„Norime aktyviai prisidėti prie atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimo ir įprasminimo“, – pabrėžė Prancūzijos ambasadorius Philippe`as Jeantaud, ketvirtadienį susitikęs su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu.
[galerija kiek=”4″]
Raudondvario dvare vykusiame susitikime taip pat dalyvavo Prancūzijos garbės konsulas Kaune, Lietuvos sveikatos universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas.
Raudondvaris buvo pasirinktas neatsitiktinai, nes paskutinieji dvaro šeimininkai Tiškevičiai buvo gerai žinomi ne tik Lenkijoje, Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje. Benediktas Henrikas Tiškevičius turėjo turtingą biblioteką, kurios nemažą dalį sudarė prancūziškos knygos. Grafas 1935 m. mirė ir buvo palaidotas Prancūzijoje, Mentono mieste.
V. Makūnas pastebėjo, kad lietuviai Prancūzijoje pradėjo kurtis po 1831 m. sukilimo, Paryžiuje buvo įkūrę draugiją, kuriai vadovavo Cezaris Pliateris. Iš Garliavos kilęs Juozas Gabrys Paršaitis, kiti tautinio atgimimo dalyviai irgi čia rado prieglobstį.
Tarpukariu Paryžiuje mokėsi daug lietuvių, kurie vėliau tapo mokslininkais, menininkais, politikos veikėjais. Tai gamtininkas profesorius Tadas Ivanauskas, buvusi Lietuvos ambasadorė UNESCO Ugnė Karvelis ir daugelis kitų.
„Prancūzija mums asocijuojasi su aukščiausio lygio literatūra, poezija, menu. Ir dabar Raudondvaryje rengiami božolė vakarai, skamba prancūziška muzika“, – kalbėjo V. Makūnas. Kauno rajono muziejus palaiko glaudžius ryšius su Prancūzijoje gyvenančiais lietuvių menininkais: rengiamos parodos, išleista knyga apie Paryžiuje gyvenusį tapytoją Praną Gailių.
Iš Zapyškio kilęs fotomenininkas Antanas Sutkus bičiuliavosi su prancūzų filosofu Jene`u Pauliu Sartre`u, kurį įamžino savo fotografijose. Ph. Jeantaud pasakojo, kad Prancūzijos ambasada ketina aktyviai dalyvauti atkurtos Lietuvos šimtmečio renginiuose. Kitąmet Vilniuje bus atidaryta didelė A. Sutkaus paroda, kuri vėliau keliaus į Paryžių.
Kitas Prancūzijos draugiškumo ženklas – Paryžiuje planuojama surengti didelę Baltijos šalių dailininkų simbolistų parodą. Ph. Jeantaud įsitikinęs, kad joje turėtų ryškiai suspindėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žvaigždė.
Ph. Jeantaud taip pat prisiminė Kaune gimusį ir daug metų Prancūzijoje gyvenusį intelektualą Emanuelį Leviną. Ambasadoriaus vizija – V. Putvinskio gatvėje buvusiame Prancūzijos ambasados pastate įrengti filosofo muziejų, kuris kartu būtų ir lietuvių – prancūzų kultūros centras. V. Makūnas patvirtino, kad šiame pastate kol kas veikia Kauno rajono policijos komisariatas, tačiau netrukus jis persikels į Mastaičiuose įsikūrusią Lietuvos policijos mokyklą.
Susitikime buvo aptartos galimybės bendradarbiauti tvarkant kultūros paveldą, senus parkus, keistis meno kolektyvais, parodomis. „Raudondvaryje esame įkūrę muziejų, menų inkubatorių, turime koncertų, parodų salių, kur visada maloniai laukiami ir jūsų šalies menininkai“, – kvietė V. Makūnas.
