Kaip vienuoliai pranciškonai švenčia šv. Kalėdas portalui „Kas vyksta Kaune” pasakoja brolis, kunigas pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas. Anot jo, Kalėdas vienuoliai švenčia panašiai kaip pasauliečių šeimos, tačiau yra ir skirtumų.
Kaune pranciškonų vos 3
Kadangi dabar XV a. pab. pranciškonų (bernardinų) vienuolyne ir šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje atliekami remonto darbai – šios konfesijos veikla kiek susitraukusi, Kaune šiuo metu gyvena 3 vienuoliai pranciškonai. Lietuvoje iš viso yra 27 pranciškonų vienuoliai, dauguma gyvena Vilniuje.
Svarbu Kalėdų išvakarės
Vienuolis pasakojo, kad Kalėdų išvakarėse visi, kas yra namuose stengiasi susėsti prie bendro stalo. „Tai ne tik pavalgymas, o bendrystės laikas, kai susirenka visi žmonės, kaip viena šeima. Sakomos maldos, giedamos kalėdinės giesmės. Visada geras paprotys prisiminti praėjusius metus, pagalvoti apie Dievą, padėkoti Jam ir vienas kitam”, – kalbėjo J. M. Žukauskas.
Anot jo, iš padėkos tradicijos, kaip dėkingumo ženklas atsirado ir dovanų dovanojimas vienas kitam.
Prie Kūčių stalo visąlaik paliekama tuščia lėkštė prisimenant mirusiuosius, kuriama bendrystė: mes šeima ir esantieji žemėje, ir jau iškeliavusieji į dangų, visus dera prisiminti. Asmeniškai dera apgalvoti praėjusius metus, padaryti išvadas.
Kūčių stalą pranciškonų vienuolyne ruošia patys vienuoliai bei pagalbininkai, ant stalo visada būna tradiciniai patiekalai: silkė, mišrainės, kūčiukai, kisielius. „Visose šeimose Kūčios ir Kalėdos turėtų būti švenčiamos pagal lietuvių tradicijas, šeimas raginu iš naujo jas atrasi, juk roles turi visi: mama, tėvas, vaikai, seneliai ir kt. Atliekami ritualiniai veiksmai, sakomos kalbos, tai labai gražu ir prasminga. Panašiai ir mes vienuolyne: yra vyresnysis, jis gali tėvo vaidmenį paimti ir diriguoti visą vakarienę”, – pasakojo pranciškonas J. M. Žukauskas.
Šventinės pamaldos ir padėka
Kaip pas pranciškonus švenčiamos Kalėdos? Pašnekovas atsako: vienuolynas atlieka tarnystę ateinantiems žmonėms, tad bendrumas su jais neatsiejamas – gruodžio 25-ąją vyksta šventinės mišios, prakartėlės pašventinimas, dėkojama Dievui, džiaugiamasi.
„Nors bažnytiškai žiūrint didžiausia šventė turėtų būti Velykos, tačiau daugumai visiems tikriausiai svarbiausios yra Kalėdos, nes visi galime save identifikuoti su gimstančiu kūdikiu, ateinančia nauja gyvybe, kai Velykos yra daugiau paslaptis ir prisikėlimas”, – svarstė vienuolis.
Apsilankius pas vienuolį svečiuose matome net tris kalėdines eglutes, jos puošia bažnyčią, koplyčią ir konferencijų salę.
Geriausia dovana nuoširdžiai ištarti: ačiū, kad esi
Pašnekovas nustebina, mat yra dovanėlių tradicija ir pas vienuolius, tačiau ne tokia materiali: tai pasidžiaugimas, gero palinkėjimas. „Dovana gali būti smulkmena, prisiminimas, nuoširdus pasakymas: „Ačiū Dievui, kad tu esi!”. Retai dovanojama, ko tau reikia, geriau prisiminti ir parodyti, jog išties prisimeni. Tai didelės dovanos atspindys, nes Dievas padovanojo savo sūnų, taiką žemei. Bandome sekti tuo idealu”, – kalbėjo vienuolis.
Į Kauną šv. ugnį iš Betliejaus atnešė skautai
Kadangi Betliejus pasaulyje žinomas kaip taikos miestas iš čia į pasaulį ir iškeliauja taikos ugnis. Į Lietuvą šią ugnį atnešė skautai, tai sena tradicija: „Betliejuje degama žvakė ir po visą pasaulį liepsna išnešiojama, gabenama traukiniais, lėktuvais… Antradienį ši ugnis atkeliavo ir į Kauno šv. Jurgio Kankinio koplyčią, žmonės galėjo užsidegti ir parsinešti Betliejaus taikos ugnį į savo namus. Iš mūsų bažnyčios ši tradicija išsklido į kitas bažnyčias, po visą Lietuvą”, – pasakojo pranciškonų vienuolis.
Ką per dieną veikia vienuoliai?
Pasmalsaujame apie vienuolių kasdienybę, paaiškėja, kad vienuolių dienotvarkė griežtai sudalinta į ryto, dienos ir vakaro maldas, tarp jų laukia įvairūs darbai: tvarko namus, prižiūri aplinką, kurioje gyvena; taip pat atlieka vietinę tarnystę (priima tikinčiuosius su reikalais, veda maldos grupes, kuruoja socialinių grupių susirinkimus) bei išeinamąją tarnystę (pats darbuojasi senelių namuose).
„Vienuolystė nėra darbovietė, kur ateini ir išeini, tai vieta, kur gyveni nuolatos. Vienuolis ne profesija, o gyvenimo būdas, kurį pasirenki, kaip bendrauti su Dievu, su žmonėmis, kaip būti pasaulyje, o jame būdamas dirbti. Pats išgyveni savo tikėjimą, daliniesi su tais, kam įdomu ir priimi ateinančiuosius. Vienuoliai dirba įvairius darbus, jei klebonauja – tai atima visą laiką, turime ir vienuolių, kurie dirba šaltkalviais, autoservise, administracijoje”, – aiškino Juozapas Marija Žukauskas, vienuoliaujantis jau 23 metus.
Pranciškonų šaukinys: gyventi pagal evangeliją. Vienuoliai laikosi paklusnumo (Dievui, bažnyčiai, vyresnybei), neturto ir skaistumo įžadų.
„Neturtas reiškia, kad neturi savo nuosavybės, ji tampa bendra. Pranciškonai stengiasi išlaikyti paprastumą, kuklumą. Kiek tas neturtas galėtų būti? Jei kažkam tavo turimas daiktas sukelia pavydą, vadinasi jau turtingas. Kitas įžadas – skaistumo reiškia, kad vardan Dangaus karalystės nusprendi, jog tavo šeima bus visa bažnyčia, visa žmonija ir tu nekursi atskiros šeimos”,- aiškino vienuolis Juozapas Marija Žukauskas.
Linkėjimai kauniečiams
Atsisveikindamas pranciškonas palinkėjo kauniečiams išgyventi taiką, kurią atneša Kristus, nes Kalėdos yra taikos žinia, visų pirma taikos tarp dangaus ir žemės.
„Kodėl Kristus gimsta žemėje? Nes žmogus ir Dievas tarsi buvo susipykę, vyko išvarymas iš rojaus, atsirado nepasitikėjimas vienas kitu. Žmogus jautė pareigą kažką daryti dėl Dievo, kad nusipelnytų Jo meilės, o tuo pačiu – tarsi ir jautė baimę: ten Dievas, o čia mes. Dievo sūnaus atėjimas, kaip kūdikio, atneša taiką. Priimkite kaip mažą vaiką, tą Dievo norą meilės, bendrystės. Tikėjimas irgi užgimsta nedrąsiai, kaip vaikas pamažu išauga, taip ir tikėjimas išauga. Svarbu, ką išauginsi savo širdyje: draugystę, bendrystę, brandą ar susvetimėjimą ir baimę? Kalėdų žinia: teatsiranda taika širdyse, paskui šeimose, mieste, tautoje ir visame pasaulyje. Bet tikroji taika prasideda nuo tavo širdies”, – susimąstyti siūlė pranciškonas.
