Seimas patvirtino 2018 metų biudžetą – pirmą kartą planuojamos valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas, o Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Už biudžeto projektą balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 29, o susilaikė 15.
Opozicijos teigimu, kitų metų šalies pajamų ir išlaidų planas nėra orientuotas į ateitį, valdantieji sako, kad jis – geresnis nei ankstesnių metų. „Tai socialiai orientuotas biudžetas, gerinantis gyvenimą tiems, kam labiausiai reikia, padedantis ilgalaikius pamatus toliau tęsti neišvengiamai svarbias reformas. Manau, kad 2018 metais kiekvienas Lietuvos žmogus pajaus, kad valstybė juo rūpinasi“, – po balsavimo teigė premjeras Saulius Skvernelis.
Valstybės biudžetas kitąmet numatomas deficitinis, o socialinio draudimo bei sveikatos ir savivaldos biudžetai – pertekliniai. Viešųjų finansų perteklius sudarys 0,6 proc. BVP – 0,5 punkto daugiau nei šiemet (0,1 proc. BVP). Jei pavyktų įgyvendinti šiuos planus, Lietuvos viešieji finansai būtų pertekliniai trejus metus iš eilės.
Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, kitų metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumui, sveikatos apsaugai, verslumo ir investicijų skatinimui, jis didins savivaldybių finansinį savarankiškumą. Pasak jo, socialinei atskirčiai mažinti kitais metais numatyta 600 mln. eurų daugiau negu šiemet.
Biudžeto ir finansų komiteto narys, valdančiųjų socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis mano, kad biudžete atsižvelgiama į mažiausias pajamas gaunančius žmones. „Dar labiau norėtųsi paremti jaunas, vaikus auginančias šeimas, bet šitai išspręsime 2019 metų biudžete“, – sakė jis.
Opozicija pasigenda mokesčių reformos, kurią valdantieji žadėjo dar pavasarį. „Be reformų nei sveikatos, nei švietimo neišgelbėsime“, – teigė liberalas Kęstutis Glaveckas.
Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad kitų metų biudžetas „nėra labai blogas“ – ekonomika auga, gyventojai mokesčių sumoka vis daugiau, todėl šiek tiek didinami atlyginimai, pensijos, išmokos. „Kita vertus, nėra didelis menas – padalinti žmonių suneštus pinigus, bet valdžios reikalas yra ne tik padalinti, bet ir pasirūpinti, kad uždirbtume daugiau, kad pyragas būtų didesnis. Tam reikia pastangų, bet tokiems dalykams nėr nei laiko, nei idėjų,“ – kalbėjo M. Majauskas.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas piktinosi, kad valstybė tuščiai švaistosi pinigais, rengdama aukštos kvalifikacijos darbuotojus, o jie vėliau emigruoja.
Mišrios Seimo narių grupės narė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, kad 2018-ųjų biudžetas „toks, koks ir anksčiau“: „Iš vidurinio sluoksnio paima ir apačioms atiduoda. Ir didina bendrą skurdo lygį“.
„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis biudžetą vadina „socialiai neorientuotu“, nes, pasak jo, jis nesudaro sąlygų gerėti dirbančių gyventojų finansinei padėčiai. „Numatoma didelė infliacija, ekonomikos, kainų augimas bei paslaugų brangimas. Įteisinamas didelis diskriminavimas žmonių, kurie bando užsidirbti ir gyventi. Gydymui provincijoje nebeskiriama pinigų, viskas nukreipiama į centrus, nesirūpinama rajonų poliklinikų išlaikymu ir išsaugojimu,“ – teigė parlamentaras.
Nuo sausio iki 400 eurų didinama minimali alga, iki 380 eurų – neapmokestinamas pajamų dydis. Pensijų kėlimui kitąmet skirta daugiau negu 370 mln. eurų, iš jų pensijų indeksavimui – 170 mln. eurų. Žadama, kad kitais metai pensijos augs vidutiniškai 63 eurais. Šalpos pensijų, kurios nedidintos 10 metų, kėlimui numatyta 17,8 mln. eurų, o pareigūnų – 1 mln. eurų.
„Vaiko pinigai“, kurie bus mokami visiems šalies vaikams, nuo sausio sieks 30 eurų – tam numatyta 195 mln. eurų. Iš viso išmokoms vaikams numatyta 231 mln. eurų, nes dar daliai vaikų iki 2 metų bus mokamos papildomos išmokos vertinant šeimos pajamas – jeigu jos būtų mažesnės kaip 183 eurai, šeimą gautų dar papildomai 28,5 euro, o jeigu būtų trys ir daugiau vaikų – po 13,2 euro.
Nuo 2018 metų sausio didės dyzelino akcizas, o nuo kovo – ir tabako gaminių akcizo tarifas, tačiau individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir dirbantieji individualiai vienerius metus nuo veiklos pradžios galės nemokėti socialinio draudimo įmokų. Dukart didės žemdirbių mokamų „Sodros“ įmokų „lubos“, tačiau jas žemdirbiai mokės ne nuo visų, o nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų. Darbdaviai ne visu etatu dirbančiųjų įmokas mokės nuo ne mažiau kaip minimalios algos.
Kitais metais lieka 9 proc. pridėtinės vertės mokestis centralizuotai teikiamai šilumai. Taip pat lengvatinis 5 proc. PVM tarifas bus taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos bus kompensuojamos visiškai ar iš dalies, o taip pat visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams.
Nuo nuo kitų metų iš perteklinių įplaukų į biudžetą ketinama pradėti kaupti rezervą. 2018 metais valstybės pajamos turėtų siekti 9,071 mlrd. eurų (įskaitant beveik 2,304 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), išlaidos – 9,558 mlrd. eurų (2,101 mlrd. eurų).
