Prieš pat Naujuosius Geltonojo šuns metus portalas „Kas vyksta Kaune” lankosi Lietuvos zoologijos sode, kur įprastų šunų nerasime, tad domimės kaip gyvena „Skraidantis Egipto šuo” – šikšnosparnių rūšis. Tiesa, jie neloja, tačiau įkąsti tikrai gali (turi net iki 38 dantų!).
Įprastus šunis zoologijos sode atstoja minėti šikšnosparniai bei du arktiniai vilkai.
Žiemą dalis gyvūnų lenda po stogu
Lietuvos zoologijos sodo atstovė Ieva Petraškaitė su portalu „Kas vyksta Kaune” keliaudama link šikšnosparnių namelio pasakojo, kad žiemą per mėnesį žmonių zoologijos sode apsilanko tiek, kiek vasarą per vieną dieną. „Tačiau žiemą čia irgi yra ką pamatyti, kai kurie gyvūnai būtent šiuo metų laiku gražesni, aktyvesni, kailiukas spindi. Žiemos šaltis labai patinka arktiniams vilkams, snieginiams leopardams; liūtai irgi nebijo šalčio – jų kailis storas. Na, o žirafos, zebrai, paukščiai, pvz., pelikanai, žiemoja uždaroje patalpoje, joms lietuviška žiema per šalta”, – aiškino I. Petraškaitė.
Iš viso čia žiemoja apie 2 tūkst. gyvūnų. Viršutinė dalis gyvesnė, o apatinėje Afrikos gyvūnai žiemoja uždarose, šildomose patalpose. Anot darbuotojų, į zoologijos sodą patartina eiti pirmoje dienos pusėje, nes tuomet gyvūnai maitinami, valomi, aktyviausias veiksmas vyksta iki 14 val.
Zoologijos sode – vienintelė šikšnosparnių rūšis
Paukščių skyriaus zoologė Rasa Mikuličienė pasakojo, kad aptvare gyvena apie 40 vienos rūšies („Skraidantis Egipto šuo”) šikšnosparnių, lietuviška žiema jiems pražūtis, tad gyvena šildomoje patalpoje, čia bent 20 laipsnių šilumos. Jų kilmės šalis Afrika, bet sutinkami ir Turkijoje, Pakistane, Indijoje, o Lietuvoje įprastai negyvena, išvysime tik zoologijos sode. Lietuvoje sutinkama kita rūšis – mažieji šikšnosparniai, jų randama apie 15 rūšių, beveik visos saugomos. „Egipto skraidantis šuo” laisvėje gyvena tūkstantiniais būriais, dieną telkiasi urvuose, drevėse, rūsiuose, senuose pastatuose, tuneliuose. Temstant atbunda ir kyla ieškoti maisto, minta sunokusiais vaisiais.
Iškart pasiteiraujame, kodėl šuo? „Jų snukutis panašus į šuns; turi stačias, vidutinio dydžio ausis; dideles, tamsias akis; švelnų, rudą kailį. Jie gerai mato, nors daugelis galvoja, kad šikšnosparniai akli, taip pat gerai girdi. Nors snukutis primena šunį bet neloja, tačiau skleidžia tam tikrus garsus ir gali net krimstelti žmogui į pirštą. Vienas kitą šiek tiek pakandžioja, plaka sparnais, buksuojasi, burbuliuoja, bet tikrai vengia aršių konfliktų, kur gali prasilieti kraujas”, – aiškino R. Mikuličienė.
Šie kolonijiniai gyvūnai visąlaik glaudžiai bendrauja, jų aptvare niekada nebūna ramu, net kai ilsisi: nuolat tarpusavyje kalbasi, pešasi dėl miegojimo vietų, dėl maisto; atiminėja viens iš kito kąsnį, patinai dėl patelių pešasi, pastoviai girdisi bruzdėjimas, niurnėjimas.
Draugiški, prieraišūs ir krauju neminta
Šikšnosparniai vienas kitam gana draugiški, Lietuvos zoologijos sode gyvena 21-erius metus ir per tiek laiko vos du kartus prižiūrėtojos matė pralietą kraują. Anot zoologės R. Mikuličienės, tai jaukūs, gan protingi, prieraišūs gyvūnai.
„Vienas iš mitų, kad jie minta krauju – taip nėra. Tik 3 šikšnosparnių rūšys iš beveik 1 tūkst. rūšių visame pasaulyje, prisitaikę misti žinduolių krauju. Ir mokslininkai galvoja, kad seniau jie mito gyvūnų žaizdose gyvenančiomis lervomis. Mūsiškiai šikšnosparniai yra vaisėdžiai, minta sunokusiais vaisiais, uogomis, nektaru, medumi, uogienės dedame į vandenį, nes daug geria, pavasarį skiname pienių žiedus, nes gamtoje į jų racioną įeina žiedai, nektaras, jauni ūgliai, lapeliai. Vabzdžių neėda – vegetarai. O Lietuvoje gyvenantys mažieji šikšnosparniai – vabzdžiaėdžiai”, – dėstė R. Mikuličienė.
Egipto šunys pakankamai gerai mato, tik neskiria spalvų, labai gerai girdi, kaip ir delfinai naudoja ultragarsą; taip pat ekolokaciją (liežuvio pagalba skleidžia garsus, o kai aidas grįžta į ausį – gali nustatyti atstumą iki objekto, dydį ir net formą).
Visą dieną kabo
Darbuotojos aiškino, kad šikšnosparniai kabo, nes jų kojos trumpos ir silpni sąnarai, tad ant jų atsistojus – neišlaikytų kūno.
Šikšnosparniai naudingi gamtai: apdulkina naktį žydinčius augalus, platina augalų sėklas, išimtinai baobabų sėklas platina tik vaisėdžiai šikšnosparniai.
Kinai, vietnamiečiai juos valgo, o kad lietuviai juos valgytų darbuotojoms dar neteko girdėti.
Iš pradžių labai bijojo
Gyvūnų prižiūrėtoja Edita Šimkienė pasakojo prieš 20 m. pradėjusi čia dirbti labai bijojusi skraidančių šunų. „Už durų stovėjau 15 min. kol galiausiai ryžausi įeiti į jų aptvarą. Gal nuo mitų, kad įsivels į plaukus? Dabar jau visai nebijau, nors kartais ir kur įsikabina ar nutupia pailsėti. Mėgsta kai kurie pasikandžioti, yra į pirštą įsisegę, bet nestipriai, su pirštinėmis nepajutau. Pati namie nenorėčiau jų auginti, užtenka ir darbe 40-ties. Jei kantrybės neturėčiau – čia nedirbčiau, jos tikrai prireikia”, – sakė E. Šimkienė.
Žmonių šie gyvūnai privengia, kai plaunamos patalpos – išskrenda į gretimą kambarį, kai baigiama – vėl sugrįžta.
Augina kaip naminį gyvūnėlį
15,93 eur., būtent tiek kainuoja šikšnosparnis Lietuvos zoologijos sode ir tikrai yra kas šiuos gyvūnus perka bei augina namuose. Tai kelia nuostabą ne tik dėl neįprasto pasirinkimo, bet ir dėl reikiamų sąlygų: tamsinti langus, pastoviai palaikyti bent 20 laipsnių šilumą, šerti 2-3 k. per dieną daug vaisių, daržovių; daug girdyti – bent 3 litrus per dieną.
Darbuotojos atkreipė dėmesį, kad yra viena šikšnosparnių auginimo ypatybė: šuniuką galima išsivesti į lauką, išmokyti gamtinius reikalus daryti, katę irgi, o šitie šalinasi arba skrisdami, arba kabėdami, tad aplinkui daug nešvaros.
„Džiaugiuosi, kad žmonės atsakingėja ir ne visi drįsta įsigyti, bet yra pirkę, konsultavau dėl mitybos, auginimo sąlygų. Ne kartą keliavo į Latviją, ten turbūt populiaru tokią egzotiką laikyti. Tačiau, kaip jie sudaro sąlygas namie – sunkiai įsivaizduoju”, – teigė Paukščių skyriaus zoologė Rasa Mikuličienė, pati ne vieną šikšnosparnį auginusi namie. „Tokio augintinio tikrai norėčiau namie, jei dabar būtų sąlygos. Gyvena šie gyvūnai 20 m., rekordas – 25-30 m. augintinis ilgam, ilgiau už katę ir šunį.”
Namie auginami jie reaguoja į balsą, vardą, atskrenda ant rankos kaip naminis gyvūnėlis.
Namai su šikšnosparniais – brangesni
Seniau šikšnosparniai buvo raganų simbolis, o dabar iš mitų išsivadavo. R. Mikuličienė girdėjo, kad Škotijoje namas, kuriame gyvena šikšnosparniai – rinkoje turi didesnę vertę. „Tai kaip apsauga, taip pat išgaudo kenkėjus, be reikalo sumistifikuoti. Jie nevengia žmonių kaimynystės, jeigu šiecjų nenaikina”, – teigė specialistė.
Kokie bus metai?
Kokie bus ateinantys Šuns metai? Pagal „Skraidančio Egipto šuns” charakterį galima spėti, kad labai draugiški. „Linkiu, kad žmonės imtų pavyzdį iš jų. Galima paburbėti, pasipešti, pasiaiškinti, bet tikrai nepulti į konfliktus, kad pražudytų viens kitą. Imkime pavyzdį iš gyvūnų, yra ko mokytis. Gyvūnai savo pavyzdžiu parodo, kaip mes nutolę nuo gamtos ir prigimties, jie juk irgi žinduoliai: veda vaikus ir maitina juos pienu. Šikšnosparnis, kaip namie auginamas šuo: prieraišus, ištikimas, atpažįsta žmogų, daug savybių galima pritaikyti. Galima spėti, kad 2018-ieji bus sėslūs, konservatyvūs metai, mat šikšnosparniai prisiriša prie vietos, neemigruoja. Jie dirba naktinėje pamainoje”, – sakė R. Mikuličienė.
Švenčių proga šikšnosparniai gaus medaus, uogienės iš namų, vynuogių, kriaušių, galbūt ir arbūzą, mat jį užuodę sukrenta ir kerta pasigardžiuodami iki soties.
