Darbo valandų įkaitai: dirbantiesiems tenka atsisakyti kai kurių paslaugų | Kas vyksta Kaune

Darbo valandų įkaitai: dirbantiesiems tenka atsisakyti kai kurių paslaugų

delfi.lt 2017/11/17 08:45
DELFI nuotr.

Ne vienam lietuviui yra tekę pakliūti į situaciją, kai po darbo tenka tekinom bėgti į beužsidarančią kirpyklą ar telefonų taisyklą. Tai, kad kai kurių smulkių įmonių darbo laikas nėra tinkamas dirbančiam žmogui, parodė ir atlikta „Spinter tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa.

Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai nuo 18 iki 75 m.

54,9 proc. apklaustųjų teigė, kad su problemomis dėl kirpyklų, siuvyklų, batų taisyklių, smulkių parduotuvių ir t. t. darbo laiko nesusiduria, 38 proc. sakė kartais patiriantys nepatogumų, o 7,1 proc. teigė, kad problemų iškyla nuolat. Su panašiomis problemomis dažniausiai susiduria aukštesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai.

40,6 proc. respondentų su problemomis dėl darbo laiko susiduria gydymo įstaigose, 38,4 proc. įvairiose taisyklose (laikrodžių, batų, telefonų), 30,5 proc. grožio paslaugų įstaigose, 22,1 proc. smulkiose parduotuvėse.

Teko atsisakyti grožio salono paslaugų

Dėl netinkamo darbo laiko kai kurios įstaigos praranda klientus. Puikus pavyzdys – moteris pasakoja, kad nuolat lankėsi viename grožio salone, kuris buvo įsikūręs visai greta namų.

„Man tai buvo atradimas – darbai būdavo atlikti ne tik itin kokybiškai, bet ir pigiau nei kitur. Lankydavausi ten apie metus – tada dirbau pagal lankstų grafiką, tad kada mane galėdavo priimti, tada ir nuvykdavau“, – sako Aistė.

Tačiau pradėjusi dirbti įprastomis darbo valandomis (nuo 8 iki 17 val.), ji buvo priversta atsisakyti grožio meistrės paslaugų – ši dirbo tik iki 18 val. ir tik darbo dienomis.

„Tos valandos nepakanka, kai iš centro važiuoju per kamščius, tad teko atsissakyti šio grožio salono paslaugų. Jei dirbtų bent iki 20 valandos arba nors vieną savaitgalio dieną, tikrai ir toliau ten lankyčiausi“, – tikina ji.

Panašias tendencijas parodo ir visuomenės apklausa. Atvejais, kada reikiama įstaiga nedirba tinkamu metu, dauguma respondentų (39,2 proc.) sakė, kad ieško kitos įstaigos, 30,2 proc. sugeba apsieiti be reikiamų paslaugų, 21,9 proc. bando reikalus susitvarkyti darbo metu, 8,7 proc. – laukia atostogų. Moterys dažniau nurodė, kad ieškotų kitos įstaigos arba eitų darbo metu, o vyrai linkę keisti planus ir apsieiti be reikiamų paslaugų.

Mini dėl konkurencijos nukritusias kainas

Visuomenės apklausa parodė, kad jeigu prekes ir paslaugas teikiančių įmonių darbo laikas būtų ilgesnis, 55,9 proc. apklaustųjų įpročiai nepasikeistų, tačiau 35,4 proc. jose lankytųsi šiek tiek arba daug dažniau.

Apžvalgininkas Andrius Užkalnis sako manąs, kad įvairių prekių, paslaugų paklausa netradiciniu laiku Lietuvoje yra. Tačiau čia jis išskiria dar vieną verslo nenorėjimo taikytis prie klientų priežastį – konkurenciją dėl kainų.

„Klientas nori pigumo. Kai verslai konkuruoja vienas su kitu kaina, jos tiek sumažėjo, kad jie nebegali mokėti normalių atlyginimų. Vienas picas daro už 3 eurus, tai mes atvešim už 2,5. Kad ten jau nelieka niekam pinigų. Aš jums garantuoju, jeigu klientas už picą būtų pasiruošęs mokėti ir 30 eurų, tai atsirastų, kas ją iškepa, atveža ir 2 valandą nakties“, – kalba A. Užkalnis.

Jis sako, kad, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Jungtinėje Karalystėje situacija yra kiek geresnė. Taip, anot jo, yra dėl į minimas valstybes traukiančių emigrantų iš viso pasaulio.

„Man atrodo, kai tie patys ukrainiečiai pradės pristatinėti picas, tai greitai situacija pasitaisys. Nebūna taip, kad niekas tos rinkos dalies neužimtų. Paklausa akivaizdžiai yra. Mes matom, kaip gyvena prekybos centrai – nė vienas nestovi su tuščia stovėjimo aikštele“, – kalba A. Užkalnis.

Tikina, kad viskas yra gerai

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos prezidentė Zita Sorokienė sako, kad dalis verslininkų negali patys spręsti, kada dirbti, nes vykdo savo veiklą turgavietėse, kurių darbo laiką nustato administracija.

Tačiau Z. Sorokienė tikina, kad kitais atvejais smulkūs verslininkai visada prisitaiko prie klientų poreikių ir dirba ne iki 18, o 19-20 val. „Be abejo, yra tokių verslininkų, kurie dirba normalią darbo dieną. Tačiau pačios pagrindinės veiklos, kaip siuvimas, grožio paslaugos, automobilių, buitinės technikos remontas dirba ilgiau. Smulkieji verslininkai yra mobilūs laike, nes nuo pasirinko darbo laiko priklauso jų atlygis“, – tikina asociacijos prezidentė.

Pašnekovė mano, kad smulkūs verslininkai, dirbantys ne stacionaruose vietose, o pagal užsakymą, dažnu atveju apskritai neriboja savo darbo laiko ir stengiasi kuo greičiau įvykdyti pavestą užduotį.

Kalbėdama apie savaitgalinį darbą Z. Sorokienė sako suprantanti verslininkus, kurie nenori dirbti laisvomis dienomis. „Pripažinkime, kad žmogus, vykdantis veiklą, turi šeimą, vaikus, ilsisi. Jeigu miestelyje yra kelios siuvyklos, grožio salonai, verslininkai tiesiog pasiderina tarp savęs – vieni dirbą vieną savaitgalį, kiti kitą. Dauguma jų dirba šeštadienį iki pietų“, – tikina asociacijos prezidentė.

Rekomenduoja keltis į internetą

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė aiškina, kad verslininkai atidžiai skaičiuoja, kada apsimoka dirbti, kada neapsimoka.

„Smulkaus verslo pagrindinis iššūkis yra ištekliai. Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad viena pagrindinių kliūčių pradėti savo verslą yra pradinio kapitalo trūkumas. Dažnai toliame versle dirba savininkas ar šeima, o jei verslas didesnis, samdomi pagalbiniai darbuotojai. Be jokios abejonės, verslininkai skaičiuoja, ar verta dirbti ilgiau, savaitgalį ar švenčių dienomis. Jei klientų srautas yra, dažnas verslas dirbs, tačiau jei jų vos keli, greičiausiai ne“, – sako specialistė.

Tačiau kartais, anot jos, gali susiklostyti „vištos ir kiaušinio“ situacija – verslininkai įsitikinę, kad jų darbo laikas teisingas ir nebando jo keisti, kas galbūt atneštų ir didesnį pelną, ir daugiau klientų.

J. Cvilikienė sako, kad problemą dėl darbo laiko sprendžia verslo perkėlimas į virtualią erdvę, kur klientas bet kuriuo paros metu gali nusipirkti reikiamą produktą ar užsisakyti paslaugą.

„O jei klientams būtina gyvai apžiūrėti prekes, gal galima tartis su kitų, veikiančių parduotuvių savininkais, kad jas eksponuotų, o pasidaliję erdve mažintų savo nuomos mokestį“, – pataria.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA