Antradienį Nacionaliniame Kauno dramos teatre, 98-ojo teatro gimtadienio proga, pristatyta premjera – režisieriaus Gintaro Varno spektaklis „Natanas Išmintingasis“. Pastatymas dedikuotas filosofui, visuomenės veikėjui, prof. Leonidui Donskiui.
Kodėl būtent jam? Režisierius atsako: „Manau, kad L. Donskis ir buvo mūsų Natanas. Vienas iš Natano gyvenimo kredo: nereikia daug šnekėti, o reikia veikti. L. Donskis savo gyvenimu labai daug mus veikė: veikė mūsų minties raidą, rūpinosi televizijos laidomis, knygomis, švietė mus, skleidė savo idėjas. Jis buvo eurofilas, suprato, kad ir kaip kas bekeiktų Europos Sąjungą – vis dėlto tai sąjunga, pagrįsta, kad nebebūtų daugiau Europoje karo. Tai labai svarbu. Be to, ES propaguoja toleranciją, L. Donskis irgi. Jis buvo Natanas tarp mūsų.”
Be to, režisieriui G. Varnui įstrigo kartą radijo laidoje L. Donskio pasakyta frazė: „Deja, bet mūsų laikas nebeturi utopijų ir jis tapo pilku: laiku be svajonių, planų. Tai – šio laiko tragizmas.” – Tad, jei jų nėra visuomenėje, reikalinga, bent teatre”, – įsitikinęs režisierius.
Pirmą kartą Lietuvoje pagal G. E. Lessingo XVIII a. pjesę pastatytą spektaklį kūrė du teatrai: Nacionalinis Kauno dramos ir „Utopia”.
Anot režisieriaus, būtent Kaune statyti spektaklį pasirinkta ne tik dėl to, kad čia ilgus metus dirbo ir kūrė L. Donskis, bet ir todėl, kad Dramos teatras yra rekonstruotas, tad režisieriaus padėkos nusipelno ir šio teatro rekonstrukcijos autorius architektas Algimantas Kančas. „Puiki, stilinga teatro rekonstrukcija. Manau, šiuo metu geriausia Lietuvoje”, – komentavo G. Varnas.
Vaidinimas „Natanas Išmintingasis” nukelia į XII a. pab. Jeruzalę, kur vyksta trečiasis kryžiaus žygis, kartu tai vieta, tapusi didžiųjų Vakarų religijų – judaizmo, krikščionybės ir islamo kovos lauku. Spektaklyje keliama utopinė idėja – šių religijų sutaikymas. Anot režisieriaus, religijos klausimai itin aktualūs ir dabar: „Ta pati religinė nesantaika vėl tvyro ore. Viskas tas pats.”
Pagrindiniai istorijos veikėjai – išmintingasis žydas Natanas, karžygys-valdovas sultonas Saladinas bei jaunasis riteris-tamplierius siūlo giliai susimąstyti apie tikėjimą.
Tarp kūrėjų – net 10 Auksiniais scenos kryžiais apdovanotųjų: režisierius Gintaras Varnas, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius, scenografijos dailininkas Gintaras Makarevičius, kompozitorius Vidmantas Bartulis ir kt., taip pat 3 Nacionalinės premijos laureatai.
Spektaklyje vaidina: Vytautas Anužis, Dainius Svobonas, Vainius Sodeika, Arnas Ašmonas, Eglė Špokaitė, Jovita Jankelaitytė, Vilija Grigaitytė, Saulius Čiučelis, Liubomiras Laucevičius, Sigitas Šidlauskas, Vaidas Maršalka, Gintautas Bejeris, Edgaras Žemaitis, Andrius Gaučas.
Režisierius Gintaras Varnas pasakojo, kad spektaklio vertimo ir pastatymo krikšto mama galima laikyti profesorę Ireną Veisaitę, beje, jam dėsčiusią akademijoje. „Kartą paskambino Antanas A. Jonynas, paklausė ar žinau „Nataną Išmintingąjį”, atsakiau teigiamai. Tuomet jis perpasakojo pokalbį su prof. I. Veisaite, kuri neabejojo: „Gerai, kad išvertei, dabar reikia rasti režisierių, kuris pastatytų – skambink Varnui!”, – šypsodamasis kalbėjo režisierius ir pridūrė: „Iš pradžių pagalvojau: na jau ne, atsakomybė milžiniška. Bet paskui: o kodėl gi ne?”
Pagrindinį Natano, turtingo Jeruzalės žydo vaidmenį kuriantis aktorius Vytautas Anužis antradienį spaudos konferencijoje pasakojo, kad jo personažas tobulas žmogus, pilnas dorybių. Spektaklio veikėjai, anot jo, draskomi vidinių konfliktų, taip pat konfliktų su aplinka ar partneriais. „Nors skamba kaip utopija, aš norėčiau tikėti tuo, ką Natanas sako: kad kiekvienas stenkimės, jog mūsų žiedo (tikėjimas, kad žiedo turėtojai gali susitaikyti) galia ar dvasia, žmogiškumas – vis stiprėtų. O kad augtų žmogiškumas, mums reikia būti nuolankiems, gailestingiems, švelniems, daryti gera Dievui bei kitam. (…) Jei tikėjimo neturi – labai sunku gyventi. (…) G. E. Lessingas prašo mūsų, kad surastume bendrą kalbą tarp trijų religijų: krikščionybės, judaizmo ir islamo – per žmogiškumą. O žmogiškumą turime visi – pas kiekvieną yra vidinis kompasas, sakantis kas yra gerai, o kas blogai”, – teigė V. Anužis.
Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas pastebėjo, kad spektaklis jam paliko nemažą įspūdį: „Man kaip tikinčiam, praktikuojančiam katalikui, spektaklio tema ypatingai aktuali. Puikus ir Antano A. Jonyno vertimas iš vokiečių kalbos. Be to, tokio kūrybinio atskleidimo spektakliuose per paskutinius 10 metų turbūt nebuvo”, – svarstė E. Stancikas.
Spektaklio premjerą išvysite gruodžio 8, 9 ir 29 dienomis, trukmė – 3 val. 45 min.
