Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose (Vydūno al. 2), veikia nauja paroda – „Kasdienybės geometrija. Art deco Kauno interjeruose“. Ji kviečia apžiūrėti tarpukario (1919-1940 m.) art deco baldus, indus, paveikslus, kilimus, įkurdintus trijuose kambariuose antrame namo aukšte.
Veiks iki vasaros
Parodoje išvysite eksponatus iš birštoniečio antikvaro Gintauto Mekionio, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bei privačių rinkinių. Ekspozicija perteikia tarpukario gyvenimo būdą, estetiką. Praėjusių metų pabaigoje atidaryta paroda veiks iki pat vasaros, o šventinę sausio 13 d. muziejus veiks ir šeštadienį, tad visi mielai kviečiami apsilankyti.
Atnaujintuose Galaunių namuose
Paroda rengiama neseniai atnaujintame Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pirmojo direktoriaus Pauliaus Galaunės ir jo žmonos operos solistės Adelės Galaunienės name, jį modernizmo stiliumi 1932 m. suprojektavo inžinierius architektas Arnas Funkas. Namui jau 85 metai, tačiau iki šiol išsaugojo eksterjero ir interjero autentiką.
Kaip žinia, apie 1930 m. Lietuvą pasiekė „gyvenamojo kambario“ sąvoka, įsivyravo suvokimas, kad atskiro kambario reikia pasibendravimui, paskaitymui, susiformavo saloninė erdvė, o miegojimui atskirta privati zona. Ekspozicijoje lankytojai ir išvysta tris kambarius – salonus.
Išskirtiniai eksponatai
Lankytojams rekomenduojama ilgiau stabtelti ties restauruotu baldų komplektu, kuris priklausė skulptoriams ir grafikams Jadvygai Mozūraitei-Klemkienei ir jos vyrui Vytautui Klemkai, taip pat atidžiau įsižiūrėti į Antano Tamošaičio XX a. 4 deš. austą rištinį kilimą. Anot muziejaus vadovės Miglės Banytės, verta įsigilinti į charakteringų formų baldų komplektus, juos tarpukariu gamino Kauno baldininkai. Beje, teigiama, kad Kaune tarpukariu veikė daugiau kaip 60 baldų gamintojų dirbtuvių ir fabrikų. Dėmesio verti ir sodriaspalviai pliušiniai gobelenai bei austi gobelenai su laikotarpiui būdinga liaudies ornamentika.
Ekspozicijoje ir taikomosios dailės dirbiniai, dalis importuota iš Čekijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos. Stiklas, porcelianas, laikrodžiai atkeliavo iš Čekoslovakijos, Vokietijos, nes Lietuvoje tokių gamyklų nebuvo.
Kartu su šiais daiktais į Lietuvą atvyko ir laužytų, kampuotų, stipriai geometrizuotų formų mados.
Ant sienų – vaizduojamosios dailės kūriniai iš M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų: kurti Stasio Ušinsko, Adomo Galdiko, Kazio Šimonio, Marcės Katiliūtės ir kt.
Kilimas rištine technika
A. ir P. Galaunių namų vadovė M. Banytė ragino būtinai pasigėrėti ant sienos kabančiu ypatingu kilimu, kurių Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus fonduose vos keli. „Labai didžiuojamės Antano Tamošaičio (1906-2005 m.) dirbtuvėse gamintu įspūdingu, XX a. 4 deš. rištine technika austu kilimu. Didžiuojamės, nes jo kilimų nedaug išlikę, čia vienas iš 3 saugomų M. K. Čiurlionio dailės muziejuje”, – teigė M. Banytė.
Anot jos, šie kilimai itin pamėgti tautiškai nusiteikusių lietuvių bei pritaikyti modernėjančiame interjere, o pats A. Tamošaitis yra sakęs, kad kilimas – kambario siela.
Aukso fondas
Dauguma parodoje eksponuojamų baldų – iš antikvaro G. Mekionio privačios kolekcijos.
„Kaip sako antikvaras iš Birštono G. Mekionis – čia eksponuojamas jo aukso fondas. Didžioji dalis baldų gaminti Lietuvoje, Kaune ir aplink miestą: vyšninės spalvos komplektas gamintas Jonučiuose, spintelė su raižytais stiklais faneruota irgi šiame mieste”, – vedžiodama po parodą portalą „Kas vyksta Kaune” pažymi muziejaus vadovė Miglė Banytė.
Minėtas skulptorių ir grafikų J. Mozūraitės-Klemkienės ir V. Klemkos svetainės baldų komplektas gamintas XX a. 4 deš. (medis: faneravimas, aksomas, stiklas) pirktas iš J. Klemkienės sesers, kuri pasakojo, jog šiuos baldus gamino vienas garsiausių tarpukario baldų meistrų – Jonas Prapuolenis. Tiesa, gobelenas keistas (tamsiai mėlynos spalvos), tačiau faneruotė išlikusi.
Moderni estetika
Šioje parodoje eksponuojami daiktai apjungti moderniosios estetikos. „Tikrasis art deco siejamas su prabanga, liuksu, o Lietuvoje šis stilius buvo santūresnis, labiau krypo į racionalumo, funkcionalumo, paprastumo pusę, nors baldų furnitūra, tekstilė, pliušai ir atrodo prabangūs. Art deco būdingos geometrizuotos, lakoniškos, asimetrinės formos”, – aiškino muziejaus vadovė M. Banytė.
Vakaruose tarpukariu naudotos brangios medžiagos: juodmedis, raudonmedis, o Lietuvoje tokių medžiagų mažiau naudota, labiau riešutmedžio, beržo faneruotės. Gamintos ir pigesnės medžiagos: baldų furnitūrai pasitelktas bakelitas, plastmasė, kitų metalų imitacija. „Pamatysite, nors ir gintarinės rankenėlės atrodo, tačiau iš tikro jos bakelitinės, tiesiog gintaro imitacija”, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Baldai išsilaikė gan gerai, štai, kad ir vienas baldų komplektas, įsigytas iš vienos šeimos Žaliakalnyje, praktiškai nerestauruotas. Gamintas po 1930 m., tačiau net pliušas išliko nelabai pakitęs.
Mėgti baldai – transformeriai
Tarpukariu mėgti praktiški, talpūs baldai – transformeriai, kurie dabar grįžta į madą. Parodoje ne vienas transformerio pavyzdys: atsislenkantis kredensas (spinta indams), naudotas kaip bufetas, mat ištrauki iš šono stalo lentą ir gali čia pat paserviruoti. Kitas racionalumo pavyzdys – Lietuvoje XX a. 4 deš. gaminta spintelė-patefonas su ištraukiamomis detalėmis plokštelėms laikyti, taupumo sumetimais, gintarą čia imituoja bakelitinės rankenos.
Patefoną puošia bronzinė „Šokėja“ iš Paryžiaus (aut. Demetre Chiparus), gaminta apie 1920 m. Kambario šviestuvą galima ir kaip stalelį naudoti, mat erdvus, tad tinka ir pasiskaitymui, ir daiktų pasidėjimui.
Daug stiklo, krištolo, porceliano
XX a. 4 deš. gamintame mediniame bufete sukrauti spalvoto stiklo indai. Muziejininkė pabrėžė, kad stiklo eksponatai yra su labai charakteringomis tam laikotarpiui formomis. „Labai daug stiklo į Lietuvą buvo įvežama iš Lenkijos, tad šioje lentynoje daugiausiai šios šalies gaminių. Ir šiais laikais šeimose tokių išlikę, tik gal žmonės ne visi žino, kokius vertingus daiktus turi, nes ir sendaikčių krautuvėse dažnai tenka matyti tokių dalykų. Ir lankytojai pirštais pabado, kad turi namuose, sekcijose išsaugotus vertingus indus, gamintus iš krištolo ar liedinto stiklo. Jų buvo privežta gausiai ir daug išlikę”, – sakė M. Banytė.
Užsienio firmų gaminiai
Kitoje spintoje keramika, porcelianas, baltos keramikos cukrinė, yra ir žinomo keramiko Liudviko Strolio indelis.
Pastebima, kad į namų apyvoką tarpukariu atėjo ne visada patogios naudojimui, geometrizuotos formos. „Ne visada iš geometrizuoto puodelio patogu gerti, ne visada iš tokio kavinuko patogu įpilti ar išplauti jį, bet – gražu”, – šypsodamasi kalbėjo muziejaus vadovė.
Ekspozicijoje išvysite gaminių iš daugybės Europos šalių: vazą iš Anglijos XX a. 3-4 deš. (molis, glazūra); keraminius indus: iš Vokietijos atgabentus kavinuką „Bauscher Weiden DRP“ (XX a. 3-4 deš.); peleninę „Franz Prause, Nieder-Salzbrunn“; puodelį su lėkštele „PL Czechoslovakia“ (porcelianas, glazūra; dėžutę „Edelstein Bavaria Handgemalt Rosalinde 36“; dėžutę „Meissen“. Iš Lenkijos atgabentas keraminis indelis „Chodziez F“, iš Anglijos – arbatinis.
Sieniniai laikrodžiai su užrašais: „Visuomet kava Hag“ (Hamburger aktiengesellschaft), „Kienzle“, „HB“ atvežti iš Vokietijos. Baltas, mažas stalo šviestuvas – iš Latvijos (XX a. 4-5 deš.).
Mažas, rudas pastatomas laikrodis ant spintos „Junghaus” atgabentas iš Švedijos (XX a. 3 deš.); porcelianiniai kavinukas ir cukrinė – iš Čekoslovakijos (XX a. 3-4 deš.). Vazų pora atkeliavo iš Belgijos, kavos ir arbatos servizas iš Čekoslovakijos („Haas and Czjzeck“), keraminis kavinukas pasiekė iš Olandijos (XX a. 3-4 deš.).
Anot muziejininkės, besikuriančioje nepriklausomoje Lietuvoje, kai daugumoje sričių sparčiai tobulėta, jau ir finansai leido žmonėms įsigyti tokių prabangesnių dalykų buičiai. „Šių daiktų kokybė gera, daug kas iš privačių rinkinių. Vienas servizas gerai išlaikytas ir netgi perduotas testamentu dabartinei savininkei. Parodoje tikrai yra į ką akis paganyti”, – apsilankyti ragino A. ir P. Galaunių namų vadovė Miglė Banytė.
Paroda „Kasdienybės geometrija. Art deco Kauno interjeruose“ Galaunių namuose (Vydūno al. 2) veiks iki 2018 m. gegužės 31 d.
