Aš priklausau Z kartai ir man diagnozuotas patologinis nerimas. Atrodytų, jog gyvenimas su psichologiniu sutrikimu yra baisus ir turėčiau jaustis nemaloniai, bet statistika leidžia nurimti – nuo psichologinių sutrikimų kenčia daugiau negu ketvirtadalis Europos, o statistika rodo, jog patologinio nerimo sutrikimu daugiausiai serga būtent 10-24 metų asmenys.
Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos, Vaikų ir paauglių psichiatrijos sektoriaus vadovas, vaikų ir paauglių psichiatras doc. dr. Darius Leskauskas pastebi, jog nerimas, nuotaikos sutrikimai ir depresija yra vienos pagrindinių priežasčių, kodėl jaunimas Lietuvoje kreipiasi į psichologus/psichoterapeutus. Mediko teigimu, dažnai šie sutrikimai būna susiję su tarpasmeninių santykių krizėmis bei išsilavinimo problemomis.
Taip pat jis pastebi, jog minėtame amžiuje svarbiu faktoriumi psichologiniam gerbūviui tampa ir savirealizacijos poreikis – D. Leskauskas teigia, jog šis poreikis įgyja ypatingą reikšmę todėl, kad šiame amžiuje asmenybės vystymesi svarbu įtvirtinti savarankiškumą, susiformuoti savo individualų tapatumą. Tai, pasak psichiatro, geriau sekasi ne tiems, kuriems viskas pavyksta iš pirmo karto, o tiems, kurie nepalūžta po pirmos nesėkmės ir turi pakankamai atkaklumo bei pasitikėjimo savimi, kad toliau siekti sau išsikeltų tikslų.
„Sunkiau save realizuoti tiems jaunuoliams, kurie nežino, ko nori gyvenime. Neretai ši problema iškyla pripratusiems prie pasyvaus norų patenkinimo, kurį suteikia rūpestingi tėvai ar „visagalis“ internetas,“ – kartos problemą pastebi gydytojas.
Nežino, kaip padėti
Itin probleminė šio reiškinio pusė: neretai psichologinius sutrikimus išgyvenantys jauni žmonės supratingumo iš likusios visuomenės dalies nesulaukia. Tam didelę įtaką turi žemas sveikatos raštingumo procentas Lietuvoje. Nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovės Karilės Levickaitės teigimu, emocinio, psichologinio ar psichikos sveikatos raštingumo piliečiai Lietuvoje yra beveik nemokomi. Tai reiškia, jog labai dažnai viešumoje ženkliai sutrikus psichologinei sveikatai – ištikus emociniam šokui, panikos priepuoliui ar psichozei – aplinkiniai net neįsivaizduoja, kuo gali padėti priepuolį išgyvenančiam asmeniui. O toks sutrikimas kaip nerimas, dažniausiai bandomas užglaistyti fraze „nesijaudink, viskas čia gerai“. Tačiau reikia suprasti, jog sergančiam asmeniui viskas nėra gerai, nes psichologiniai sutrikimai tuo ir baisūs, jog yra neracionalūs.
Psichinės sveikatos raštingumo trūkumas pasireiškia ir sergančiųjų tarpe – labai dažnai problemos ilgą laiką yra nediagnozuojamos, nes ligų simptomai priimami kaip epizodiniai nuotaikų pokyčiai. D. Leskauskas pastebi, jog į medikus reiktų kreiptis suvokus, jog psichologinė savijauta neleidžia gyventi pilnavertiškai – kasdien kyla susirūpinimas dėl savo savijautos, krinta produktyvumas moksluose ar darbuose, nebedžiugina anksčiau buvusi maloni ir prasminga veikla, santykiai su artimais žmonėmis.
Psichologiniai sutrikimai yra problema, kuri nesprendžiama tik aštrėja. Kiekvieno sutrikimo gydymas yra skirtingas, bet atsižvelgiant į tai, jog nerimas yra vienas labiausiai paplitusių sutrikimų, iš kurio kyla dar didesnės problemos (pvz. depresija arba panikos priepuoliai), tvarkytis reikia pradėti jau nuo šios ligos. D. Leskauskas pataria nepasiduoti, neatsisakyti pilnavertiško gyvenimo, stiprinti pasitikėjimą savimi, mokytis efektyvių streso įveikimo ir nerimo kontrolės būdų.
„Tai gali suteikti sportas, meditacija, įvairios relaksacijos ar savitaigos technikos. Jei to nepakanka, patarčiau neleisti patologiniam nerimui įsisenėti, nes bet kokią problemą sunkiau spręsti ar ligą gydyti, jei ji ilgai trunka. Geriau laiku kreiptis pagalbos į psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą,“ – ragina medikas.
Tinkamai reaguoti turėtų mokėti ir aplinkiniai
Pastebėję artimųjų ar draugų nuotaikos ar gyvenimo būdo pokyčius, pasikalbėkite su jais – tai daug laiko neatims, o vien jūsų parodymas, jog asmuo jums rūpi, gali suteikti šiek tiek vilties. Stiprių momentinių sutrikimų, tokių kaip panikos priepuolis ar psichozės, metu nebandykite sergančiojo įtikinti, kad nėra ko jaudintis ir nebandykite apsimesti, jog viskas gerai. Pasiūlykite jam atsigerti vandens, priminkite kvėpuoti, pažymėkite, jog tokia savijauta – laikina, o svarbiausia – nepalikite žmogaus vieno. Tokias rekomendacijas pateikia ir specialistai, ir žmonės, kovojantys su sutrikimais.
Per pastaruosius metus patyriau kelis stiprius panikos priepuolius ir iš patirties galiu pasakyti, jog atsaini reakcija tik paaštrina priepuolį.
Nesakau, kad psichologiniai sutrikimai yra visos kartos bruožas, bet akivaizdu, jog jaunas žmogus, išgyvenantis stiprius gyvenimo būdo pokyčius, savęs ieškojimus ir siekiantis kuo sėkmingiau realizuoti savo norus ir ambicijas yra linkęs jautriau reaguoti į nesėkmes bei psichologinius pokyčius. Tačiau nesvarbu, koks asmens amžius, vis tiek reikia suprasti, jog psichologinės problemos yra tokios pat svarbios kaip ir fiziniai organizmo sutrikimai. Ir jeigu pirmosios pagalbos suteikimą vertiname kaip sveikintiną dalyką, pradėkime sveikinti ir tuos, kurie supranta, jog psichologiniai sutrikimai – ligos, kurios irgi reikalauja pirmosios pagalbos ir kiekvieno mūsų supratingumo.
