Žiedinė ekonomika – tai terminas, reiškiantis darnų išteklių ir atliekų panaudojimą. Šiuo metu kaip tik vyksta Lietuvos ir Europos Komisijos derybos dėl to, kiek bus galima ateityje vežti atliekų į sąvartynus, kiek – perdirbti, o kiek – panaudoti šilumos ir elektros gamybai. Mokslininkai įsitikinę, jog Žiedinės ekonomikos tikslus Lietuvai pasiekti padės ir nauji energijos atgavimo iš atliekų įrenginiai Kaune ir Vilniuje, tuo mažinant ir šiukšlių sankaupas šalies sąvartynuose.
[galerija kiek=”4″]
Lietuvos ir EK derybos dėl atliekų panaudojimo proporcijų, vadovaujantis Žiedinės ekonomikos tikslais, vyksta jau ne pirmus metus. Šiuo metu jos yra prie finišo tiesiosios – jas planuojama baigti iki metų pabaigos, informuoja Aplinkos ministerija.
Lietuva laikosi pozicijos, jog mūsų šalyje po 2020 m. galima bus sudeginti 30 proc. komunalinių atliekų, perdirbti – 65 proc. ir 5 proc. atliekų šalinti sąvartynuose. ES tikslai 65 proc. – perdirbti, 25 proc. – atliekų deginti, 10 proc. – vežti į sąvartyną.
Prioritetas – perdirbimas
Europos Komisijos šių metų pradžioje išsakė nuomone, kad visoje Lietuvos ekonomikoje, ūkio sektoriuose ir kiekvienoje įmonėje yra galimybių pasinaudoti perėjimu prie žiedinės ekonomikos. Komisijos vertinimu, tai padėtų sumažinti išlaidas ir lengviau užsitikrinti konkurencingumą, kurti darbo vietas ir spręsti su ištekliais susijusias problemas.
Siekiant, jog ir komunalinės atliekos taptų ištekliais ir būtų įgyvendinti Žiedinės ekonomikos principai, reikia visiškai įgyvendinti ES atliekų teisės aktus, kuriuose numatyta atliekų tvarkymo hierarchija, užtikrinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą, pasiekti atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo tikslus, mažinti gyventojui tenkantį atliekų kiekį ir bendrą atliekų kiekį.
Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros profesoriaus Gintaro Denafo, Žiedinės ekonomikos idėjos nėra naujiena, tiesiog joms dabar nuspręsta skirti atitinkamą dėmesį.
„Tačiau ES idėja, esą venkime atliekų, visiškai nesiderina su tuo, jog daugelio prekių, daiktų tarnavimo laikas yra labai trumpas. Tam, kad išvengti atliekų, turi prisidėti ir verslas, tačiau kol kas dėl didelio vartojimo mes matome tik didėjančius atliekų kiekius.
Todėl atliekos turi tinkamai dalyvauti jų perdirbimo grandinėje – antriniam panaudojimui, deginimui“, – pažymi KTU mokslininkas.
Deginimo įrenginius turi tik Klaipėda
Po rūšiavimo likusios komunalinės atliekos, kurios yra netinkamos perdirbimui, bet gali būti naudojamas šilumos ir elektros gamybai kol kas Lietuvoje gali būti deginamos tik „Klaipėdos Fortum“ termofikacinėje jėgainėje. Ji veikia nuo 2013-ųjų.
„Šiuo metu Lietuvoje veikia du atliekų deginimo įrenginiai: vienas – Klaipėdoje, kuriame deginamos po rūšiavimo likusios netinkamos perdirbti ir pakartotinai naudoti energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos, gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos, o kitas – Šiauliuose, tai pavojingų atliekų deginimo įrenginys. Skaičiuojama, kad 2030 m. Lietuvoje susidarys apie 616 tūkst. t degintinų komunalinių atliekų“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ teigia Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė.
Kuro užteks visoms trims jėgainėms
Atliekas galės deginti ir iš jų gaminti šilumą bei elektros energiją ir Vilniuje bei Kaune statomos kogeneracinės jėgainės.
Su trimis atliekas deginsiančiomis jėgainėmis Lietuva sėkmingai pasiektų Žiedinės ekonomikos keliamus tikslus.
Vadovaujantis Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) duomenimis, 2016 m. į sąvartynus buvo išvežta 32 proc. arba 0,394 mln. t mūsų šalyje susidariusių komunalinių atliekų. 2015 m. į sąvartynus pateko 54 proc., 2014 m. – 60 proc. viso komunalinių atliekų srauto.
Skelbiama, jog iš viso Lietuvoje 2016 m. susidarė 1,2720 mln. t komunalinių atliekų, iš jų 0,3122 mln. t buvo perdirbta, 0,2207 mln. t – panaudota energijos gamybai, 0,2987 mln. t – kompostuota. Šiuo metu Lietuvoje veikia 11 nepavojingų atliekų sąvartynų, jie pradėti eksploatuoti 2007-2009 m.
Kaip yra sakęs Algirdas Reipas, RATC asociacijos prezidentas, turimi duomenys liudija, kad tinkamų deginti atliekų iš komunalinio srauto užteks visoms trims atliekų deginimo jėgainėms Lietuvoje ir taip bus pasiekti Žiedinės ekonomikos tikslai, susiję su atliekų perdirbimu.
Atliekų tvarkymo ekspertai ir mokslininkai sutartinai tvirtina, kad viešumoje dažnai kalbant apie tariamą atliekų stygių pamirštama tai, kad Klaipėdos ir Kauno jėgainėse kurui būtų naudojamos ir nepavojingos pramoninės atliekos.
Jų Lietuvoje per metus susidaro ir deginimui tiktų apie 200-400 tūkst. t. Taip pat pigesnės šilumos gamybai būtų panaudotas ir vandenvalos nuotekų dumblas, kurio kasmet sukaupiama keliasdešimt tūkstančių tonų, o ir jau saugoma per 100 tūkst. t.
Atliekų kiekiai dinamiški, bet nemažėjantys
Žvelgiant į Lietuvoje susidariusių komunalinių atliekų statistiką, aiškėja, jog atliekų kiekiai yra dinamiški, tačiau kalbėti apie jų mažėjimo tendenciją, mokslininkų vertinimų, būtų nepagrįsta.
Štai 2014 metais suskaičiuota, kad Lietuvoje susidarė 1,2702 mln. t. komunalinių atliekų. 2015 metais šis skaičius išaugo iki 1,2999 mln. t., o 2016 metais vėl nukrito iki 1,2720 mln. t. Vadinasi, praėjusiais metais susidarė daugiau atliekų nei jų buvo 2014 metais.
Profesoriaus G. Denafo teigimu, Lietuvoje būtina tikslingai kurti atliekų perdirbimo struktūras.
„Lietuvai reikėtų dar kelių tolesnio atliekų panaudojimo energijos gamybai įrenginių. Toks poreikis yra. Be to, atliekų kiekiai didėja, nes verslas skatina vartojimą“, – sako profesorius.
Mokslininkai teigiamai vertina siekius Lietuvoje pastatyti dar du nepavojingų atliekų deginimo įrenginius, kad po rūšiavimo likusios komunalinės atliekos būtų perdirbamos į šilumą ir elektrą kaip galima arčiau nuo jų surinkimo vietų.
Tokiu būdu mažėtų sąnaudos ir galima būtų sumažinti atliekų surinkimo mokesčius, kurie visuose Lietuvos regionuose nuo 2018 metų bus kelis juntamai didesni. Atliekų tvarkymo kainų kilimo išvengs tik Klaipėdos regionas, kuriame veikia moderni atliekas kurui naudojanti jėgainė.
