Jau kelerius metus, prieš šventes Lietuva skendi tamsoje – gruodžio naktys yra vienos ilgiausių metuose, o dėl sniego trūkumo, tamsa dar labiau išsitęsia. Neretai šiuo metu didžioji dalis žmonijos būna irzlesni, prasčiau miega, juos aplanko liūdesys.
Specialistai ramina – nuotaikų kaita tamsiuoju metų periodu yra neišvengiama ir natūralu, kad vienus žmones tai veikia stipriau negu kitus. Kas vyksta organizmuose ir kaip su tuo tvarkytis portalui „Kas vyksta Kaune“ aiškina Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos, Psichiatrijos skyriaus vadovas gydytojas psichiatras dr. Algirdas Jaras.
Kaip tamsusis metų laikas veikia mūsų psichiką?
Imantis mokslinio paaiškinimo, reikėtų kalbėti apie cirkadinius ritmus žmogaus organizme. Beje, šiemet už už cirkadinius ritmus kontroliuojančių molekulinių mechanizmų atradimą mokslininkams skirta Nobelio premija.
Cirkadinių ritmų reguliacijai daugiausiai įtakos turi neuromediatorius melatoninas. Šviesa slopina melatonino išsiskyrimą, tamsa aktyvina. Taip pat su saulės šviesa yra susijęs „laimės hormonas“ neuromediatorius seratoninas, vitaminas D3, kurie irgi turi įtakos žmogaus emocijoms, nuotaikai ir elgesiui.
Taigi, trumpėjant dienoms, mažėjant saulės šviesos atsiranda mieguistumas, energijos stoka, vėliau gali sutrikti emocinė pusiausvyra, pablogėti nuotaika, išryškėti apatijos simptomai.
Kaip atskirti realias psichologines problemas nuo tiesiog rudeninio liūdesio?
Kiekvieną klinikinį atvejį reikėtų vertinti individualiai. Šiuolaikinėje psichiatrijoje normos ir patologijos sąvokų ribos pasikeitę. Normos ribos labai išsiplėtę. Galvoti apie patologiją reikėtų tada, kuomet liūdesys trunka ilgiau nei 2 savaites, jokie anksčiau džiuginę dalykai nebeteikia malonumo.
Kokie patys paprasčiausi būdai pasigerinti nuotaiką tamsiuoju metų periodu?
Tiek tamsiuoju metų periodu, tiek visada, pirmiausiai reikia nustoti lėkti, skubėti. Rasti laiko sau. Paklausti savęs, ko aš noriu, ar tikrai man to reikia. Rasti laiko šeimai, artimiesiems, draugams. Struktūruoti darbo ir poilsio rėžimą. Didinti fizinį aktyvumą. Atsižvelgiant į cirkadinius ritmus, neuromediatorių serotonino, melatonino apykaitą, svarbiausia – kuo daugiau šviesos aplinkoje. Nepamirškime ir pozityvaus mąstymo – šviesos mintyse.
Dažnai prieš šventes užklumpantis stresas būna „vyšnelė ant torto viršaus“. Kaip nepasiduoti šventinei psichozei?
Mano galva, „šventinė psichozė“ – tobula sąvoka. Žinoma, kiek prasilenkia su profesionaliu psichiatrijos bendrosios psichopatologijos supratimu, bet tikrai atspindinti reikalo esmę. Tai, tarsi, pabėgimas nuo realybės. Kasdien patiriame daug streso, įtampos, stengdamiesi prisitaikyti prie gyvenimo tempo, keliamų išorinių ir vidinių reikalavimų.
Šventės tampa galimybe atitrūkti nuo to. Tai kaip stebuklas, kuris išspręs visas problemas, padarys visus laimingais. Prekybininkai dar labiau skatina patikėti iliuzija, kad laimę, svajones galima nupirkti. Ir su gera nuolaida. Taigi, perkame, perkame, perkame. Be to atsiranda žodis „privalau“. Privalau šventes sutikti su tėvais, su šeima, su artimaisiais. Ir ne bet kaip. Pradedame konkuruoti – kas daugiau, kas gražiau, kas brangiau. Ir kaip visada nieko nespėjame. Dar labiau pavargstame, dar labiau įsitempiame.
Kaip nepasiduoti? Šiame kontekste dažnam net atsiranda mintis – kaip išgyventi šventes.
Savaiminių stebuklų būna labai retai. Tam, kad stebuklas įvyktų, reikia pasistengti. Pirmiausia – neskubėti, rasti laiko sau ir patiems artimiausiems. Tegul šventės netampa pareiga, užsakymų vykdymu.
Nekreipkite dėmesio į vartotojiškos visuomenės brukamas normas, sampratas, kas yra gražu, kaip turi būti. Nekurkite iliuzijų, nesureikšminkite materialių dalykų. Sąmoningai ruoškitės šventėms, pamirškite konkuravimą, ignoruokite „ką žmonės pasakys“. Kurkite gerą nuotaiką ir gražų laiką sau ir kitiems taip kaip jūs norite, kaip jums patinka. Ir nepamirškite, kad jeigu labai nesinori, visada galima ir nešvęsti. Arba susikurti šventę tik sau.
Dėkojame už pokalbį.
