Kova dėl palikimo drebina Kauną | Kas vyksta Kaune

Kova dėl palikimo drebina Kauną

delfi.lt 2018/01/27 22:06
DELFI nuotr.

Rašytojos Silvijos Laurenčikaitės sūnus po Švedijoje gyvenančio tėvo Jarlo Brantingo mirties turėjo laukti solidus palikimas. Tačiau šiandien iš jo likęs šnipštas.

Dėl to moteris teismuose kariauja su buvusiu J. Brantingo verslo partneriu Ernestu Natkevičiumi ir kaltina jį sukčiavimu. Pastarasis S. Laurenčikaitės pretenzijas laiko nepagrįstomis, vadina šmeižtu.

Šio konflikto centre – nepriklausomos Lietuvos aušroje įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Pentacom“. 2016 metais bankrutavusi įmonė anksčiau valdė Kaune, Jonavos gatvėje 254 esantį pastatą.

2009 metais, pačiame pasaulinės finansų krizės įkarštyje, E. Natkevičius pastatą pardavė už 2,25 mln. litų (652 tūkst. eurų). J. Brantingas teigia, kad tai padaryta be jo žinios, nors kaip „Pentacom“ akcininkas turėjo duoti sutikimą.

Įdomu tai, kad naujasis Jonavos 254 savininkas yra to paties E. Natkevičiaus kita įmonė „Turto valdymo biuras“.

Susipažino, kai prireikė vertėjo

Norėdama papasakoti savo istoriją S. Laurenčikaitė pati kreipėsi į DELFI redakciją. Ji dėstė, kad su šiemet 81 gimtadienį minėsiančiu J. Brantingu susipažino 1991 metais.

„Jis norėjo užmegzti ryšius tarp miestų, kad paskleistų informacijos apie Lietuvą. Švedijos spaudoje jį vadina pionieriumi Lietuvoje. 1991-ųjų gegužę jis buvo Sąjūdžio konferencijoje Šilutėje, kur aš irgi važiavau, buvau doktorantė, dirbau Literatūros ir tautosakos institute. Tada susipažinome“, – pasakojo moteris.

„Pentacom“ J. Brantingas ir E. Natkevičius su dar keliais partneriais įkūrė 1992 metais, rodo Registrų centro duomenys. Kaip pasakojo S. Laurenčikaitė, iš pradžių švedas aktyviai dalyvavo Lietuvoje veikiančios įmonės veikloje.

„Įmonė iš pradžių „Merkurijuje“ prekiaudavo. Vėliau persikraustė į Laisvės alėją, paskui atsirado labai pelningas vėdinimo, ventiliavimo ir šaldymo sistemų verslas. Tada padėtis labai pagerėjo. J. Brantingas sakė, kad labai neprotinga nepirkti nekilnojamojo turto. 2003 metais „Pentacom“ nusipirko pastatą Jonavos gatvėje 254. Jį renovavo, pradėjo nuomoti patalpas kitiems“, – dėstė pašnekovė.

Kaip matyti iš Registrų centrui pateikto 2005 metų visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, J. Brantingas valdė 36,34 proc. įmonės akcijų, o E. Natkevičius – 50,63 proc.

Prasidėjo bėdos

2008 metais prasidėjusi finansų krizė smarkiai smogė statybų versle veikusiai „Pentacom“. E. Natkevičius sakė, kad įmonė buvo ant bankroto ribos.

„Tuo metu ji būtų 100 proc. bankrutavusi, jei nebūtų pardavusi to pastato ir tais pinigais sumokėjusi visiems skolas – mokesčius, algas ir tiekėjams“, – DELFI sakė jis.

E. Natkevičius pabrėžė, kad po 2008-ųjų krizės „Pentacom“ dar tęsė veiklą 8 metus.

Jis pasakojo, kad 2008 metais per vieną akcininkų susirinkimą buvo priimtas sprendimas parduoti pastatą Jonavos gatvėje.

„J. Brantingas nubalsavo už, aš kaip akcininkas susilaikiau“, – sakė verslininkas.

Google maps nuotr.

Būtent dėl šio epizodo šiandien kyla ginčai teismuose. S. Laurenčikaitė tvirtino, kad apie tai, kad pastatas parduotas sužinojo tik 2016 metais. Negana to, ji dar teigė, kad turtas parduotas už perpus mažesnę nei rinkos kainą ir ne kam kitam, o kitai E. Natkevičiaus įmonei.

Pats verslininkas situacija komentuoja taip: „Tas pastatas buvo pardavinėjamas, bet nelabai kas pirko, krizės metais taip visoje Lietuvoje buvo. Kadangi pirkėjų neatsirado, o pastatas buvo įkeistas bankui ir bankas nenorėjo didinti blogų paskolų portfelio, sutiko skolinti naujai bendrovei, o ne senai, kuri yra prasiskolinusi. Tada įsteigiau naują bendrovę, gavau paskolą, įkeisdamas tiek asmeninį turtą, tiek ir kitų dalykų. Tą pastatą nupirkau už rinkos kainą. Tas yra įrodyta“.

S. Laurenčikaitė E. Natkevičių dar kaltina tuo, kad J. Brantingo neinformavo apie tai, kad jis ketina parduoti savo „Pentacom“ akcijų dalį, nors pagal įstatymus, privalėjo.

E. Natkevičiaus akcijas 2015 metais, prieš pat įmonės bankrotą, už 1 eurą nusipirko asmuo vardu Paulius Juškevičius.

Kaltina šmeižtu

S. Laurenčikaitė su į devintą dešimtmetį įkopusiu J. Brantingu gyvena atskirai. „Nusprendėme, kad aš gyvensiu Lietuvoje, mes esame tėvai, o jis gyvens ten, Švedijoje, – pasakojo S. Laurenčikaitė. – Mes gražiai, kultūringai bendraujame, jis atvažiuoja, sūnų aplanko, važiuodavo ir į įmonę. Mes esame draugai.“

Tuo metu E. Natkevičius apie S. Laurenčikaitės situaciją kalba kitaip.

„Tai yra moteris, kuri niekada nedirbusi, nemoka ir negali dirbti. Ji gyvena iš J. Brantingo išlaikymo. Kadangi niekas nėra amžinas, tai ji matyt dabar nutarė pasižiūrėti, kaip tolimesnį išlaikymą susiorganizavus.

Ji pradėjo mane šantažuoti. Dabar vyksta daug įvairių bylų, tiek civilinių, tiek ikiteisminių tyrimų. Iš moters pusės yra šantažas, reikalaujant 300 tūkst. eurų sumos. Iš mano pusės yra gynyba nuo šantažo ir priešieškiniai, kad aš turiu nuostolius dėl to bylinėjimosi ir visus kitus“, – sakė jis.

E. Natkevičius neatmetė galimybės, kad S. Laurenčikaitės kreipimasis į žiniasklaidos priemonės su noru papasakoti savo istoriją yra spaudimo prieš jį dalis.

Kauno verslininkas dar pridūrė, kad J. Brantingo partnerė yra humanitarinio išsilavinimo ir verslo nelabai supranta.

„Palikime esančios „Pentacom“ akcijos nieko vertos, nes įmonė bankrutavo. Jai atrodo, kad jei jai priklauso įmonės akcijos, tai jai asmeniškai priklauso ir įmonės turtas. Ji nesupranta, kad taip nėra“, – sakė jis.

Galiausiai E. Natkevičius sakė, kad J. Brantingas pats galėjo kada panorėjęs parduoti savo akcijų dalį, tačiau to nepadarė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA