Didesnė butų pasiūla nei paklausa Vilniuje signalizuoja, kad butų kainos gali kristi, tuo metu Kaune ir Klaipėdoje butų kainos turėtų augti 3–5 proc.
Vis dėlto, nors Vilniuje kainų šuolis menkai tikėtinas, būstas sostinėje vis tiek bus sunkiausia įperkamas.
Be to, šiemet Vilniuje galima laukti būsto projektų segmentacijos, o atgimstančiam Kaunui planuojamas ne tik kainų augimas, bet ir būsto įperkamumo mažėjimas.
Apie tai spaudos konferencijoje kalbėjo „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė ir kredito biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė.
Kėlė klausimą dėl krizės
Vilniuje būsto sandorių skaičius pernai susitraukė 6 proc. palyginti su rekordiniais 2016 m., tačiau žymaus paklausos mažėjimo nesitikima.
„Vilniuje 2016 m. metais buvo virš 11 tūkst. sandorių, tai buvo rekordas. 2017 m. jų buvo daugiau nei 10 tūkst. taigi stebimas 6 proc. sumažėjimas. Tuo metu 2017 m. buvo pastatyta 12 proc. daugiau naujų butų, negu jų buvo pastatyta 2016 m.
Taigi turime situaciją, kad praėjusiais metais parduota 12 proc. mažiau, o pastatyta 12 proc. daugiau, todėl šiemet ta pasiūla bus dar didesnė, bus pastatyta apie 4000 naujų butų.
Visa tai kelia klausimą, ar neiškils rinkoje didesnė krizės“, – klausė S. Vagonis.
Vis dėlto jis vylėsi, kad krizės nebus: „Vienas indikatorių – kiek yra butų jau realiai pastatytame name neparduotų – 2017 metų gale buvo apie 1350 neparduotų butų, o 2016 m. gale buvo apie 1000. Taigi skaičius nėra kažkoks įspūdingas. Vadinasi, ką noriu pasakyti, tos žirklės egzistuoja, bet tai nėra drastiškas skaičius, kada galėtume kalbėti apie būsto rinkos nuopolį.
Tačiau galime kalbėti apie segmentaciją, ir tai palies NT vystytojus.“
Anot jo, Vilniaus mieste šiemet bus stebima naujo būsto projektų segmentacija – patyrę ir reputacija rinkoje išsikovoję plėtotojai neturėtų patirti didesnių sunkumų realizuodami savo pastatytą ir statomą būstą, o rinkos naujokai gali patirti iššūkių sudominti pirkėją ir išlaikydami norimą būsto kainą.
Todėl 2018 m. Vilniuje gali būti matomos dvi butų kainų kryptys – didėjančios kainos paklausiuose projektuose ir mažėjančios mažiau populiariuose.
Bendras kainų lygis, įskaitant ir senos statybos būstą, kitąmet Vilniuje turėtų išlikti iš esmės stabilus arba nežymiai padidėti, nepaisant galimų nuolaidų atskiruose projektuose.
Kaune – atgimimas
S. Vagonis pabrėžė, kad 2017 m. buvo prastesni nei 2016 m. ne visiems NT vystytojams, mat Kaune naujų butų sandorių skaičius augo net 25 proc.
„Taigi Kaunas gyvena ne tik lūkesčiais, bet ir realia situacija, nes jie jau dabar nebijo pirkti būsto ir nebijo jo pirkti šiek tiek didesnėmis kainomis.
Kaune praėjusiais metais kainos buvo pakilusios apie 5 proc. kai Vilniuje buvo 4 proc. augimas, Klaipėdoje 3 proc., o žiūrint į ateities situaciją, manau, kad jie bus labai panašūs į 2017 metus. Kaunas toliau kils, nes miestas turi stiprų ekonominį pagrindą, vis naujų pranešimų girdime apie naujai statomus verslo centrus, įmones, taigi būsto pirkėjų potencialas augs“, – sakė jis.
„Swedbank“ ekonomistai pastebi, kad NT rinkos aktyvumas didžiuosiuose šalies miestuose, išskyrus Kauną, praėjusių metų antrojoje pusėje gerokai atslūgo.
„Sumenkusi butų paklausa bei didelė jų pasiūla pristabdė ir kainų augimą. Šios tendencijos ypač išryškėjo Vilniuje ir Klaipėdoje, kur sandorių skaičius trečiąjį 2017 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. sumažėjo, atitinkamai 7,5 ir 16,5 proc.
Tačiau Kaune būsto rinka ir toliau išgyveno pakilimą – per minėtąjį laikotarpį sandorių skaičius išaugo 3,5 proc., o kainų augimas nors ir sulėtėjo, vis dar išlaikė dviženklį tempą“, – sako L. Galdikienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad apskritai didelio paklausos šuolio ir kainų augimo, tikėtina, nebus, nes jis neviršys atlyginimų augimo ir statybų sąnaudų augimo.
L. Galdikienės teigimu, praėjusių metų antrojoje pusėje būsto įperkamumo tendencijos didžiuosiuose šalies miestuose taip pat išsiskyrė. Vilniuje butų kainos augo lėčiau nei atlyginimai, tad gyventojų galimybė įpirkti būstą per metus šiek tiek išaugo.
Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje kainų augimui ir toliau lenkiant atlyginimų augimą, būsto įperkamumas per metus gerokai sumenko.
Butų kvadratinio metro kaina Kaune
Vidutinė būsto paskolos įmoka išaugo
Kredito biuro „Creditinfo“ duomenimis, vidutinės įmokos naujai sudarytose būsto kredito sutartyse 2017 m. palyginti su 2012 m. padidėjo 36 proc. ir pernai sudarė 273 eurus.
„Augant būsto kainoms, natūralu, kad skolintis būstui tenka daugiau, taigi pakankamai sparčiai auga vidutinė kredito suma. Nuo 2014 m. ji išaugo 19 proc., todėl ilgėja ir kreditų gražinimo laikotarpis“, – teigė R. Ruseckaitė.
Pavyzdžiui, tipinis 30-metis, pasiskolinęs būstui 2012 m., kreditą turėtų išmokėti būdamas 51-erių, o pasiskolinęs 2017 m. – jį išmokėtų metais vėliau – būdamas 52-jų metų.
„Atitinkamai augo ir pačios kredito įmokos. Jei 2012 m. kredito įmoka būtų buvusi 200 eurų per mėnesį, 2017 m. jau tektų mokėti 273 eurus per mėnesį“, – pažymėjo ji.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad 2017 m. pusę būsto kredito sutarčių pasirašė 26–35 metų asmenys. Tai aktyviausia amžiaus grupė kredito rinkoje.
„Patarimas, norintiems įsigyti būsto kreditą, yra kreiptis į ne vieną banką, nes pastebime, kad virš 60 proc. žmonių dėl paskolos kreipiasi tik į vieną banką. Ne, ieškokite, eikite, derėkitės dėl geresnių sąlygų, neapsiribokite tik vienu banku“, – pataria ji.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
