Krosnių kūrenimas miestus teršia labiau nei energijos iš atliekų gamyba | Kas vyksta Kaune

Krosnių kūrenimas miestus teršia labiau nei energijos iš atliekų gamyba

Asociatyvi / A. Vaičiulionio nuotr.

Remiantis Lietuvoje atliktais įmonių oro taršos tyrimais ir „Fortum Klaipėda“ elektrinės monitoringu paaiškėjo, jog kogeneracinės jėgainės poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai – minimalus ir neviršijantis galiojančių normų, o taip pat ženkliai mažesnis nei namų apšildymui gyventojų naudojamų krosnių keliama tarša.

[galerija kiek=”4″]

Mokslininkai įvardija, jog su dabartinėmis moderniomis technologijomis, diegiamomis Lietuvos energetikos ir pramonės įmonėse, yra efektyviai užtikrinamas oro taršos monitoringas, kuris leidžia nuolat stebėti, ar vykdoma veikla atitinka leistinas normas. Deja, tokios galimybės nėra, kad gyventojai galėtų būti savalaikiai informuoti apie individualiuose namuose buitinėmis atliekomis kūrenamų krosnių sukeliamą oro taršą.

Aplinkosaugos specialistai pažymi, jog ypatingai oras teršiamas, kai namai apšildomi, deginant baldus ir kitas medines atliekas, taip pat ne mažiau taršus kuras yra ir gyventojų būstams apšildyti naudojama akmens anglis. „Atliekas deginti yra draudžiama, bet tokių atvejų dar pasitaiko“, – teigia Jurga Pakrosnienė, Kauno m. savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė.

Taršus kuras namų šildymui – anglis

Kauno m. savivaldybės specialistai naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ pateikė duomenis apie keletą metų vykdytą studiją „Individualių namų valdų šildymo įtaka Kauno miesto aplinkos oro kokybei“, kurią atliko VšĮ „Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai“.

Paaiškėjo, jog 2012-2014 m. šaltuoju metų periodu (spalį – balandį) didžiausios Kauno miesto oro kokybės problemos yra susijusios su periodiškai padidėjančiomis kietųjų dalelių ir benzpireno koncentracijomis, kurios gana dažnai viršija leistinas ribines vertes.

Žiemos metu taršiausias Kauno miesto rajonas yra Žaliakalnis. Tai lemia individualių namų ūkių tankumas, čia yra nemažai senos statybos namų, su savadarbiais kūrenimo katilais. Aleksote ir Žaliakalnyje didžiausi kietųjų dalelių taršos padidėjimai nustatyti, kai individualūs namų ūkiai apšildomi akmens anglimi.

Kaip informuoja Kauno m. savivaldybės aplinkosaugos specialistė J. Pakrosnienė, ypatingai taršus kuras yra akmens anglis, kurį gyventojai naudoja namų apšildymui. „Tai yra legalus kuras, nors ES vis garsiau kalbama apie akmens anglies ypatingai neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai ir vis garsiau svarstoma apie jo uždraudimą“, – įvardija specialistė.

Atliekas deginti namuose pavojinga

Anot aplinkosaugininkų, deginti atliekas namuose yra pavojinga sveikatai, aplinkai, ypatingai nuo to kenčia vaikai, vyresnio amžiaus ar didesnio jautrumo žmonės. Deginant atliekas namuose, joms pilnai sudegti trukdo per žema temperatūra, nes individualios krosnys nėra pritaikytos deginti atliekas, kaminai neturi filtrų.

Tokiu būdu į aplinką išsiskiria teršalai, kuriais pirmiausia kvėpuoja atliekas deginančių namų gyventojai, kaimynai. Taip pat po deginimo likę pelenai , kuriuose yra toksinių elementų, sunkiųjų metalų, gali būti išnešiojami vėjo arba jais yra užteršiama žemė.

Gyventojų nerimui pagrindo nėra

Tiesa, šitaip namus besišildantys gyventojai su ypatingu atsargumu žvelgia į naujai planuojamus energetikos, pramonės, žemės ūkio objektus. Taip buvo ir su 2013 m. Klaipėdoje pradėjusia veikti „Fortum Klaipėda“ termofikacine jėgaine, kuri energijos gamybai be kitų kuro rūšių degina ir atliekas. Jėgainei pradėjus veikti, paaiškėjo, jog gyventojų nerimui pagrindo nebuvo – tą patvirtino ir nuolat vykdyti oro kokybės tyrimų rezultatai, kurie atskleidžia, jog griežti taršos reikalavimai nėra viršijami.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, kaip vyksta Klaipėdos termofikacinės jėgainės oro taršos kontrolė, apie kurią duomenis pateikė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Šįmet buvo numatyta atlikti UAB „Fortum Klaipėda“ jėgainės kamino į orą išmetamų 16 teršalų (kietųjų dalelių, anglies monoksido, azoto oksidų, sieros dioksido, sunkiųjų metalų) valstybinę laboratorinę kontrolę. Kontrolės dažnis – 2 kartai per metus. Be šių teršalų 2 kartus per metus numatyta vykdyti dioksinų ir furanų kontrolę.

Kaip informavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas, teršalų normų viršijimo šįmet šioje jėgainėje nustatyta nebuvo.

Taiko inovatyvias technologijas

Aplinkos taršą tiriantys mokslininkai įvardija, jog Lietuvoje pramonės įmonės laikosi galiojančių oro taršos normų, tačiau dėl įvykstančių gedimų kartais pasitaiko jų viršijimo atvejų. Tiesa, anot mokslininkų, taip yra pačiose stambiausiose Lietuvos pramonės įmonėse, tačiau tai yra ne nuolatiniai, o laikini taršos atvejai.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos instituto profesorius Pranas Baltrėnas naujienų portalui teigia, jog Lietuvoje tam tikruose reginiose dėl susikoncentravusios pramonės tarša yra didesnė. „Tai Mažeikių rajonas, Akmenė, Jonavos ir Kėdainių rajonai, – nurodo profesorius. – Kaip taisyklė, labiausiai orą teršia chemijos pramonės įmonės“.

„Lietuvos energetikos, pramonės įmonės dabar taiko inovatyvias technologijas, papildomai stato įrengimus, filtrus, kurie užtikrina efektyvią į aplinką patenkančių dūmų kontrolę. Mažiausia pramonės tarša šiuo metu yra Skandinavijos šalyse, Prancūzijoje, Vokietijoje, didžiausia – Kinijoje“, – sako VGTU mokslininkas.

Anot P. Baltrėno, Vilniuje prieš keletą metų jis su kolegomis atliko tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti, kokia būtų sostinės tarša, jei miestas būtų kūrenamas tik gyventojų buitinėje veikloje susidarančiomis pakuromis. Paaiškėjo, kad tarša būtų daug kartų didesnė už leistinas normas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA