Ketvirtadienį Kauno apygardos teisme paskelbti nuosprendžiai nužudymo bylose, juos išklausė Kauno, Prienų ir Vilkaviškio rajonų gyventojai: brolį nužudžiusiam 45 m. Gintarui Fakejevui, 53 m. per gimtadienio šventę žiauriai moterį užmušusiam Laimučiui Seniūnui ir kūdikį uždusinusiai 28 m. Linai Vilkaitei dalį gyvenimo teks praleisti kalinimo įstaigose.
Užteko vieno dūrio
Kauno rajone gyvenantis G. Fakejevas buvo kaltinamas šių metų sausio 2 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia vieną kartą dūręs peiliu savo broliui į kairę kirkšnį. Ištikus ūmiam išoriniam nukraujavimui nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Kaltinamasis kaltu neprisipažino. Jis teigė tą dieną pas draugą gėręs degtinę, vakare grįžęs į namus ir iš karto nuėjęs miegoti, o brolio nematęs. Atsibudęs naktį prie savo buto durų rado ant grindų gulintį brolį.
Visgi kaltinamojo versiją, kad jis dėl brolio mirties niekuo dėtas, paneigė byloje surinkti ir teismo įvertinti įrodymai: liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kt. Jais neginčijamai nustatyta, kad tą vakarą kaltinamasis su broliu girtavo, triukšmavo, vėliau susiginčijo, kilo grumtynės. Galiausiai į kaimyno buto duris pasibeldęs akivaizdžiai neblaivus G. Fakejevas pasakė prisidirbęs ir pakvietė eiti pažiūrėti. Bute kaimynas pamatė ant grindų kraujo klane be gyvybės ženklų gulintį nukentėjusįjį.
Teismas pripažino G. Fakejevą kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nubaudė 11 metų laisvės atėmimo bausme, kurią skirta atlikti pataisos namuose.
Gimtadienio šventė baigėsi mirtimi
Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojas L. Seniūnas buvo kaltinamas 2015 m. spalio mėn. nukentėjusiajai priklausančioje sodyboje, konflikto su šeimininke metu tyčia sudavęs jai ne mažiau kaip dvylika smūgių rankomis ir kojomis į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas. Nukentėjusioji nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė. L. Seniūnas kaltu neprisipažino, teigė žuvusiąją pažinojęs 15 metų, o tą vakarą šeimininkės pakviestas šventė jos gimtadienį. Pajutęs, kad išgėrė per daug ir namo nepareis, nukentėjusiajai pasiūlius, liko miegoti jos namuose. Naktį prabudęs rado ją gulinčią kieme, paklausęs, ar kvėpuoja, paskambino pagalbos telefonu.
Tačiau L. Seniūno kaltę tyčia nužudžius gerokai vyresnę moterį patvirtino bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad šią nusikalstamą veiką galėjo padaryti kitas asmuo. Nors kaltinamasis teigė visą vakarą su šeimininke bendravęs draugiškai, tačiau agresyvų, neadekvatų kaltinamojo elgesį ir įniršį įvykio metu patvirtino liudytojų parodymai bei įvykio vietos apžiūros metų nustatytos aplinkybės – suniokota namų aplinka, išvartyti ir sulaužyti baldai, sudaužyti indai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis būtų turėjęs pagrindą susiformuoti išankstiniam tikslui nužudyti nukentėjusiąją, tokių jo veiksmų motyvai nėra žinomi, tad teismas sprendė, kad tyčia atlikti prieš nukentėjusiąją smurto veiksmus, sukėlusius jos mirtį, kaltinamajam kilo staiga.
Būdamas normalaus protinio išsivystymo ir patenkinamos psichikos būklės (teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvadoje konstatuota, kad kaltinamasis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nors jam ir nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas), pakankamo išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties, L. Seniūnas akivaizdžiai suvokė, jog savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei. Teismo nuomone, kaltinamojo veiksmų pobūdis neleidžia daryti išvados, kad jis nesuprato savo veikos pavojingumo žmogaus gyvybei – jis, būdamas jaunesnis ir fiziškai pajėgesnis, veikdamas prieš vyresnio amžiaus silpnos sveikatos nukentėjusiąją, ne mažiau kaip dvylika kartų intensyviai suduodamas jai smūgius, turėjo suvokti, kad tokiais veiksmais gali sukelti nukentėjusiosios mirtį, tačiau buvo abejingas galimoms pasekmėms ir sąmoningai leido joms atsirasti. Teismas pripažino L. Seniūnas kaltu ir nuteisė jį laisvės atėmimu 9 metams pataisos namuose.
Nužudyti kūdikį ruošėsi iš anksto
Prienų rajono gyventojai L. Vilkaitei buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad 2016 m. rugsėjį, būdama devintą mėnesį nėščia, turėdama tikslą nužudyti savo naujagimį, prasidėjus gimdymui, į namuose esantį brolį ar medicinos darbuotojus nesikreipė, slėpdama nuo aplinkinių lovoje pagimdė gyvą, išnešiotą moteriškos lyties naujagimę, kurią uždusino antklode, kūną įdėjo į du plastikinius maišelius ir paslėpusi laikė lauko sandėliuke.
L. Vilkaitė kalta prisipažino iš dalies. Ji paaiškino, kad apie tai, jog nėščia, sužinojusi ketvirtą mėnesį nėščia. Savo nėštumo ji neslėpė, tačiau nepasitikėdama aplinka, jį neigė. Pagimdė namuose viena, vaiką pasiguldė šalia, užklojo antklode ir užmigo arba neteko sąmonės. Prabudusi pastebėjo, kad vaikas šaltas, jis neverkė ir nekvėpavo. Įdėjo vaiko kūnelį į du maišelius ir nunešė į lauko sandėliuką. Kodėl nekvietė greitosios pagalbos ir taip pasielgė, paaiškinti negalėjo.
Visgi teismas konstatavo, kad kaltinamoji nužudyti savo kūdikį ruošėsi iš anksto: ji nuo savo artimųjų ir aplinkinių nėštumą slėpė, į gydytojus nesikreipė, pagimdė viena namuose, gimdymo metu taip pat į nieką pagalbos nesikreipė. Pati kaltinamoji patvirtino, kad tas vaikas nebuvo laukiamas, ji nesiruošė jo auginti. Kaltinamosios teiginius, kad ji planavo nuvežti vaiką į gyvybės langelį, teismas laikė deklaratyviais, nes kaltinamoji, duodama parodymus, pati sau prieštaravo ir teigė negalvojusi, nei kaip, nei kada kūdikis ten bus nuvežtas.
Remiantis Lietuvos teismų praktika, tokie veiksmai prieš gimdymą (nėštumo slėpimas nuo bendradarbių, namiškių bei gydančių gydytojų, nėštumo metu vartojimas antidepresantų, sunkių fizinių darbų dirbimas, gimdymas paslapčia nesikreipiant į medikus, veiksmai gimdymo metu – nesirūpinimas kūdikio būkle, o po to lavono slėpimas) įrodo, kad kaltininkė turi išankstinę tiesioginę tyčią atsikratyti savo naujagimiu, tad ir šiuo atveju teismas laiko neabejotinai įrodyta, jog kaltinamoji veikė išankstine tiesiogine tyčia.
Teismas pažymėjo, kad už kaltinamajai inkriminuotą nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Įstatymo numatytų būtinų sąlygų, kurios leistų kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę, nėra. Taigi atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, turi du mažamečius vaikus, dirba, teismas skyrė jai 8 metų laisvės atėmimą pataisos namuose.
