2018-uosius Kaunas pasitiko penktadaliu didesniais atliekų tvarkymo įkainiais, nes brangsta jų kaupimas sąvartyne ir dar nėra šiukšles galinčios deginti ir šilumą iš jų gaminti kogeneracinės jėgainės, kai tuo metu Klaipėdoje, turinčioje tokią elektrinę, jau ketvirtus metus šiukšlių išvežimo kaina yra sumažinta ir galbūt yra galimybių ją dar mažinti.
Klaipėdos miesto savivaldybė praeitų metų pabaigoje buvo sukaupusi daugiau nei 2,4 mln. Eur iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Todėl buvo pasiūlyta dar sumažinti atliekų tvarkymo įkainius.
Klaipėdoje gali būti mažinami atliekų tvarkymo mokesčiai, nes čia nuo 2013 m. veikia atliekas deginanti „Fortum Klaipėda“ termofikacinė elektrinė, kuri taip pat padėjo sumažinti ir šilumos gamybos kainas. Kaunas dar neturi tokių atliekas galinčių deginti įrengimų.
Kol kas – bent jau iki 2020-ųjų – beveik pusė šiukšlių, susidarančių Kaune ir Kauno regione, yra ir bus vežama į sąvartyną, kita dalis vežama deginti į Klaipėdos jėgainę. Jei mažiau atliekų pateks į sąvartyną ir jos bus deginamos šilumos gamybai Kauno kogeneracinėje jėgainėje, tada atliekų priėmimo ir apdorojimo mokesčiai ateityje nekils dėl numatomų drastiškų aplinkosauginių mokesčių didinimo bei naujų sąvartynų statybų.
Daugėtų atliekų tvarkymo problemų
Tiesa, Kaunas jau žengė pirmąjį realų žingsnį, siekiant, jog atliekos būtų panaudojamos šilumos ir elektros gamybai – praeitų metų gruodį Laisvojoje ekonominėje zonoje pradėtos Kauno kogeneracinės jėgainės statybos. Jėgainės, kuri iš atliekų, nuotekų dumblo ir biokuro gamins šilumą bei elektrą, atidarymas numatytas 2020 m. pradžioje.
Jei šis objektas nebūtų statomas, Kaunas prarastų galimybę išspręsti regiono atliekų tvarkymo problemas ir sumažinti šildymo sąskaitas kauniečiams. Tai reikštų, kad Kauno regiono gyventojams nepavyktų sutaupyti apie 13 mln. Eur per metus, mažiau mokant ir už atliekų tvarkymą, ir už šilumą.
Nepastačius jėgainės, nebūtų, kur deginti vandenvalos įrenginiuose susidarančio dumblo, nebūtų, kur deginti pramoninių atliekų, todėl artimoje ateityje būtų neišvengiamas itin didelių investicijų poreikis papildomiems deginimo pajėgumams pačiose pramonės įmonėse.
Dar deramasi dėl kiekių
Dabar dar vyksta Lietuvos ir Europos Komisijos derybos dėl to, kiek Lietuvoje, vadovaujantis Žiedinės ekonomikos tikslais, artimiausioje ateityje bus galima vežti atliekų į sąvartynus, kiek bus būtina perdirbti, o kiek – sudeginti šilumos ir elektros gamybai.
„EK siūlo nustatyti tikslus iki 2030 m. perdirbti 65 proc. komunalinių atliekų, perdirbti iki 75 proc. pakuočių ir pašalinti sąvartynuose ne daugiau kaip 10 proc. atliekų.
Pastebėtina, kad Europos Parlamentas pasiūlė griežtesnius atliekų perdirbimo tikslus, t. y. iki 2030 metų – perdirbti 70 proc. komunalinių atliekų, perdirbti iki 80 proc. pakuočių ir pašalinti sąvartynuose ne daugiau kaip 5 proc. atliekų, – portalą „Kas vyksta Kaune“ informuoja Aplinkos ministerijos atstovai. – Ministerija galutinę poziciją priims, vadovaudamasi patvirtintais direktyvų pakeitimais, yra linkusi palaikyti EK pasiūlymą“.
Anot Aplinkos ministerijos Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vyr. specialisto Juozo Jezukevičiaus, Žiedinės ekonomikos atliekų direktyvų pakeitimai, tikėtina, bus patvirtinti pirmą šių metų ketvirtį.
Aplinkos ministerijos skaičiavimais, prognozuojamas po rūšiavimo likusių netinkamų pakartotinai panaudoti ir perdirbti energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų, gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų ir nuotekų dumblo kiekis bus visiškai pakankamas visų trijų jėgainių darbui mažiausiai dešimtmečiui.
Deginimui šiukšlių užteks
Pasaulinio lygio tarptautinių nepriklausomų įmonių („Sweco“) bei Lietuvos ir ES institucinių ekspertų (Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos ministerijos, EK, Europos investicijų banko, „JASPERS“ ir kt.) skaičiavimai rodo, kad tiek komunalinių, tiek pramoninių atliekų, susidarančių Lietuvoje, pakaks naujoms Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms. Ekspertų skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje per metus susidaro apie 1 mln. tonų energijos gamybai tinkamų atliekų.
Žinoma, ypač pramoninių atliekų kiekiai, tobulėjant gamybos technologijoms bei skatinant perdirbimą, potencialiai mažės. Tačiau tikrai ne tokiais mastais ir tempu, kaip įsivaizduoja pernelyg optimistiškai į tikrovę žvelgiantys oponuojantys ekspertai. Anot jų, Lietuva Europos lyderes – Švediją, Daniją ir Vokietiją – atliekų perdirbimo kiekiais jau per 5 metus aplenks.
Deja, tikrovėje viskas vyksta daug lėčiau. Tad, tam, kad įvykdytume ES aplinkosauginius reikalavimus bei išvengtume atliekų krizės Kauno regione, iki 2020 m. reikia sėkmingai užbaigti Kauno jėgainės statybas. O jei po 2030 m., kaip kad teigiama, pritrūktų atliekų, šioje jėgainėje galima deginti tiek biokurą, tiek visą kitą kurą, kurį degina ir nepriklausomi šilumos gamintojai.
Pasitelkia abejotinus duomenis
Kauno kogeneracinės jėgainės statybų oponentai, tarp kurių yra ir sąžiningos konkurencijos besibaiminantys kai kurie nepriklausomi šilumos gamintojai, pasitelkia abejotinus duomenis dėl atliekų kiekių.
Viename energetikos renginyje buvo paviešinta informacija apie esą atliktą naują Lietuvoje susidarančių atliekų kiekių studiją, kurioje tvirtinama, kad dabar per metus mūsų šalyje susidaro tik iki 60 tūkst. t pramoninės kilmės atliekų, tinkamų deginti atliekų deginimo jėgainėse. Tokie duomenys abejotini, nes vien „Fortum Klaipėda“ elektrinė per metus sudegina per 40 tūkst. t pramoninių atliekų ir didžiąja galimi tik iš Klaipėdos regiono.
Kyla klausimas, kodėl šie abejotini duomenys, diskusijos vyksta jau pradėjus vykdyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus, parinkus vietą ir investavus dideles lėšas? Kaip pastebi šiuos projektus su partneriais vykdančios energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ atstovai, šilumos kainos mažėjimu gyventojams nėra itin suinteresuotos kai kurios verslo grupės, vykdančios privačią šilumos gamybos veiklą, nes naujos jėgainės joms taps konkurentu iš šilumos gamybos gauti kaip galima didesnį pelną.
