Pasaulio katalikai šiomis dienomis švenčia didžiąsias metų šventes – šv. Kūčias ir šv. Kalėdas, jų laukimui įprasminti dauguma namuose gamina prakartėles. Brolis, kunigas pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas ragina nuo Kūčių vakaro iki Trijų karalių apsilankyti Kauno bažnyčiose ir pasižvalgyti, mat visose bus įrengtos skirtingos prakartėlės. Portalui „Kas vyksta Kaune” vienuolis pasakoja apie prakartėlių prasmę ir ragina suspėti jomis pasidžiaugti.
Prakartėlė yra Jėzaus gimimo tvartelyje vaizdas, scenoje dalyvauja Marija, Juozapas ir Jėzus, taip pat vaizduojami piemenėliai, Trys Karaliai, gyvuliai, kelrodė žvaigždė, angelai. Prakartėlės įrengiamos iki gruodžio 24 d. (Kūčių) vakaro, kai švenčiamos šv. Kalėdų nakties (Piemenėlių) šv. Mišios ir būna eksponuojamos iki Trijų karalių šventės.
Iš XIII a. atėjusi tradicija
Kauno Šv. Jurgio konvento pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas portalui „Kas vyksta Kaune” sakė, kad prakartėlių pradininkas buvo Šv. Pranciškus Asyžietis, tradicija gimė Italijoje. Prakartėlės tinka adoracijai, meditacijai ir kontempliacijai.
Jis pasakojo, kad šv. Pranciškus 1223 m. Kalėdas sutiko Grečio miestelyje tarp Italijos kalnų, sugalvojo, kad gerai būtų pamatyti, kaip atrodė Jėzaus gimimo scena, tvartelis, ėdžiose gulintis vaikas. Be to, miestelis kaip tik turėjo uolų kalne, vienoje jų žmonės buvo įsirengę tvartelį, tad šv. Pranciškus pamąstė, gal galima Kalėdas švęsti išvakarėse ir ne bažnyčioje, o uoloje?
Kaip pasakojama, uoloje buvo jautis ir asilas, sukviesti kaimelio gyventojai, tarp jų ir jauna šeima, laukianti vaiko. „Susirinkusieji sukūrė aplinką, vaizdą, kaip ir buvo per pirmąsias Kalėdas”, – kalbėjo pranciškonas.
Po to žmonės kiekvienais metais vis prisimindavo šį įvykį, gamindavo gyvas prakartėles su gyvuliais miestelių aikštėse. Vėliau prakartėles imta gaminti bažnyčiose, kadangi į jas gyvulių nevesi, vietoj to naudotos skulptūrėlės, lėlės, šienas. Galiausiai ir patys žmonės savo namuose, šeimose nusprendė, kad irgi nori per advento laiką turėti prakartėles. Iš pradžių jas gamindavo suaugusieji, vėliau aktyviai įsitraukė ir vaikai.
Lietuvoje prakartėlės bažnyčiose gaminamos nuo senų laikų. Anot pašnekovo, okupavus šalį, tradicija buvo nunykusi, o dabar vėl atgimsta, broliai pranciškonai tą aktyviai skatina – kelerius metus rengia prakartėlių konkursą.
Simboliai
Vienuolio pasiteiraujame, ką simbolizuoja prakartėlės sudedamosios dalys. Anot pašnekovo, simboliai atkeliavo iš evangelijų: uola, tvartelis joje ar namelis, Juozapas, Marija, išminčiai, ėdžios, kuriose buvo paguldytas Jėzus, gyvuliai – jautis, asilas, avys. Gimus Jėzui angelų choras giedojo: „Garbė Dievui aukštybėse, žemėje ramybė geros valios žmonėms!”
Visąlaik dedama kelrodė žvaigždė, tikima, lydėjusi Tris karalius ir rodžiusi kelią į Betliejų, kur gimė Jėzus. Piemenys esą išgirdo angelų giedojimą ir subėgo pasižiūrėti gimusio kūdikio.
Šv. Jurgio bažnyčioje prakartėlė statyta jau nuo trečiadienio, ją gamino meno mokyklos ugdytiniai. Pernai šios bažnyčios prakartėlėje buvo daugiau kaip 90 angelų, o šiemet ji bus kuklesnė, dėl vykstančių bažnyčios remonto darbų.
Prakartėlė namuose
Brolis pranciškonas J. M. Žukauskas pasakojo, kad prakartėlė namuose simbolizuoja laukimą, gamindamas ją, tarsi ruoši vietą Kristaus gimimui. „Pasakojama, kad Juozapas su Marija keliavo ir vis nerado, kur apsistoti, nepriėmė nei žmonės, nei užeiga. Galiausiai jiems teko prisiglausti tvartelyje. Prakartėlių darymas – tai sakymas: mūsų namuose Jėzui yra vietos. Šventės akcentu turėtų tapti ne tik prisivalgymas, bet ir iškeliavusių artimųjų prisiminimas, nes Juozapas ir Marija kaip keleiviai be vietos”, – aiškino pranciškonas.
Renka gražiausias
Antrą kartą visoje Lietuvoje pranciškonai rengia prakartėlių konkursą, kuriuo siekiama suburti šeimą kartu apmąstyti šventų Kalėdų slėpinį – Dievo įsikūnijimą ir gimimą Betliejaus tvartelyje – bei paskatinti pasigaminti prakartėlę patiems.
Kaune konkurso prakartėlės iki Trijų karalių šventės bus eksponuojamos šv. Jurgio kankinio bažnyčioje, o dailiausios dalyvaus finale Vilniuje 2018 m. sausio 7 d.
