Permainų metai jaunimui – laukia daugybė pasikeitimų

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Atėję Naujieji metai atnešė permainų Lietuvos jaunimui. Politikai, panašu, nusprendė, kad pasikeitimų smaigalyje turėtų atsidurti būtent asmenys iki 20-ies – jiems keičiasi ne tik plačiai aptarta alkoholio pardavimo tvarka, bet ir valstybiniai egzaminai, stojimas į aukštąsias mokyklas, šaukimas į karo tarnybą bei „vaiko pinigų“ už jaunuolius išmokėjimas tėvams.

Pokyčių ši visuomenės dalis sulauks ir parduotuvėse, ir švietimo įstaigose, ir net banko sąskaitose – DELFI išskiria, kas aktualiausia jaunimui, pradedančiam 2018-uosius.

Įsigalioja alkoholio ribojimai

Bene daugiausiai dėmesio, kalbant apie ateities planus, sulaukė naujiena, kad pasitikę Naujuosius metus 18-mečiai ir 19-mečiai privalės stumtelėti alkoholinius gėrimus į šalį. Nuo 2018 m. sausio 1 dienos šalyje įsigalioja Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos. Vadovaujantis jomis, Lietuvoje įsigyti, turėti ar alkoholio vartoti galės tik 20-ies metų sulaukę asmenys. Iki šiol „raudonoji riba“ buvo 18 metų.

„Tam, kad būtų pokyčiai – yra sprendimas, ir jį reikės vykdyti. Aš manau, kad daugelis jaunų žmonių paprasčiausia gali ir šventes, ir gimtadienius švęsti be alkoholio ir nematau to protesto iš jaunimo, jis pas mus nuostabus. Kitas klausimas, kad galbūt interesų grupės jaunus žmones bando siundyti, kad jie protestuotų, bandytų sakyti, kad jumis nepasitikima, jūs galite paimti ginklą į rankas, bet ne alkoholio išgerti“, – svarstė valstiečių žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis.

Beje, nuo sausio 1 dienos pardavėjai ir kasininkai privalės prašyti asmens dokumento asmenų, kurie atrodo jaunesni nei 25-erių metų amžiaus ir ketina įsigyti alkoholinių gėrimų. Jei dokumentas nebus pateiktas, pardavėjas privalės atsisakyti parduoti alkoholinius gėrimus.

Svarbu žinoti ir tai, kad keičiasi prekybos alkoholiu laikas – svaigiųjų gėrimų darbo dienomis ir šeštadieniais galėsite įsigyti tik nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – tik nuo 10 iki 15 val. Iš akiračio turėtų išnykti ir alkoholio reklamos – numatytos tai ribojančios priemonės, tiesa, su išlygomis.

Patvirtinti egzaminų pokyčiai

Užmojais stebina Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai. Nekalbant apie tai, kad, žadama, apie 20 proc. šiemet bus keliamos mokytojų ir dėstytojų algos, kas turėtų lemti geresnę darbuotojų motyvaciją ir ugdymo kokybę, keičiasi egzaminų, stojimų ir aukštojo mokslo sistemos.

ŠMM ministrė Jurgita Petrauskienė 2017 m. pabaigoje pasirašė įsakymą, kad rašydami literatūrinį ar samprotaujamąjį rašinį per brandos egzaminą abiturientai neprivalės remtis konkrečiais nurodytais autoriais, bet galės rinktis bet kuriuos autorius iš privalomos ugdymo programos. Tai esą leis geriau pademonstruoti mokykloje įgytas žinias.

„(Autorių) rekomendacija bus pateikta, bet ja bus galima nesiremti, bus galima remtis bet kuriais kitais autoriais, kurie yra numatyti mokyklos kurse“, – BNS sakė ministrė.

Ji taip pat pakoregavo egzamino vertinimo tvarką – nuliu bus įvertinti tik tie darbai, kurie bus parašyti ne nurodyta, o paties mokinio sugalvota tema. Pasak ministerijos pranešimo, toks kriterijus būtinas, siekiant užkirsti kelią nesąžiningam elgesiui, kai rašinys yra išmokstamas atmintinai ir atėjus į egzaminą tiesiog mechaniškai perrašomas.

Be to, auga matematikos egzamino svarba. Nuo 2018 m. abiturientai, norintys studijuoti socialinius, biomedicinos, fizikos ir technologijų mokslus, turės būti išlaikę matematikos valstybinį brandos egzaminą ne žemesniu kaip pagrindiniu lygiu, t. y., surinkę ne mažiau kaip 36 balus.

Pretenduojantiems į humanitarinių mokslų srities studijas, meno pedagogikos ir humanitarinių dalykų pedagogikos studijas išliks ta pati kartelė, kokia galiojo iki šiol, – jie turės būti gavę bent 16 balų matematikos egzamino įvertinimą. Absoliuti išimtis dėl matematikos egzamino ir toliau bus taikoma stojantiesiems į menų studijas – jiems laikyti matematikos brandos egzaminą nėra privaloma, tačiau būtina išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos egzaminus.

Numatomi stojimo sistemos pokyčiai

Ministrės užmoju, šiemet turėtų kilti ir minimalus konkursinis balas. Į universitetus jis, planuojama, sieks 4, į kolegijas – 2 balus. Tiesa, rektoriai ir direktoriai rankomis dėl to dar nesukirto.

Be to, planuojama, kad jau 2018 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas galės rinktis ne tik konkrečią studijų programą, o studijų programų grupes. Rektoriai diskutuoja, kad vertėtų leisti tam tikrose srityse studentams pradėti mokytis studijų krypties, o dėl konkrečios studijų programos apsispręsti vėliau.

Žadama įvesti ir sutartis su aukštosiomis mokyklomis, kurios leistų įgyvendinti nemokamo bakalauro studijas dar 2018 m. Šiam tikslui skiriama papildomai 1,9 mln. eurų.

„Šiuo klausimu dar dirba darbo grupė. Sutartis yra tam tikra investicija, užsakymas aukštajai mokyklai. Ir olandai turi sutartis, ir estai turi sutartis. Esmė, kad dalis finansavimo yra paskirstoma per sutartis, numatant tam tikrus rodiklius. Pavyzdžiui, gali būti keliami mokslo tarptautiškumo didinimo reikalavimai, nurodymai dėl mokytojų rengimo“, – sakė J. Petrauskienė.

Beje, šiemet planuojantys studijuoti atkreipti dėmesį turėtų ir į tai, kad tam tikrų valstybinių universitetų ateityje nebeliks. Jau duotas startas universitetų jungimuisi, kuo vadovaujantis iš 14 valstybinių universitetų turėtų likti 9.

Numatyta, kad Vilniuje Mykolo Romerio universitetas prisijungs prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Šiaulių universitetas prisijungs prie Vilniaus universiteto. Kaune susijungs Vytauto Didžiojo universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas. Lietuvos sporto universitetą siūloma jungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.

Maža to, J. Petrauskienė užsiminė, kad bus siekiama padėti gabiausiems Lietuvos moksleiviams studijuoti užsienyje. Modelis turėtų būti parengtas dar 2018 m., tais pačiais metais tam numatytas ir finansavimas.

Gaus vaiko pinigus

DELFI primena, kad nuo sausio 1 dienos bus imti mokėti vaiko pinigai – kas mėnesį po 30,02 eurų (0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka) gaus kiekvienas vaikas nuo gimimo dienos iki kol kam sukaks 18 metų arba, jeigu jis mokysis pagal bendrojo ugdymo programą, ir vėliau, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai. Šią sumą turės mokėti savivaldybė, kurioje asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą. Jos nedeklaravus – savivaldybė, kurioje faktiškai gyvenama.

Tiesa, jokia išmoka nebus skirta ir mokama tol, kol vienas iš vaiko tėvų nepateiks nustatytos formos prašymo. Tai bus galima padaryti internetu (jeigu žmogus turi el. parašą ar naudoja el. bankininkystę) arba raštu. Jeigu išmokos paprašys abu tėvai, kuriam iš jų pervesti pinigus už vaiką, spręs savivaldybės.

Sprendimas dėl išmokos skyrimo turi būti priimtas ir išmoka išmokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo ir dokumentų pateikimo. Išmokos mokamos už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. Tai reiškia, kad vaiko išmokos už 2018 m. sausio mėnesį turės būti išmokėtos iki vasario 25 d.

Reikės daugiau šauktinių – savanorių gali nepakakti

Apie pokyčius pranešė ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai. 2018 m. numatoma pašaukti didesnį nei 2017 metais šauktinių skaičių, tad didesnė tikimybė, kad, jei jums 19-26 metai ir esate vaikinas, būsite pašauktas tarnauti.

2018 metais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti bus pašaukti 3,8 tūkst. (pernai – 3,5 tūkst.) šauktinių. Dar 210 aukštųjų mokyklų studentų nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą galės atlikti per dalyvavimą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. 2018 m. šaukiamųjų sąrašai bus sudaromi jau sausio 4 dieną.

„Jau trečius metus iš eilės šauktinių gretose didžioji dalis jaunuolių – tarnaujančių savo noru, tačiau augant emigracijai ir palaipsniui didėjant šaukiamųjų skaičiui, galima tikėtis, kad kitąmet tarp šauktinių turėsime ir karo prievolininkų, atliekančių tarnybą privalomąją tvarka, kaip numatyta įstatymuose, – sakė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas.

Savo noru tarnybą atlikti pageidaujantys jaunuoliai galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas, t. y., tarnybos metu galės sukaupti daugiau nei 3 tūkst. eurų.

Kalba apie lengvatą įsigyjant būstą

Staigmenos jaunimui numatytos ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – lapkritį buvo pateiktas pasiūlymas dėl valstybės paramos būstą regionuose perkančioms jaunoms šeimoms. Siūloma kompensuoti 15 proc. būsto kainos – tiek siekia pradinė įmoka imant banko paskolą. Tris ar daugiau vaikų auginančioms šeimoms galėtų būti suteikti 20 proc. kredito sumos.

Pagal iniciatyvą, būsto kredito suma jaunoms šeimoms iki 35 metų negali būti didesnė nei 87 tūkst. eurų. Parama šeimoms būtų skiriama nevertinant jų turto ir pajamų. Tiesa, teisę į paramą turėtų tos šeimos, kuriose bent vienas iš sutuoktinių turi darbą regione, kuriame planuojamas pirkti būstas. Vienas iš sutuoktinių taip pat galės būti vietinio juridinio asmens steigėjas ar dalyvis. Valstybės paramą įsigyjant būstą taip pat galės gauti šeima, kurios vieno narių profesinė kvalifikacija atitinka regiono pasirinktą prioritetinę ekonominės raidos kryptį.

Siūlymui dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. Jei taip ir nutiks, ministerija siūlo, kad nauji įstatymai įsigaliotų 2018 metų liepą. 2018-ųjų biudžete paramai jaunoms šeimoms jau numatyti apie 2 mln. eurų.

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Daug diskusijų sukėlęs sprendimas: įsteigta komisija, kuriai vadovaus V. Matijošaitis

Kauno savivaldybės darbuotojai sės į naujus automobilius

Dėl keliolika kartų brangstančių darželių Kauno rajonas turi atsarginį planą

Turtingiausių sąraše – šimtus milijonų valdantys Kauno regiono verslininkai

Kaune pirmą kartą vyko konferencija, skirta antakių dizaino, blakstienų priauginimo bei laminavimo meistrams

Kaune tvarkomoms atliekoms patvirtintas „vartų mokestis“

Mirė buvęs Lietuvos diplomatas R. Bačkis

N. Venckienė iš Kauno tardymo izoliatoriaus išėjo į laisvę (papildyta)

Protestuoti susirinkę ugniagesiai reikalauja išmokėti algas ir gerinti darbo sąlygas

Į politiką sukanti E. Kručinskienė: viskas prasidėjo nuo areštinės