R. Daktarienė apsidžiaugė teismo dovana, bet iš šalies emigruos

DELFI montažas
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kauno Daktarų nusikalstamam susivienijimui vadovavęs ir iki gyvos galvos įkalintas Henrikas Daktaras bei jo žmona Ramutė Daktarienė išsaugojo garsiąją pilaitę Užliedžių miestelyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį galutine ir neskundžiama nutartimi paskelbė, kad panaikina areštą R. Daktarienės vardu registruotam namui.

Teisėjai nutarė, kad žemesniųjų instancijų teismai pagrįstai taikė laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą R. Daktarienės namui iki tol, kol bus įvykdytas Daktarų nusikalstamo susivienijimo byloje priimtas nuosprendis dėl turto konfiskavimo ir civilinių ieškinių atlyginimo.

LAT panaikino areštą R. Daktarienės namui ir dviem automobiliams, tačiau paliko galioti areštą dešimčiai žemės sklypų, kurie taip pat buvo registruoti jos vardu.

Anot teisėjų, Daktarų konstitucinės teisės į disponavimą nuosavybe apribojimas, nepažeidžia jų teisių, garantuotų Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose ir yra pateisinamas teisėsaugos institucijų pareiga įgyvendinti svarbų bendrąjį interesą – nukentėjusio asmens teisių apsaugą.

Kaip pabrėžė LAT teisėjų kolegijų pirmininkė Rima Ažubalytė, R. Daktarienė nebuvo kaltinama jokiais nusikaltimais, ji su savo vyru buvo pasirašiusi sutartį dėl turto dalybų, pagal kurią namas Užliedžiuose atiteko jos nuosavybėn. Tačiau, anot teisėjų, akivaizdu, kad sandoris buvo tariamas ir sudarytas tik dėl akių.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagrįstai buvo taikytas laikinasis nuosavybės apribojimas bendram sutuoktinių turtui, kol bus atlyginta nukentėjusiesiems padaryta žala ir numatytas turto konfiskavimui.

Teismas pripažino, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas nėra per griežta procesinė prievartos priemonė ir yra proporcinga ja siekiamiems tikslams, kurie nebūtų pasiekti kitomis (švelnesnėmis) procesinėmis priemonėmis, juo labiau, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo sąlygos ir pagrindai nebuvo ir nėra išnykę.

Tačiau, anot teismo, įvertinus tai, kad turto, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, vertė yra iš esmės didesnė, nei reikalinga priteistos žalos atlyginimui ir turto konfiskavimui iš H. Daktaro užtikrinti, konstatuota, kad, atsižvelgus į svarbias aplinkybes, gyvenamajam namui ir automobiliams laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikintinas.

Anot teismo, H. Daktaras su kitais nuteistaisiais solidariai turi sumokėti apie 110 tūkst. eurų.

Toks teismo sprendimas nudžiugino R. Daktarienę – po nutarties, kuria jos namui panaikintas areštas, moteris sakė, kad greičiausiai savo „pilaitę“ parduos ir emigruos iš Lietuvos. Bet H. Daktaro nepaliks – vyrą lankys Lukiškėse.

Iki šio teismo sprendimo paskelbimo teisėjai buvo areštavę dešimt R. Daktarienei priklausančių žemės sklypų, du automobilius ir 633 kv. m ploto gyvenamąjį namą Užliedžių miestelyje prie Kauno, kur Daktarai gyvena.

Anksčiau areštas buvo taikomas ir H. Daktaro motinos Jadvygos Daktarienės turtui, tačiau laikinasis nuosavybės apribojimas vėliau buvo panaikintas.

Areštas R. Daktarienės vardu registruotam turtui pritaikytas dar nuo 2009 m., tačiau su tuo kategoriškai nesutiko Daktarai – jie nurodė, kad dar 1995 m. lapkritį pasidalijo santuokoje įgytą turtą.

Sutartyje, kurią patvirtino notaras, yra nurodyta, kad Užliedžiuose esantis žemės sklypas ir gyvenamasis pastatas atitenka R. Daktarienei. Ji teigia, kad garsioji pilaitė ir žemė anksčiau priklausė jos broliui, kuris dar 1989 m. sutartimi šį turtą jai padovanojo.

Pagal šią sutartį R. Daktarienė savo vyrui buvo sumokėjusi 10 tūkst. litų (beveik 3 tūkst. Eur).

Iki gyvos galvos įkalinto H. Daktaro žmona teigė, kad pas notarą sudarytoje turto dalybų sutartyje taip pat numatyta, kad ateityje jie vienas kitam nereikš jokių pretenzijų į turtą. Tačiau, kaip vėliau nustatė teismas, nors Daktarai turtą ir pasidalijo, bet sudarydami naujų žemės sklypų pirkimo ir pardavimo sutartis jie šį turtą įvardydavo kaip bendrą jungtinę nuosavybę.

Teismai anksčiau buvo konstatavę, kad turtas, kurį R. Daktarienė įgijo po turto dalybų, realiai priklausė ir H. Daktarui, nors sutuoktiniai tai neigė. Pasak teisėjų, formalus turto pasidalinimas galėjo būti siejamas su H. Daktaro siekiu ateityje išvengti neigiamų padarnių, išaiškinus nusikalstamas veikas.

„R. Daktarienė negalėjo nežinoti apie įstatymams priešingą sutuoktinio elgesį“, – pabrėžė teisėjai.

Jų teigimu, Užliedžiuose esantis Daktarų namas galėjo būti pastatytas iš nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų – namas nuo 127 kv. m padidėjo iki 449 kv. m naudingo ploto (633 kv. m bendro ploto).

Aiškinantis, ar tikrai R. Daktarienė galėjo įgyti turtą iš legalių pajamų, paaiškėjo, kad dar 1995 m. kovą R. Daktarienė buvo sudariusi kitą sutartį, kuria jai tolimas giminaitis iš Kanados padovanojo 400 tūkst. litų (daugiau kaip 110 tūkst. eurų). Šį asmenį R. Daktarienė „apibūdino kaip tolimą giminaitį, kalbėjusį apie kažkokius tolimus giminystės ryšius, kažkokį tėvų palikimą, kažkokias žemes, todėl ji negalėjusi atsisakyti jai teikiamos dovanos“.

R. Daktarienės nurodytą giminaitį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) prašymu apklausė JAV Federalinių tyrimų biuras (FTB) – vyras neigė dovanojęs kokią nors pinigų sumą R. Daktarienei ar H. Daktarui.

Skųsdamas turtui pritaikytą areštą H. Daktaras apeliavo ir į savo dukrą – esą būtina atsižvelgti, kad ši yra nepilnametė, name gyvena nuo pat gimimo.

„Prarasti vaikui gyvenamąją vietą būtų labai didelė psichologinė trauma – o vaiko interesai turi būti aukščiau, – rašoma H. Daktaro skunde. – Priprastoje aplinkoje yra sodas, daržas, lauko terasa, vaikas turi sveiką aplinką augti, turtas įgytas teisėtai, iš mano žmonos brolio, tas pažymėta ir nutartyse – tik kažkodėl toliau reikalaujama atimti visą turtą arba laikyti jį areštuotu.“

Anot H. Daktaro, jo dukros interesai „privalo būti ginami prioritetiškai, jos gyvenimo sąlygos turėjo būti apžiūrėtos, turėjo būti nustatyta, ar galima vaiką varyti į gatvę“

„Kokią teisę turi teismai areštuoti ir jos kambariuką – juk vaikui būtinas stabilumas, būtina netraumuoti vaiko psichologiškai, užtikrinti normalų vaiko vystymąsi, – rašė H. Daktaras. – Aš tėvas, kuris uždarytas kalėjime, labiau rūpinuosi vaiku, negu mūsų valstybinės įstaigos, kurios tik dėl vaizdo garsiai kalba apie vaikų teisių gynimą – o iš darbų to nesimato.“

H. Daktaras taip pat teisėjams nurodė, kad jo šeimoje „yra ir anūkų, kurie atvažiuoja į šią „pilį“, kurią teismai laiko areštuotą, ir ten būna“.

„Tai yra šeimos gyvenimo akimirkos – joks teismas neturi teisės atimti iš mano šeimos jos prigimtinių teisių teisių į būstą, teisių į giminystę“, – aiškino H. Daktaras.

Jis pridūrė, kad Daktarų giminė net sovietų laikais buvo labai turtinga, turėjo daug nuosavybės.

Primename, kad H. Daktaro baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai yra konstatavę, kad jis su bendrais 1990-1993 m. sukūrė ginkluotą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis aprūpintą nusikalstamą susivienijimą, kurį vienijo vienas tikslas – daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus: tyčinius nužudymus, plėšimus, turto prievartavimus ir kt.

Šio susivienijimo veiklai vadovavo H. Daktaras ir jo dešiniąja ranka laikomas Egidijus Abarius.

Grupuotės nariai rinkdavosi „Daktarų“ pamėgtame pramogų ir poilsio komplekse „Vilija“, pirtyje „Ubalda“, kur per pasitarimus buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai, skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, renkami 10 proc. nusikalstamu būdu įgytų lėšų į E. Abariaus laikomą ir tvarkomą bendrą pinigų fondą. Šis fondas buvo skirtas pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (ryšio priemonių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamos veiklos.

Be to, taip pat buvo skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos, sprendžiami nesutarimai tarp Kauno mieste veikusių organizuotų nusikalstamų grupuočių bei nustatomi kontaktai su kitomis Lietuvos ir užsienio (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos) gaujomis.

Tie grupuotės nariai, kurie nenorėdavo dalytis pelnu ir konkuruodavo dėl įtakos sferos nusikalstamame versle, būdavo pašalinami.

„Iš grupuotės lyderio veiksmų matyti, kad nusikalstama veikla buvo H. Daktaro gyvenimo būdas. H. Daktaras – labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma. Nagrinėtu laikotarpiu nusikalstama veikla taip pat buvo šio vyro gyvenimo būdas“, – anksčiau yra konstatavęs teismas.

Pirmąsyk už grotų H. Daktaras atsidūrė būdamas 19 metų.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

„Pasipylė“ avarijos – centre spūstys, merginai prireikė medikų pagalbos

Dėl masinės avarijos du vairuotojai išvežti į gydymo įstaigą

Į Kauną ateina tikra žiema

Pasakos kūrėjams Raudondvaryje įteiktos padėkos ir dovanos (foto)

Tenka stovėti spūstyje – „užkeiktoje“ vietoje avarija

Kaune suspindo kalėdinės eglutės, papuoštos norais: išpildys visus

Šventiniu laikotarpiu veiklų netruks: nuo spektaklių iki pašėlusių koncertų

Tarp geriausių Lietuvos vaistininkų – penkios kaunietės

Išskyrė, kurios kalėdinės dovanos jau yra populiariausios

Kandidatai į prezidentus: nors kai kurių skaičiai gerėja, kelią skinasi du lyderiai