Paaiškėjo, kuri visuomenės grandis pernai gyveno prasčiau

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Beveik trečdalis šalies gyventojų teigia 2017-aisiais gyvenę prasčiau nei ankstesniais metais. Kiek daugiau nei pusė gyventojų teigė, kad jų finansinė padėtis per metus nepakito, o pagerėjimą pajuto vos vienas iš dešimties, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa.

Ekonomistų teigimu, apklausos rezultatai rodo, jog pernai augusios vidutinės gyventojų pajamos neatsvėrė žmonių nepasitenkinimo kainų augimu. Toliau didėja socialinė atskirtis, nes finansinės padėties pablogėjimą dažniausiai nurodo paprastai mažiau pajamų gaunantys vyresnio amžiaus gyventojai ir bedarbiai.

BNS užsakymu tyrimų bendrovė RAIT gruodį apklausė per 1 tūkst. gyventojų, jų buvo prašoma įvertinti, kaip keitėsi jų finansinė padėtis 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais. 53 proc. apklaustųjų teigė, kad jų finansinė padėtis nepasikeitė, 32 proc. – kad pablogėjo, 11 proc. – kad pagerėjo. Dar 4 proc. teigė neturintys nuomonės.

Dažniausiai finansinės padėties pablogėjimą nurodė vyresnio amžiaus (55–64 metų), pensininkai ar bedarbiai bei žemiausių pajamų (iki 240 eurų per mėnesį) gaunantys tyrimo dalyviai. Pagerėjusią finansinę padėtį dažniausiai nurodė 25-34 metų amžiaus asmenys, aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai, įmonių vadovai ar savininkai ir aukščiausių pajamų (daugiau kaip 450 eurų per menėsį) gyventojai.

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas sako, kad apklausos rezultatai yra logiški, nes nepaisant atlyginimų didėjimo, kainų augimas taip pat buvo spartus.

„Žiūrint vidutiniškai gyventojų pajamos augo greičiau nei kainos, bet buvo tokių socialinių grupių, kur atlyginimai augo labai nedaug ar net susitraukė, o kainų augimą pajautė visi, tarp jų ir pensininkai ar gyvenantys regionuose. Realios gyventojų pajamos praėjusiais metais augo lėčiau nei 2016 metais. Taip nutiko dėl sparčiausiai nuo 2011 metų augusių kainų. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl praėjusiais metais traukėsi gyventojų ekonominiai lūkesčiai“, – BNS sakė R. Grajauskas.

Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka sako, kad apklausa rodo toliau didėjančią socialinę nelygybę.

„Tie, kurie uždirba daugiau, jų pajamos auga sparčiau, o tie, kurie uždirba mažiau ar nedirba, jų pajamos auga lėtai ir ta nelygybė didėja. Kadangi tai yra subjektyvus tyrimas, reikia atkreipti dėmesį, kad pajamos nelabai kam mažėjo, bet bendras vertinimas yra labiau neigiamas dėl kainų augimo. Net jei žmonių pajamos didėjo, jie tą vertina ne taip džiugiai, kaip piktinasi kainų augimu“, – BNS sakė R. Lazutka.

Ekonomistų teigimu, per šiuos metus reikšmingų pokyčių gyventojų lūkesčiuose nesitikima. Pasak jų, Vyriausybės inicijuoti pokyčiai gyventojų piniginių reikšmingai nepapildys, o kainų augimas ir toliau formuos žmonių nuotaikas.

„Kažkokių esminių žingsnių nelygybei mažinti nėra. Taip, pensijos auga, bet auga ir vidutinis atlyginimas, tad tas santykis nelabai keičiasi, galų gale kyla ir oficiali skurdo riba. Kita socialinė parama išlieka labai maža, dėl vaiko pinigų pokyčių, palyginti su tuo, kas buvo prieš tai, nėra. Esminiai žingsniai, galintys sumažinti socialinę atskirtį nėra daromi, todėl kažkokio reikšmingo pokyčio analogiškoje apklausoje po metų nesitikėčiau“, – kalbėjo „Danske Bank“ ekonomistas R. Grajauskas.

R. Lazutka sako, kad gyventojų nuotaikos šiemet ir vėl priklausys nuo infliacijos.

„Jei bus spartesnis kainų augimas, nei tie padidinimai – valstybės remiamos pajamos, bedarbio išmokos, vaiko pinigai, tai nebus daugiau vertinančių, kad jų finansinė padėtis pagerėjo. Bet jei kainos augs lėčiau, tada galima tikėtis, kad daugiau žmonių atsakys, jog jų padėtis pagerėjo. Kadangi tai yra subjektyvus vertinimas, tai pagerėjimas turi būti labai reikšmingas. Net jei žmonės gauna šiek tiek daugiau pinigų, tai jų gyvenimo iš esmės nepakeičia – kas negalėjo išvažiuoti į užsienį atostogauti, tas ir negali, arba vietoje seno automobilio nusipirkti naują. Daugelio žmonių gyvenime tokio šuolio nebūna, todėl ženklaus pagerėjimo tikėtis negalima“, – kalbėjo R. Lazutka.

Gruodžio 12–21 dienomis apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų.

5 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Į privačias rankas pereis dvi Kaune veikiančios valstybės įmonės

Parlamentarei D. Šakalienei sulaukus žiaurių grasinimų, kreipiamasi į prokuratūrą

Pravieniškėse - drastiškos priemonės užkietėjusiems kaliniams suvaldyti

Užsibrėžė gaivinti laivybą Nemune: svarsto paleisti naują maršrutą

Įspėja gyventojus: beveik mėnesį įvažiuoti į Lenkiją bus sunkiau

Šiurkščiai įstatymus pažeidę socialdemokratai atsisveikino su puse milijono

Vaiką Panemunės šile drausminusiai motinai gresia laisvės atėmimas

Kaune keleiviai viešojo transporto bilietus galės įsigyti už 10 centų

Kauniečiai kviečiami drauge kurti turiningą kalėdinį kalendorių

Nelaimė neapšviestame kelio ruože: nepilnamečio gyvybė užgeso iš karto