Gyventojai įvardijo labiausiai korumpuotas partijas

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Trys ketvirtadaliai lietuvių mano, kad verslas daro įtaką politikų darbui. Paprašius atsakyti, kurią partiją apklausos dalyviai laiko labiausiai korumpuota, tirščiausi nepasitikėjimo debesys susikaupė virš dviejų politinių jėgų, kurių atstovai yra dalyvavę nacionalinės reikšmės papirkinėjimo ir juodosios buhalterijos skandaluose.

Lapkričio 20 – gruodžio 4 dienomis bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 76 proc. Lietuvos gyventojų mano verslininkus Lietuvoje darant įtaką politikų darbui. Tam nepritaria tik 8 proc., o nuomonės šiuo klausimu neturi 16 proc. apklaustųjų. Visiškai su teiginiu nesutiko vos 2 proc. respondentų.

„Daugiausiai manančiųjų, kad verslininkai daro įtaką politikų darbui, yra tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus labiau pasiturinčių miesto gyventojų. Mažiausiai – tarp jaunų žmonių ir kaimo gyventojų. Įdomu dar ir tai, kad dešiniaisiais save įvardijantys respondentai dažniausiai sutiko su teiginiu dėl verslo įtakos politikų darbui, kaip, beje, ir dirbantys valstybiniame sektoriuje“, – pranešime spaudai cituojama „Baltijos tyrimų“ direktorė dr. Rasa Ališauskienė.

Nuomonės šiuo klausimu dažniausiai neturėjo bedarbiai (22 proc.) ir politinių pažiūrų nenurodę asmenys (28 proc.).

Korupcijos šešėlis – virš dviejų partijų

Apklausos duomenimis, šalies gyventojai korumpuočiausiomis laiko Darbo partiją (20 proc. apklaustųjų) ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį (16 proc. apklaustųjų). Po 7 proc. mano, kad korumpuočiausios – Lietuvos socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Mažiausiai korumpuota gyventojai laiko Lietuvos žaliųjų partiją (0,2 proc.), Lietuvos centro partiją (0,3 proc.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungą (1 proc.).

11 proc. apklaustų gyventojų teigia, kad visos politinės partijos Lietuvoje yra korumpuotos, o tai, jog nė viena nėra korumpuota, atsakė vos 0,1 proc. respondentų. Į klausimą atsakymo negalėjo pateikti 30 proc. apklaustųjų.

„Įvairių socialinių-demografinių grupių atstovų vertinimai šiuo požiūriu gana panašūs: nėra ryškių skirtumų tarp amžiaus, lyties ar gyvenamosios vietos. Galima drąsiai išskirti tik tai, kad gaunantieji mažiausias pajamas dažniausiai negalėjo įvardyti, kuri partija korumpuočiausia. Nustebino ir tai, kad didmiesčių gyventojai kiek dažniau negalėjo atsakyti į šį klausimą nei kaimo ar miestų gyventojai“, – teigė dr. R. Ališauskienė.

„Baltijos tyrimų“ 2017 metų lapkričio 20 – gruodžio 4 d. atliktoje reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje dalyvavo 1008 suaugusieji. Apklausa vyko asmeninio interviu būdu, taikant stratifikuotą atsitiktinę atranką. Rezultatų paklaida – iki 3,5 proc. punkto.

Tyrime dalyvavo 45 proc. vyrų ir 55 proc. moterų, kurių daugumą sudaro 50 metų ir vyresni labiau pasiturintys asmenys, gyvenantys miestuose. Jų paprašyta atsakyti į du klausimus: ar sutinkate, kad verslininkai Lietuvoje daro įtaką politikų darbui, ir kuri partija korumpuočiausia mūsų šalyje.

Remiantis „Eurobarometro“ 2017-ųjų korupcijos tyrimu, daugiau nei du trečdaliai europiečių mano, kad jų šalyje yra plačiai paplitusi korupcija, o daugiau nei pusė respondentų įsitikinę, jog korupcija labiausiai vyrauja tarp politinių partijų (56 proc.) ir politikų nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu (53 proc.).

Korupcijos skandalai Lietuvoje

Pranešime primenama, kad vienas didžiausių politinių korupcijos skandalų Lietuvoje nuskambėjo 2016-ųjų pavasarį – paskelbta, kad tuometis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas ir koncerno įmonių vadovas bei valdybų narys Raimondas Kurlianskis, galimai veikdamas koncerno naudai, papirkinėjo politikus ir prekiavo poveikiu.

Byloje įtarimai pareikšti Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai bei koncernui „MG Baltic“. Įtarimų taip pat sulaukė eksliberalai Eligijus Masiulis, Seimo narys Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys ir „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis.

Prasidėjus 2017-iesiems, mestas šešėlis ir vienai svarbiausių valstybės institucijų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). VMI vadovui Dainorui Bradauskui pateikti įtarimai dėl neteisėto poveikio VMI atliekamiems verslo grupių „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekyba“ finansiniams patikrinimams. Kaip skelbė Finansų ministerija, D. Bradauskas ir R. Kurlianskis veiksmus dėl VMI tyrimų derino asmeniškai.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

31 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

„Žalgirio“ areną pirmą kartą drebino Radžis su koncertiniu turu

Kauniečiai tyrinėjo Kauną mindami dviračius: apdovanoti žaidimo „Pažink Kauną“ nugalėtojai

Į naktinį barą Vilijampolėje skubėjo gausios policijos ir medikų pajėgos

Ieško būdų, kaip tradicinius amatus bei gaminius apsaugoti nuo išnykimo

Orai nedžiugins: atslenka tikras lietuviškas ruduo

Ant Kleboniškio tilto susidūrus automobiliams, vairuotojas išvežtas į ligoninę

Prezidentė Kaune pagerbė tremtinių ir politinių kalinių atminimą

Bomba toliau tiksi: Kaune nusipirko bananų su baisiais priedais

Svarbaus transporto mazgo prie pat Kauno laukia rekonstrukcija

Atsigulę į palatą Kauno klinikinėje ligoninėje, pakraupo: ar čia išvis galima gydyti vaikus?