Kai kuriuose Lietuvos teismuose vėluoja algos – prieš Kalėdų šventes ne visi darbuotojai gavo atlyginimus ir Kauno apylinkės teisme bei Jonavos teismo rūmuose. Nepaisant dedamų pastangų sistemai reformuoti ir lėšoms taupyti, darbuotojų algoms jų tiesiog pritrūko.
Kauno apylinkės teismo teisėjai pernai gruodžio pabaigoje gavo 72 proc. algos, likusi dalis sumokėta šią savaitę. Kitiems darbuotojams, gaunantiems mažesnes algas – sekretorėms, padėjėjams, raštinės darbuotojams – visas atlyginimas sumokėtas gruodį. „Jeigu alga pervedama iki mėnesio 10 dienos, delspinigių mokėti nereikia“, – BNS sakė teismo atstovė Vaida Bytautė.
Šio teismo pirmininkas Darius Kantaravičius mano, kad metų pabaigoje vėl susiklostys tokia pati situacija.
Kauno apylinkės teismo Jonavos teismo rūmams algoms pinigų trūko už visą gruodį, lapkričio mėnesio algoms pritrūko 200 eurų. „Sumokėta iš bendro biudžeto. Apie 75 proc. finansavimo skiriama darbo užmokesčiui, metų pabaigoje situacija vėl bus ta pati“, – BNS komentarą perdavė Kauno apylinkės teismo vadovas.
Nacionalinė teismų administracija pranešė, kad 2017 metų pabaigoje daugelyje teismų darbuotojams vėlavo atlyginimai – vieni teismai pritrūko atlyginimams lapkritį, kiti – gruodžio avansams, o dalis – gruodžio atlyginimams.
„Teismams gavus 2018 metų finansavimą, gruodžio atlyginimai darbuotojams turėjo būti sumokėti sausio mėnesio pirmosiomis dienomis. Visų teismų darbuotojams sausio mėnesio pradžioje turi būti išmokėtos visos už darbą 2017 metais likusios skolos ir gruodžio mėnesio atlyginimas.
Kiekviena situacija konkrečiame teisme, kurią dieną buvo ar bus sumokėti atlyginimai, individuali. Bet kokiu atveju, šie mokėjimai jau atlikti ar bus atlikti artimiausiomis dienomis. Išmokant atlyginimą už gruodžio mėnesį delspinigiai nesusidaro, tačiau dėl neišmokėtų už ankstesnius laikotarpius sumų kiekvienas teismas sprendžia individualiai“, – rašoma atsakyme BNS.
Šiemet įsiskolinimams teismuose dengti valstybės biudžete skirta 1,63 mln. eurų papildomų lėšų. Nuo sausio 1 dienos Lietuvoje įgyvendinta teismų reformą – vietoj 49 apylinkių teismų liko 12 apylinkės teismų su 4–5 padaliniais (vadinamais teismo rūmais), vietoj penkių apygardų administracinių teismų veiks du apygardų administraciniai teismai. Teismai ir toliau veiks tose pačiose vietovėse ir patalpose, tačiau jie bus administruojami iš keliolikos pagrindinių centrų.
Vietoje 49 pirmininkų lieka 12 – atsisakius didelio kiekio vadovaujančių pareigybių tikimasi sutaupyti lėšų. „Teismuose trūksta darbuotojų, šiais laikais niekas nenori dirbti už 450 eurų, kai reikalaujama aukštojo išsilavinimo“, – yra sakęs teisėjų Tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus. Viliamasi, kad po reformos bus galima samdyti mažiau, bet geriau dirbančių darbuotojų, jiems bus galima mokėti didesnes algas.
Teismų reorganizavimas jau vyko 2013 metais. Tuomet sujungti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apylinkių teismai. Teismų vadovybė sako, kad ši reforma pasiteisino. Teismų stambinimu Lietuvoje siekiama subalansuoti teisėjų darbo krūvį, palengvinti asmenų kreipimąsi į teismą, koncentruoti teismų administravimui skirtas lėšas. Kitos valstybės irgi yra stambinusios teismus: Lenkija, Latvija, Estija, Nyderlandai.
Dabar Lietuvoje veikia 22 teismai vietoj iki tol funkcionavusių 62. Dėl reformos teko atleisti 78 darbuotojus – teismų archyvų darbuotojus, informacinių technologijų specialistus, finansininkus. Iš viso Lietuvos teismai per metus gauna apie 300 tūkst. bylų, o per vieną dieną išnagrinėjama apie 1000 įvairių bylų.
