Kaip pasiekti Naujaisiais metais sau iškeltus tikslus? | Kas vyksta Kaune

Kaip pasiekti Naujaisiais metais sau iškeltus tikslus?

Asociatyvi / Tomo Toleikio nuotr.

Dažnai tenka girdėti sakant: nauji metai – nauja ko nors pradžia. Menkai apsiriksime tvirtindami, jog nūdienos visuomenei šis posakis tinka tiesiog tobulai. Argi neteko bent kartą sau pažadėti Naujaisiais metais įgyvendinti tai, kam iki šiol stokojome ryžto pasiekti? „Šiemet aš tikrai…“, – šitaip prasidėjęs sakinys gali baigtis skirtingais formuluočių deriniais. Tačiau svarbu, juk ne vien sau duotas pažadas, bet ir jo realizavimas. Kaip to pasiekti, klausiame psichologės.

Įprotis, turintis gilios senovės šaknis

Rašytiniai šaltiniai byloja, kad naujametinių pažadų ar tikslų kėlimas prasidėjo dar prieš tūkstančius metų, kai babiloniečiai kiekvienų metų pradžioje pažadėdavo dievams, kad jie grąžins visas skolas ir atleis priešams už anksčiau padarytas skriaudas.

Panašiai elgėsi ir senovės romėnai, pasižadėdami dievams tinkamai elgtis naujaisiais metais. Jie tikėjo, kad metų pradžios dievo Jano, kuris vaizduojamas su dviem į priešingas puses pasuktais veidais, vienas veidas simboliškai žvelgia į praėjusius metus, o kitas – į ateinančius. Panašios tradicijos tęsėsi ir viduramžiais, kuomet riteriai kasmet atnaujindavo savo įsipareigojimus.

„Šiais laikais dalis žmonių artėjant Naujiesiems metams taip pat atsigręžia į prabėgusius metus, juos peržvelgia, apmąsto savo elgesį, pasiekimus, ką dar reikia nuveikti ir pradeda kelti sau naujus tikslus, duoti pažadus, kurti planus, siekdami keistis ar tobulėti“, – sako Kauno klinikų medicinos psichologė Miglė Burauskaitė.

Ištirta, kurios amžiaus grupės žmonėms įgyvendinti sau duotus pažadus lengviau

Pasak jos, įvairūs tyrimai rodo, kad tik maždaug 10-19 proc. žmonių, pasiekia Naujiesiems metams duotus pažadus. Tikimybę juos pasiekti didina: tinkamų tikslų išsikėlimas; savęs stebėjimas ir kontrolė; savęs paskatinimas/apdovanojimas už pasiekimus; atkryčio prevencija. Net ir patyrus nesėkmę vertėtų nepanikuoti, atnaujinti savo įsipareigojimą/pasižadėjimą bei nuspręsti dėl tolimesnių veiksmų eigos, nekaltinti savęs, bet išanalizuoti situaciją, kas iki jos privedė.

„Įdomu tai, kad kai kuriuose tyrimuose nustatyta, jog lengviau Naujiesiems metams išsikeltus tikslus pasiekia jaunesnio amžiaus asmenys palyginus su vyresnio amžiaus; vyrai palyginus su moterimis. Taip pat svarbu kiek konkretus tikslas žmogui yra svarbus, malonus, įdomus ir asmeniškai naudingas, kas jį motyvuoja ir verčia veikti, kiek žmogus tuo metu jaučiasi pasirengęs keistis. Kartais sprendimas siekti tikslo priimamas dėl aplinkinių reikalavimų; noro sumažinti patiriamą kaltės jausmą. Pagal tai, kokie motyvai skatina siekti tikslų, galima prognozuoti sėkmę arba kam seksis lengviau“, – paaiškina M. Burauskaitė.

Priežastys, apsunkinančios išsikeltų tikslų realizavimą

Psichologės teigimu, pažadų įgyvendinimą labiausiai apsunkina vienu metu per daug išsikeltų tikslų; nerealistiniai lūkesčiai (kuo didesni ir mažiau realūs tikslai, tuo mažesnė motyvacija jų siekti) ir savo pažangos nestebėjimas. Be to, tyrimai rodo, kad dalis žmonių sau išsikeltus tikslus tiesiog pamiršta.

„Apskritai per ilgą laiką mes jau turime susiformavusius ir įsitvirtinusius tam tikrus įpročius, todėl naujam elgesiui suformuoti yra reikalingas laikas ir pastangos, kurios, deja, kartais išblėsta kartu su entuziazmu. Tą padaryti ganėtinai sudėtinga, nes paprastai žmogui geriau yra trumpalaikis malonumas, pavyzdžiui, skanu ir valgau. Negu ilgalaikė nauda, ypač jeigu tai šiuo metu nėra malonu. Tarkime, atsisakyti cukraus, saldumynų. Asmeniniai pokyčiai iš tiesų yra nemalonūs, nepatogūs trumpalaikėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, pradėjus sportuoti gali skaudėti raumenis. Taigi jaučiant diskomfortą, stengiamasi jo išvengti“, – pasakoja pašnekovė.

Ką reikėtų keisti savyje, kad pažadai sau taptų rezultatais?

Kauno klinikų medicinos psichologė pataria visų pirma atsakyti sau į klausimus: kodėl noriu pasiekti šį tikslą? Dėl savęs ar dėl to, kad kažkas kitas reikalauja?; o kas bus toliau, kai pasieksiu šį tikslą? Ar vėl sugrįšiu prie įprasto elgesio?; Pastaruoju atveju, pavyzdžiui, siekiant atsikratyti antsvorio numesti kilogramai greičiausiai vėl sugrįš.  Galiausiai – kiek šiuo metu esu pasirengęs keisti savo elgesį,įpročius?

„Galbūt atrodo būtų puiku keisti įpročius, to norite, bet jūs nebūtinai esate pasiruošę tuojau pat tai daryti. Pasikeitimas, pokytis yra procesas, o ne įvykis. Tam neužtenka vien tik noro, bet reikia įdėti nemažai pastangų, savikontrolės, stebėti savo emocijas, mintis, ir nuolat, reguliariai kartoti, kol naujas elgesys taps įprastu“, – teigia ji.

Pataria išssikelti vieną ar du tikslus

Jie, pasak M. Burauskaitės, turėtų būti suskirstyti į tokias kategorijas:

1.  Konkretūs – turėtų būti aišku ką, kaip, kada reikia padaryti. Tinkamas pavyzdys: nuo š.m. kovo mėnesio 1 d. kiekvieną pirmadienio ir ketvirtadienio rytą 8.00 val. nubėgti ne mažiau kaip 3 km atstumą. Netinkamas pavyzdys: pradėti sveikai gyventi; daugiau sportuoti; mažiau valgyti.

2. Išmatuojami – turėtų būti aiškiai įvardinta, kokius rodiklius ar kriterijus matuosime po numatyto termino bei numatyta, kaip ir pagal ką įvertinsime, ar tikslas buvo įgyvendintas ar ne. Tikslas, kurio neįmanoma pamatuoti, negali būti įgyvendintas. Tinkamas pavyzdys: noriu iki š.m. liepos mėnesio 1 d. numesti ne mažiau kaip 7 kg svorio. Netinkamas pavyzdys: atrodyti gražiau.

3. Įgyvendinami – formuluodami tikslą turėtumėte patys tvirtai tikėti, kad jūs jį galite įgyvendinti. Be to, tikslai turėtų būti vidutinio sunkumo, nes per lengvas nemotyvuos, o išsikėlus per sudėtingą, galime jo nepasiekti ir nusivilti savimi.

4. Prasmingi – tikslas turi būti jums svarbus, susietas su jūsų gyvenimo lūkesčiais bei tikslais.

5. Apibrėžti laike – turėtų būti numatyta konkreti tikslo įgyvendinimo pradžia ir pabaiga. Tinkamas pavyzdys: nusakyti tikslų laiką, nuo kada pradėsiu ir iki kada tai tęsiu. Netinkamas pavyzdys: numesti svorio.

Kauno klinikų medicinos psichologė sako, jog kuo aiškiau, konkrečiau yra įvardinamas tikslas, tuo didesnė tikimybė jį pasiekti.

Psichologė įvardija būdus, kaip palengvinti pažadų įgyvendinimą

1. Įvairiose vietose namuose patariama užsirašyti priminimus (pvz., jokių pasiteisinimų; po trijų mėnesių tu sau padėkosi; galvok dėl ko visa tai pradėjai; nepasiduok).

2.  Kartu su kuo nors sportuoti arba keisti mitybos įpročius, mėginti mesti rūkyti ir pan.

3. Papasakoti apie pažadus ar išsikeltus tikslus savo artimiesiems, draugams. Tai didina įsipareigojimą juos įgyvendinti ir tikimybę sulaukti palaikymo ir paskatinimo iš aplinkinių.

4. Priežasčių sąrašas, dėl ko visa tai pradėjote ir darote. Tokį sąrašą galima peržvelgti, kai susiduriama su sunkumais, nesinori laikytis režimo.

5. Siekiant tikslų, motyvacijos stiprinimui, gali padėti ir savęs paskatinimas, apdovanojimas. „Svarbu, apsibrėžti, už kokį pasiekimą, kokį paskatinimą sau skirsite  – tai, ko norisi ir kas yra jums malonu. Skatinti save reikia tik tada, kai atliksite savo išsikeltą tikslą. Paskatinimas turi būti adekvatus pasiekimui“, – paaiškina M. Burauskaitė.

6. Iš anksto apgalvoti galimas kliūtis (pvz., kliūtys sportuoti arba sveikai maitintis) ir apgalvoti įvairius galimus sprendimo būdus (pvz., aukštos rizikos situacijos persivalgyti – atostogos, kavinė, šventės, svečiai – apsvarstyti kaip bus elgiamasi tose situacijose).

„Be to, sunkumus geriausia užrašyti, tuomet galima juos lengviau išspręsti, nes tik apgalvojant mintyse, tą padaryti sunkiau“, – sako pašnekovė.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA