2018 metų Lietuvos biudžete socialinei apsaugai numatyta skirti maždaug dvigubai mažiau lėšų nei Latvijoje ar Estijoje. Tuo tarpu didesnį gabalą pyrago už kaimynus atrieksime valstybės gynybai.
Iš trijų Baltijos šalių didžiausiu biudžetu gali pasigirti Estija su 10,58 mlrd. eurų. Mažiausias jis – Latvijoje su 9,14 mlrd. eurų, o Lietuvoje į biudžetą 2018 metais tikimasi surinkti 9,54 mlrd. eurų.
Lietuvoje didžiausia biudžeto dalis (23,96 proc.) skiriama ekonomikai, kai latviai ir estai skiria atitinkamai 16,1 proc. ir 13,9 proc.
Antroje vietoje Lietuvos biudžete yra socialinė apsauga su 15,19 proc. dalimi. Tačiau Latvijoje šiai sričiai skiriama daugiau nei dvigubai daugiau (36,4 proc.). Panaši dalis ir Estijoje – 32 proc.
Bendroms valstybėms paslaugoms Lietuvos valdžia numatė 16,02 proc. biudžeto, Latvijos – 13 proc., Estijos – 18,2 proc.
Pakankamai didelę dalį lietuviai skiria švietimui – 13,77 proc. Latvijoje ir Estijoje ši dalis mažesnė, atitinkamai 8,3 proc. ir 9 proc.
Iš trijų Baltijos valstybių, Lietuva gynybai numato daugiausiai, t.y. 10,09 proc. valstybės biudžeto. Latvijoje ši dalis yra 6,3 proc., o Estijoje – 4,8 proc.
Viešajai tvarkai ir apsaugai Lietuva duoda 7,74 proc. valstybės biudžeto, Latvija – 6,2 proc., Estija – 4,5 proc.
Sveikatos apsaugai Lietuvoje tenka 7,31 proc., Latvijoje – 10,8 proc., o Estijoje – 13 proc. lėšų.
Lietuviai daugiausiai skiria poilsiui, kultūrai ir religijai – 3,2 proc. biudžeto. Latviai 2018 metais tam numato 2,1 proc., estai – 2,6 proc.
Aplinkos apsauga Lietuvoje finansuojama 1,95 proc. dalimi, Latvijoje – 0,6 proc., Estijoje – 1,9 proc.
Mažiausia valstybės biudžeto dalis tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje numatoma būstui ir komunaliniam ūkiui, atitinkamai 0,78 proc. ir 0,1 proc. Estijos biudžete ši sritis apskritai neišskiriama.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
