Kol Kaunas neturės kogeneracinės jėgainės – atliekos brangs dar labiau

NAUJAUSIOS ŽINIOS

Nuo 2018 m. sausio kauniečiams penktadaliu didės atliekų tvarkymo įkainiai. Miesto vadovų teigimu, tokius nepopuliarius žingsnius žengti juos skatina didinamas sąvartynų, į kuriuos tenka vežti dalį atliekų, mokestis. Šios atliekos galėtų būti deginamos Kauno kogeneracinėje jėgainėje – tuomet nedidėtų šiukšlių tvarkymo mokesčiai.

Kaip nurodoma Kauno m. savivaldybės išplatintame pranešime, atliekų tvarkymo mokesčiai dėl išaugusių sąvartynų mokesčių brangsta visoje Lietuvoje, todėl Kaunas nėra išimtis: „Visos savivaldybės priverstos sąvartyno mokesčio padidėjimą įtraukti į gyventojų šiukšlių išvežimo kainas“, – teigiama savivaldybės pranešime.

Mokestis susideda iš dviejų dalių

Komunalinių atliekų tvarkymo mokestis susideda iš dviejų dalių – tai yra komunalinių atliekų surinkimo įkainis (nustato Kauno m. taryba pagal UAB „Kauno švara“ teikimą) ir komunalinių atliekų priėmimo ir apdorojimo mokestis, mokamas už atliekų pristatymą į Kauno Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) įrenginius, Lapių sąvartyną ir kitas vietas (VšĮ KRATC).

Nuo 2018 m. Kaune yra keliamas komunalinių atliekų priėmimo ir apdorojimo mokestis, nurodo Kauno m. savivaldybė.

Indvidualių namų savininkams Kaune komunalinių atliekų tvarkymo įkainiai, priklausomai nuo turimų konteinerių talpos, kils 0,22-1,32 Eur. Didžiajai daliai tokių namų savininkų nuo Naujųjų metų teks mokėti 48 cnt daugiau nei iki šiol – įkainis sieks 4,15 Eur (su PVM) už šiukšlių tvarkymą per mėnesį.

Daugiabučių gyventojams šiukšlių tvarkymo įkainiai, priklausomai nuo buto ploto, didės 0,45-1,10 Eur. Standartinio 60 kv. m buto savininkui nuo 2018 m. teks mokėti 0,65 cnt daugiau nei iki šiol – įkainis sieks 5,67 Eur (su PVM) per mėnesį.

Įmonėms iki 2018 m. komunalinių atliekų sutvarkymo kaina yra: pastovioji dalis 0,01 Eur (be PVM) už NT vienetą ir kintamoji dalis – 14,57 Eur (be PVM) už kub. m. Nuo 2018 m. pastovioji dalis lieka ta pati – 0,01 Eur (be PVM) už NT vienetą, didėja kintamoji dalis – bus 17,65 Eur (be PVM) už kub. m.

Įkainiai nedidėjo 5 metus

Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ sako UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius Dalius Tumynas, šiukšlių išvežimo kainos mūsų regione nedidėjo jau apie penketą metų. Paskutinį kartą Kauno gyventojams komunalinių atliekų tvarkymo kaina keitėsi nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio, įmonėms – nuo 2015 m. liepos.

Šiukšlių tvarkymo mokesčio didinimą argumentuoja ir Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas: „Prieš keletą metų valstybė buvo suplanavusi, kad 2018 m. Lietuvoje veiks 3 atliekų deginimo įmonės. Su tuo buvo susijęs sprendimas nuo 2018 m. stipriai pabranginti šiukšlių vežimą į sąvartynus. Deja, valstybė šį planą įgyvendino tik iš dalies. Šiukšlės kol kas deginamos tik Klaipėdoje. Bet sąvartyno mokesčio pabrangimas atšauktas nebuvo. Kartu su regiono savivaldybių vadovais ne kartą kreipėmės į Vyriausybę, kad šis sprendimas būtų atidėtas iki tol, kol prie Kauno turėsime atliekų deginimo įmonę (Kauno kogeneracinę jėgainę – red.). Deja, mūsų argumentai nebuvo išgirsti ir dabar visos regiono savivaldybės yra priverstos į šiukšlių išvežimo kainą įtraukti didėsiantį taršos mokestį“.

Tikslas – mažiau vežti atliekų į sąvartynus

Kol Kaune nėra atliekų deginimo jėgainės, beveik pusė šiukšlių, susidarančių Kaune ir Kauno regione, vežama į sąvartyną, kita dalis vežama deginti į Klaipėdos jėgainę. Jei mažiau atliekų pateks į sąvartyną – atliekų priėmimo ir apdorojimo mokesčiai nekils.

Mokestis už nepavojingų atliekų sąvartyne šalinimą 2016-2017 m. siekia 3 Eur/t, 2018 m. pakils iki 5 Eur/t, 2019 m. šoktels iki 21,72 Eur/t, nuo 2020 m. sieks 27,51 Eur/t. Dar radikalesnis kainų didėjimas laukia ir už inertinių bei pavojingų atliekų šalinimą sąvartynuose.

Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėjos Lauros Zukės, šie įkainiai didinami, nes tokio mokesčio tikslas – mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, t. y. atliekų tvarkytojai skatinami laikytis aukštesnių atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo.

Kainų augimą galima sustabdyti

Kauno centre, Laisvės alėjoje, kalbinti pašnekovai neigiamai vertina tai, jog yra didinami atliekų surinkimo įkainiai. Pašnekovai svarsto, jog kainų augimą galėtų sustabdyti atliekų panaudojimas šilumos ir elektros gamybai – kol kas šis metodas Kaune nenaudojamas. Jį planuojama naudoti Kauno kogeneracinėje jėgainėje, kurios statyboms jau yra užsitikrintas finansavimas ir gauti reikiami leidimai.

Anot kaunietės Kristinos Nagevičienės, ji gyvena nuomojamame bute, todėl bendrai už komunalinius patarnavimus moka būsto šeimininkams. Paklausta, kokią turi nuomonę apie tolesnį atliekų panaudojimą šilumos gamybai, atsako: „Aš neprieštarauju tokiai galimybei, svarbu, kad būtų gerai gyventojams“.

Pensininkė Danguolė Kavoliukienė pripažįsta, jog jos pajamos yra ženkliai mažesnės nei minimalus atlyginimas, todėl, kylant komunalinių mokesčių kainoms, jai tampa vis sudėtingiau oriai gyventi. „Sąskaitos nedžiugina, – įvardijo kaunietė. – Girdėjau, kad Kaune planuojama dalį atliekų deginti ir iš jų gaminti šilumą. Manau, kad šis metodas tinkamas, būtų nauda, būtų mažesni mokesčiai, esu girdėjus, kad jis pasiteisinęs Skandinavijos ir kitose šalyse“.

Pritaria saugiai jėgainei

Laisvės alėjoje kalbintas Vytautas pripažino, jog „Lietuva dar labai atsilieka nuo Skandinavijos šalių“, tačiau nurodė, jog perimti gerąją tų šalių patirtį mums būtų naudinga. Kaunietė Teresė Vainauskienė tikisi išsamių tyrimų, jog kogeneracinė jėgainė veiks saugiai: „Aš pritariu tokiam atliekų panaudojimo būdui, svarbu, kad būtų saugu aplinkai, žmonėms“.

Kaunietė pensininkė Stefanija Vosylienė teigia, jog „būtų naudinga Kaunui toliau panaudoti atliekas šilumos, elektros gamybai, o nemesti jas, kaip dabar – į sąvartyną“. „Dabar gi, atliekos vežamos į sąvartyną, tuo metu, kai jas būtų galima panaudoti kaip kurą šilumos gamybai. Tada atsirastų galimybė sumažinti atliekų, šilumos kainas. Dabar vertinga medžiaga yra tiesiog išmetama. Paprastas pavyzdys – mes sode atliekas kompostuojame ir jas po to panaudojame dirvos tręšimui. Taip pat būtų galima dar kartą panaudoti ir miesto gyventojų išmestas ir išrūšiuotas atliekas – jas būtų galima deginti ir gaminti šilumą bei elektrą“, – mano S. Vosylienė.

Kogeneracija – perspektyviausia kryptis

Kauno m. savivaldybės valdomos šilumos gamybos ir tiekimo AB „Kauno energija“ direktorius Rimantas Bakas naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ sako, jog energetikos konferencijose yra pristatoma geroji užsienio patirtis dėl atliekų panaudojimo kogeneracijoje.

„Neseniai Vilniuje vykusioje energetikos konferencijoje, kurioje buvo ekspertai iš Europos, JAV, buvo įvardyta, jog kogeneracija yra perspektyviausia vystymo kryptis šilumos gamybos sektoriuje. Šioje srityje daugiausia yra pasiekę skandinavai, dabar labai aktyviai dirba vokiečiai, o mes turime visas galimybes pasinaudoti jų patirtimi ir įgyvendinti tokius projektus Lietuvoje“, – teigia R. Bakas.

Yra būdų sumažinti atliekų tvarkymo savikainą

Bendrovės „Kauno švara“ vadovas D. Tumynas naujienų portalui patvirtino, jog atliekų tvarkymo kaina auga neišvengiamai, nes didėja ir kiti įkainiai. „Jeigu žiūrėti filosofiškai, tai, jeigu brangsta duona – turi didėti atlyginimai, jeigu didėja atlyginimai – automatiškai turi dėl to kažkas daugiau ir susimokėti. Be to, kuo daugiau darai investicijų – tuo kaina brangsta“, – kalba D. Tumynas.

Paklaustas, ar Kaunui, kaip išeitis degintinų atliekų panaudojimui yra kogeneracinė jėgainė, kurioje iš atliekų būtų gaminama šiluma ir elektra, „Kauno švaros“ vadovas atsako: „Šiandien dalis Kauno regiono atliekų yra vežama deginti į Klaipėdą. O juk tai yra papildomi kaštai, kuras, kilometrai. Kuo arčiau nuo atliekų susidarymo jos yra sutvarkomos, tuo savikaina yra mažesnė. Kaunui reikia tokio sutvarkymo – ar tai bus deginimas, ar pūdymas, bet jis turi būti kuo arčiau atliekų surinkimo ir išrūšiavimo“.

Vyksta derybos su EK

Dabar vyksta Lietuvos ir Europos Komisijos derybos dėl to, kiek Lietuvoje, vadovaujantis Žiedinės ekonomikos tikslais, artimiausioje ateityje bus galima vežti atliekų į sąvartynus, kiek bus būtina perdirbti, o kiek – sudeginti šilumos ir elektros gamybai. Aplinkos ministerijos atstovės L. Zukės teigimu, planuojama, jog derybos bus baigtos iki šių metų pabaigos.

Lietuva laikosi pozicijos, jog mūsų šalyje 2030 m. bus perdirbama 65%, sudeginama 30% komunalinių atliekų ir tik 5% atliekų šalinami sąvartynuose. Būtent toks atliekų sutvarkymo pasiskirstymas atitiks ir pačios Europos Sąjungos tikslus.

37 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

Atšaukti atsakymą

*

Naujausios žinios

„Megos“ stovėjimo aikštelės įrengtos neteisėtai, kas statė – neaišku

Kauniečiai valgė „išvalytą“ mėsą: bakterijų turinti už kyšius virsdavo švaria

Šiurpi naktis Eiguliuose – į ligoninė paguldytas stipriai sužalotas vaikinas

Skaitytojas: po nesėkmingo „drifto“ laukė policijos ir mamos

„Pasipylė“ avarijos – centre spūstys, merginai prireikė medikų pagalbos

Dėl masinės avarijos du vairuotojai išvežti į gydymo įstaigą (papildyta)

Į Kauną ateina tikra žiema

Pasakos kūrėjams Raudondvaryje įteiktos padėkos ir dovanos

Tenka stovėti spūstyje – „užkeiktoje“ vietoje avarija

Kaune suspindo kalėdinės eglutės, papuoštos norais: išpildys visus