pažįstama. Tai – ne kartą skandalingai pagarsėjusi užkandinė „Keulė Rūkė“.
„Tikriausiai iš to, ką šiandien čia matote, spėjote suprasti, kad mūsų požiūris į Staliną – nestokojantis ironijos. Dabar Lietuvoje mes visi turime teisę pasijuokti iš sovietinių laikų diktatorių, ko negalėjome padaryti iki tol, nes už tai mažų mažiausiai grėstų atsidūrimas belangėje ar net mirties bausmė. Tokiu savo gestu iš visų jėgų stengėmės įrodyti, jog vien tai, kad nebijome Lietuvoje taip pasielgti, rodo mūsų šalies nepriklausomybę“, – sakė vienas iš šių užkandinių tinklo savininkų Dominykas Čečkauskas.
Pasak šiandieninio įvykio iniciatorių, dabar jau gerokai pasikeitęs maždaug dviejų metrų aukščio Stalino biustas buvo netikėtai rastas vienoje kino studijoje tarp senų ir nebenaudojamų istorinio filmo butaforijų. Tačiau esą puikiai tiko laužyti standartus mėgstantiems ir išbandyti save diktatoriaus skulptūros šaržo su kiaulės šnipu kūrime norėjusiems „Keulė Rūkė“ vystytojams.
„Kadangi prie mūsų restoranų tinklo sostinėje jau yra keletas gatvės meno kūrinių, tokių kaip Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo bučinys, „valstiečių“ partijos narių šaržas ar Šiaurės Korėjos vadovo Kim Džonguno atvaizdas, paverstas paršu, norėjome kažkuo nustebinti ir Kauną“, – neslėpė pašnekovas.
Nors Lietuvoje sovietinės simbolikos naudojimo klausimas vis dar apipintas įvairiausiais apribojimais, tačiau šalies įstatymai numato ir tam tikras išimtis. Pavyzdžiui, naudojant žinomų politinių figūrų atvaizdus ar sovietinius simbolius mene, kai kuriami saviti ironijos jų atžvilgiu nestokojantys kūriniai, yra taikomos išlygos, teigė D. Čečkauskas.
„Kalbėdami apie atributiką savo restoranuose sakome, jog vadovaujamės taisykle – iš seno sukurti naują. Tad kitoniškai atnaujinome ir Stalino skulptūrą. Techninius sumanymo realizavimo darbus vykdę žmonės putplastį, iš kurio ji buvo pagaminta anksčiau, padengė stiklo pluoštu ir nudažė ryškiomis spalvomis. Tikimės, jog sukurtas šaržas pralinksmins kauniečius, o gal net ir visą Lietuvą. Nereikia į viską žvelgti per rimtai“, – šyptelėjo menininkė Marla Singer.
Pasak „Keulė Rūkė“ bendrasavininko D. Čečkausko, užkandinės Kaune aplinka kurta remiantis Džordžo Orwello, vieno iš skaitomiausių XX amžiaus anglų apybraižininkų, kritikavusių totalitaristinį bei stalinistinį rėžimus, knygomis„Gyvulių ūkis“ ir „1984-ieji“. Todėl esą ir su Sovietų Sąjungos laikmečiu susiję simboliai restorano interjere ar aplinkoje – nesvetimi.
