Seimo palaiminti sprendimai ypatingos skubos tvarka gerokai padidinti prokurorų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų atlyginimus glumina kitus biudžetinę algą gaunančius specialistus.
Gruodžio 19 dieną Seimas ypatingos skubos tvarka pritarė Vyriausybės ir valdančiųjų siūlymams ženkliai didinti atlyginimus STT darbuotojams bei prokurorams.
„Tie sprendimai, kuriuos priėmėme šiandien dėl prokuratūros, dėl STT, yra skirti tam, kad mes galėtume paimti iš tų, kurie naudojasi mūsų, visų visuomenės narių, sukuriamu bendru gėriu ir turėti jau kitais metais didesnį biudžetą. Aš kviesčiau į šį įstatymą žiūrėti ne kaip į tam tikrų privilegijų kūrimą atskirai grupei, bet kaip į mūsų veiklos prieš korupciją stiprinimą“, – po įstatymų priėmimo kalbėjo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas.
Tuo metu dalis opozicijai atstovaujančių parlamentarų stebėjosi siūlymu, jų teigimu, neproporcingai didinti algas tik vienai visuomenės grupei.
„Turi būti proporcingumo kriterijai. Negali medikai, pedagogai, valstybės tarnautojai gauti tiktai 2 proc. infliacijos nesiekiančius atlyginimų pakėlimus, tuo tarpu STT ir prokuratūros atstovai – 30 proc. atlyginimų padidėjimus. Aš manau, irgi reikia kalbėti apie socialinį teisingumą“, – iš Seimo tribūnos pareiškė liberalas Simonas Gentvilas.
Teisėsaugininkai buvo pagerbti
Ypatingos skubos tvarka priimtas Prokuratūros įstatymo pataisas, kuriomis prokurorų atlyginimai susieti su teisėjų algomis, parengė Generalinės prokuratūros darbo grupė. Dokumentas Seimą pasiekė rugsėjo mėnesį.
Seimui pritarus, nuo ateinančių metų liepos prokurorų atlyginimai didės 500–940 eurų per mėnesį. Apygardos vyriausiojo prokuroro pareiginė alga turėtų didėti nuo 1918 iki 2534 eurų, eilinio prokuroro – nuo 1239 eurų iki 1834 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.
Pristatant projektą, premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad papildomų lėšų įstatymo įgyvendinimui ateinančiais metais nereikės, nes prokurorai atlyginimų pakėlimą planuoja iš vidinių rezervų, sumažėjus darbuotojų.
„Įstatymas nuo sausio 1 dienos neįsigalios, tad kalbant apie ateinančius metus, papildomų lėšų tam nebus, o prokuratūra pasiryžusi esamus asignavimus sutvarkyti. Kada ateis 2019 metų biudžetas, vėl svarstysime, koks yra realus lėšų poreikis“, – pažymėjo jis.
Opoziciniams socialdemokratams atstovaujantis buvęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Algirdas Sysas DELFI nesutinka su teiginiais, kad didinimui lėšų prokurorai sukaups iš vidinių resursų.
„Nurodoma, kad planuojamam algų padidinimui reikės 5,5 mln. eurų per metus. Tačiau, jei tikėti prokuratūros teikiamais skaičiais, sutaupyta yra 2,5 mln. eurų. Vadinasi, mes pirma priimsime įstatymą, o paskui reikalausime iš Finansų ministerijos, kad trūkstama suma būtų padengta, nes ateinančių metų biudžete tokiam didinimui nėra numatyta nė cento“, – tvirtino politikas.
Dar greičiau nei prokurorų atlyginimai buvo palaimintos STT darbuotojų algos. Jų kėlimą numatantis naujos redakcijos STT įstatymas Seime buvo priimtas tą pačią dieną, kaip ir pateiktas.
Jam įsigaliojus STT specialisto pareiginė alga turėtų didėti nuo 913–1076 eurų iki 1192–1358 eurų, neatskaičius mokesčių. Vyriausiasis specialistas „ant popieriaus“ kaip pagrindinį atlyginimą, tai yra neskaičiuojant priedų už viršvalandžius ir stažą, gautų 1662–1893 eurus. Šiuo metu tokio darbuotojo pareiginė alga siekia 1366–1627 eurų.
Šiam įstatymui įgyvendinti papildomai prireiks apie 2,3 mln. eurų per metus.
Tokie atlyginimų pokyčiai numatomi kitais metais
STT specialistas – 1192 – 1258 (dabar 913 – 1076)
STT vyriausiasis specialistas – 1662 – 1893 (dabar 1366 – 1627)
Prokuroras – 1834 (dabar 1239)
Apygardos vyr. Prokuroras – 2534 (dabar 1918)
Apygardos teismo teisėjas – 1600 (dabar 1600)
Mokytojas (vidutiniškai) – 750 (dabar 685)
Gydytojas (vidutiniškai) – ? (dabar 1120)
Jaunesnysis gydytojas rezidentas – 463,75 (dabar 390,5)
Vyresnys gydytojas rezidentas – 530 (dabar 497)
Jaunesnysis mokslo darbuotojas – 571-722 (dabar 469-592)
Vyresnysis mokslo darbuotojas – 857-1375 (703-1129)
Atsižvelgė į dalį siūlymų
Nors Prokuratūros įstatymo rėmėjai nurodo, kad pagal naująją redakciją prokurorų atlyginimai yra susiejami su teisėjų algomis, realybė yra kiek kita.
Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus DELFI teigė, kad, susipažinęs su priimtomis Prokuratūros įstatymo pataisomis, gali pasakyti jog daugumoje atvejų prokurorų atlyginimai tapo praktiškai lygūs teisėjų atlyginimams, o kai kuriais atvejais bus net didesni.
Šiuo metu apylinkės teismuose teisėjai vidutiniškai uždirba 1600 eurų.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad teisėjo darbas yra pats sudėtingiausias iš visų teisinių profesijų, apimantis praktiškai visą kitų teisėsaugos institucijų darbą. Tai teisininko karjeros viršūnė, nes pagal Konstituciją teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, todėl neišvengiamai teisėjais turi dirbti patys kompetentingiausi, profesionaliausi, nepriekaištingiausios reputacijos teisininkai“, – pažymėjo jis.
R. Norkaus manymu, dėl to valstybė turėtų skirti deramus resursus, kad į teisėjų korpusą būtų pritraukti būtent tokie žmonės.
„Ar šiandieną teisėjo atlyginimas leidžia teisėjui oriai atlikti savo pareigas? Vertinant valstybės finansines galimybes, visi suprantame, kad jos yra ribotos, tačiau finansine prasme profesija yra nepatraukli. Pritraukti žmones iš privataus sektoriaus, iš advokatūros, net pradedantį dirbti advokatą arba advokato padėjėją į teisėjo pareigas yra praktiškai neįmanoma.
O šiandieną, kada kai kurių teisėsaugos institucijų atlyginimui prilyginti arba net kai kuriais atvejais tapo ir didesni nei teisėjų, tai taip pat nepadės“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkas.
Ne mažiau rūpesčių kelia ir teismų darbuotojų atlyginimai. Šiuo metu, pavyzdžiui, teismo posėdžių sekretoriai uždirba apie 500 eurų per mėnesį.
Teisėjų tarybos pirmininkas sakė, jog tiki, kad ateinančiais metais šiai grandžiai pavyks bent nežymiai padidinti darbo užmokestį, nes Vyriausybė skyrė 600 tūkst. eurų mažiausiai uždirbančių darbuotojų darbo užmokesčio didinimui. Šiek tiek jis paaugs ir dėl kilstelėto bazinio dydžio, pagal kurį skaičiuojami valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai.
Be to, pasak R. Norkaus, praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė siūlymui nuo 2019 metų teikti Seimui projektą dėl žemiausios grandies apylinkių teismų teisėjų atlyginimų per dvi kategorijas padidinimo, kas pinigine išraiška būtų maždaug 250 eurų iki mokesčių.
„Noriu pabrėžti, kad iš dalies į mūsų poreikius atsižvelgta“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkas.
Medikai eilėje stovėti nebenori
Tą dieną, kai pakėlė atlyginimus prokurorams ir STT agentams, Seimas valdančiųjų pastangomis atmetė opozicijos siūlymą labiau kilstelėti medikų rezidentų algas.
Kitą dieną, gruodžio 20-ąją, Vyriausybė nustatė, kaip rezidentų atlyginimai nuo sausio didės 10 procentų. Dėl to jaunesniojo rezidento alga nuo 390,5 euro kils iki 463,75 euro, o vyresniojo rezidento alga – nuo 497 eurų iki 530 eurų. Valstybės biudžete tam papildomai skirta 1,4 mln. eurų.
Kaip po balsavimo sakė valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas parlamentaras Ramūnas Karbauskis, daugiau rezidentams algos padidėti negali, nes biudžete tam pinigų nenumatyta.
„Biudžetas yra priimtas, o šitas įstatymas būtų atnešęs papildomai 4 mln. eurų išlaidų nei numatyta biudžete“, – žurnalistams sakė „valstiečių“ seniūnas.
Prieš kelias savaites patvirtintame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete numatyta, kad medikų algos turėtų kilti nuo ateinančių metų gegužės – jos didėtų apie 20 procentų.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2017 metų sausį – rugsėjį vidutinis gydytojo, dirbančio vienu etatu, darbo užmokestis siekė apie 1120 eurų „į rankas“, slaugytojų – apie 580 eurų. Daugiau algas žadama kelti mažiau uždirbantiems, tačiau konkretūs skaičiai esą paaiškės vėliau, sveikatos apsaugos ministro įsakymais.
Vyriausybė sako, kad naujasis biudžetas gydytojų ir slaugytojų atlyginimus nuo gegužės leis pakelti penktadaliu.
Prieš kurį laiką susikūrusi asociacija „Medikų sąjūdis“ reikalauja, kad atlyginimai visiems medikams didėtų jau nuo metų pradžios. Kaip DELFI sakė šios asociacijos tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė, tikėjimo Vyriausybės pažadais kuo toliau, tuo lieka mažiau.
„Kalbant apie medikų algas, konkretumo nematome. Pasakyta – didins 20 proc., bet koks tai bus mechanizmas, neaišku“, – pabrėžė ji.
„Medikų sąjūdžio“ atstovė tvirtino, kad po to, kai Vyriausybė rado lėšų teisėsaugininkams, bet neranda gydytojams, ši bendruomenė pasijuto labai blogai.
„Skaudu, kad kažkam nereikėjo nei streikuoti, nei prašyti. O mes turime suprasti, kad gal mes dar neverti, dar neatėjo mūsų eilė. Bet jau nebesinori toje eilėje ir stovėti“, – teigė Ž. Gudlevičienė.
Valstybės tarnautojai džiaugsmu netrykšta
Šalies pedagogams, ne kartą dėl menkų atlyginimų grasinusiems streikais, pažadėta, kad jų atlyginimai ūgtels nuo ateinančių metų rugsėjo, įvedus vadinamąjį etatinį apmokėjimą. Vyriausybė skaičiuoja, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis „į rankas“ turėtų pakilti nuo 685 iki 750 eurų.
Ketvirtadienį Seimas pritarė pareiginės algos koeficientų ribos mokslo darbuotojams didinimui – dėl to jų atlyginimai kitąmet turėtų augti apie 20 procentų: nuo 100 eurų asistentui ar jaunesniajam mokslo darbuotojui iki daugiau kaip 200 eurų profesoriui ar vyriausiajam mokslo darbuotojui.
Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareiginė alga šiuo metu siekia 469–592 eurus neatskaičius mokesčių, o su padidinimu kils iki 571–722 eurų, vyresniojo mokslo darbuotojo atlyginimas šiuo metu yra 703–1129 eurų, numatomas didėjimas iki 857–1375 eurų.
Tuo metu biudžetinį atlyginimą gaunantys valstybės tarnautojai, Seimui iki 132,5 euro pakėlus pareiginės algos bazinį dydį, ateinančiais metais gali tikėtis maždaug 10–12 eurų didesnių algų. Šiuo metu vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis „į rankas“ siekia apie 800 eurų.
Policijoje atlyginimai nuo sausio turėtų didėti tik aukštesniosios grandies pareigūnams – per 1,3 tūkst. asmenų atlyginimai turėtų augti apie 45 eurus. Policijos patrulis, kaip ir iki šiol, gaus 700 eurų, tyrėjai ir specialistai – apie 850 eurų „į rankas“.
Kaip DELFI sakė Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotoja Rima Kisielienė, bazinis atlyginimas tarnautojams buvo ne padidintas, bet atstatytas, ir tik 2 eurais, nors prašyta jį didinti bent iki 137 eurų.
„Tai tiesiog pasityčiojimas iš valstybės tarnautojų, kuriems atlyginimai nebuvo didinti jau devynerius metus“, – sakė ji.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
