Svarstoma plačiau naudoti biometrinius duomenis

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Registrų centro vadovo funkcijas laikinai atliekanti Ieva Tarailienė pažymi, kad dabar išduodant asmens dokumentus biometriniai duomenys surenkami, bet tiesiogiai nepanaudojami. Seime svarstoma galimybė juos naudoti plačiau, pavyzdžiui, ligoninėse atpažinti be sąmonės atvežtus pacientus.

„Pasiimant ar keičiant asmens dokumentą šiandien mes surenkame biometrinius duomenis – tai atvaizdas ir pirštų antspaudai. Šie duomenys paimami ir įdedami į asmens dokumentą, bet jie nenaudojami. Veido atvaizdą ima teisėtvarkos institucijos, bet realaus naudojimo nėra: duomenį turime – bet jo nenaudojame“, – BNS sakė I. Tarailienė.

Anot Registrų centro laikinosios vadovės, artimiausias sėkmingas pavyzdys dėl biometrinių duomenų panaudojimo – kaimynai latviai. „Jie naudoja biometrinius duomenis atpažinti asmenims, kai kitos priemonės nepakankamos. Ligoninėse tai pakankamai populiaru, kai asmenys atvežami be sąmonės, taip pat teisėtvarkoje, kalėjimuose buvo nustatyta net tokių atvejų, kad sėdi ne tie asmenys, kurie ten turėtų būti“, – kalbėjo I. Tarailienė.

Diskusija, ar Lietuva pasirengusi naudoti asmens biometrinius duomenis, pirmadienį Seime surengta Ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Tado Langaičio iniciatyva. Anot parlamentaro, prieš atveriant biometrinius duomenis platesniam vartojimui visų pirma reikėtų užtikrinti jų saugumą. „Didžiojo brolio“, visuotinio stebėjimo baimė visuomenėje yra. Matome, kas vyksta Kinijoje ar kitose autokratinėse valstybėse, todėl diskusiją turėtumėme pradėti ne nuo to, kur čia galėtume strimgalviais veržtis ir pradėti, bet kaip galime juos atsakingai naudoti“, – BNS sakė T. Langaitis.

„Komercinis sektorius mato labai daug galimų pritaikymų, bet mes turime pradėti labai atsargiai. Lietuvoje esame turėję daug problemų su asmens duomenų apsauga, ir turime pažiūrėti, kaip valstybiniame sektoriuje šiandien galėtume naudoti biometrinius duomenis, pavyzdžiui, sveikatos apsaugoje. Tai matau kaip pirmą segmentą, kur būtų galima panaudoti biometrinius duomenis“, – kalbėjo parlamentaras.

Teisininko Mindaugo Valančiaus teigimu, privačiame sektoriuje biometriniai duomenys jau naudojami, pavyzdžiui, norint patekti į patalpas – darbovietę, sporto klubą. Anot teisininko, dabartinis biometrinių duomenų naudojimas gana liberalus, tačiau nuo kitų metų gegužės 25 dienos jis pasikeis, nes biometriniai duomenys bus pripažinti ypatingais duomenimis.

„Biometrinių duomenų naudojimo pagrindą sudarys svarbių viešųjų interesų tenkinimas. Būtų galima galvoti apie saugumą, teisėsaugą, sveikatos sektorių, veikiant paties žmogaus gyvybiniais interesais, jei jį be sąmonės atveža greitoji, o jis neturi tapatybės kortelės. Tada būtų galima biometrinių duomenų pagalba nustatyti jo tapatybę, galbūt sužinoti svarbios informacijos apie jo sveikatos istoriją, kuri padėtų teikiant būtinąsias paslaugas“, – sakė M. Valančius.

Teisinės diskusijos, anot jo, šiuo metu vyksta dėl darbuotojų biometrinių duomenų tvarkymo. „Šiuo metu nemažai diskusijų kyla dėl darbuotojų duomenų tvarkymo. Yra įmonių, kurios naudoja biometrinius duomenis, kad darbuotojai galėtų patekti į darbo patalpas, tai yra patogu, piršto antspaudas leidžia labai paprastai patekti į patalpą, ir po atostogų neužsimiršta, kaip kodai ir slaptažodžiai“, – tvirtino teisininkas.

„Priežiūros institucijos teigia, kad darbuotojų sutikimas nėra laisvanoriškas, jis priklausomas nuo darbdavio ir todėl negali duoti laisvanoriškai sutikimo, čia yra ginčų, nesutapimų, pavyzdžiui, į sporto klubus jau leidžia patekti su biometriniais duomenimis, jei yra sudaryta alternatyva pasirinkti – ar jis nori su piršto antspaudu pateikti, ar su kodu“, – kalbėjo M. Valančius.

Diskusija Seime surengta norint aptarti galimybes panaudoti Registrų centre sukauptus Lietuvos gyventojų biometrinius duomenis teisėsaugos, sveikatos apsaugos ir kitose tam tinkamose srityse, taip pat šių duomenų naudojimui reikalingą teisinį reguliavimą.

Metų pradžioje Registrų centras atliko Gyventojų registre kaupiamų ir saugomų gyventojų biometrinių duomenų kokybės bandomąjį vertinimą. Atliktas 5 tūkst. atsitiktinai parinktų ir nuasmenintų pirštų antspaudų ir veido nuotraukų kokybės tyrimas. Remiantis šio tyrimo rezultatais, padaryta išvada, kad biometrinių duomenų kokybė yra techniškai pakankama naudoti ir gali būti naudojama asmens tapatybei patikrinti bei asmeniui identifikuoti.

Šiuo metu biometriniai duomenys Lietuvoje nėra naudojami, išskyrus teisėsaugą, tačiau pasaulyje ir Europos Sąjungoje biometriniai duomenys yra vis plačiau taikomi tokiose srityse kaip sveikatos apsauga (identifikuojant pacientus), notarų darbe (identifikuojant sandorio asmenis) ir kitose.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

VMI primena nepamiršti deklaruoti nekilnojamojo turto: pranešta apie pasikeitimus

Iš darbotvarkės išbrauktas M. Puidoko pasiūlytas Vaiko teisių apsaugos projektas

„Maxima“ ir kiti didieji prekybos tinklai per šventes Kaune dirbs kitu laiku

Nuosprendis stereotipams – „Continental“ siekia padidinti moterų inžinerijoje skaičių (foto)

Kručinskai priėmė sprendimą: vaiko teisių į namus nebeįsileis, nes darbuotojai kelia baimę

Paaiškėjo, kur ir kada bus dalinamos eglišakės

Judrioje gatvėje eismą sunkina masinė avarija

Kaunas pristato pirmąją Lietuvoje miesto pramogų kortelę

Apšvarino įmonę: išsinešė seifą ir revolverius

Visuomenės sujudimo atgarsiai – Seimui pateiks vaiko teisių apsaugos pakeitimus