Vokietija trečiadienį Lietuvai perdavė Vasario 16-osios aktą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo.
Iškilmingą perdavimo protokolą Prezidentūroje pasirašė Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo vadovė profesorė Elke von Boeselager (Elkė fon Bioselager).
Ceremonijoje dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vokietijos ambasadorė Angelika Viets (Angelika Fyts), Nepriklausomybės Akto signatarų artimieji.
„Tai mūsų pasididžiavimas mūsų tauta, mūsų istorija, mūsų vienybės garantas ir mūsų ateitis“, – sakė prezidentė.
Kadenciją baigęs šalies vadovas Valdas Adamkus teigė, jog Lietuvai perdavus aktą „visą tauta turi jausti dvasinį pakilimą ir tuo pačiu įsipareigojimą tą nepriklausomybę (…) toliau tęsti“.
Vokietijai siųstą nutarimą dėl valstybės atkūrimo Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve praėjusių metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.
Ambasadorė A. Viets sakė, jog profesoriui suradus dokumentą „kartu su Lietuva džiaugėsi ir Vokietija“.
„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio išskirtinio įvykio“, – teigė diplomatė.
Po oficialaus perdavimo dokumentas bus atvežtas į sostinės senamiestyje esančius Signatarų namus, sekmadienį muziejus pradės jį eksponuoti viešai.
Nepriklausomybės Aktas bus tame kambaryje, kur dvidešimt Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos narių jį ir pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną.
Tada tai buvo Lietuvos draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centrinio Komiteto pirmininko Antano Smetonos, vėliau tapusio Lietuvos prezidentu, kabinetas.
Prezidento brolio proproanūkis Daumantas Kazlauskas ragino kiekvieną Lietuvai perduotą dokumentą pamatysiantį žmogų įžvelgti jame asmeninį kvietimą „prisidėti prie mūsų krašto gyvavimo, kalbos ir istorijos puoselėjimo“.
„Kiekvienas lietuvis turėtų stengtis, kad laisvė būtų ne tik išsaugota, bet ir įprasminta darbais ir pasiekimais“, – sakė Vilniaus universitete studijuojantis jaunuolis.
Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio brolio anūkė Nijolė Štriupkuvienė teigė, jog Lietuvai perduotas dokumentas yra „mūsų stuburas (…) ir mūsų atminties išsaugojimas“.
Ruošdamiesi priimti aktą, Signatarų namai atnaujino muziejaus ekspoziciją.
Lietuva ir Vokietija pernai pasirašė sutartį, pagal kurią aktas Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus.
Susitarimas numato, kad 2022 metais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune, kai šis antras pagal dydį Lietuvos miestas bus Europos kultūros sostinė.
