Rotušės aikštėje įsikūrusi galerija „Meno parkas” rudenį švenčia veiklos 20-metį. Portalas „Kas vyksta Kaune” domisi, kaip ši Kauno vardą pasaulyje garsinanti galerija atsirado Senamiestyje ir kokius iššūkius sau kelia.
Tarp geriausių pasaulyje
Mus pasitikęs įstaigos vadovas Arvydas Žalpys pasakojo, kad 1997 m. galeriją Senamiestyje įsteigė Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius. Jis mena, kad šaliai atkūrus Nepriklausomybę, Kaune atgijo meninis gyvenimas ir ėmė akivaizdžiai trūkti parodinių erdvių, tad nuspręsta atidaryti specialią galeriją, kur būtų eksponuojami ne tik Kauno, bet ir Lietuvos bei pasaulio menininkų darbai. Galerija užsibrėžė ambicingą tikslą – lietuvių darbus išvežti į platųjį pasaulį. Anot pašnekovo, „Meno parkas” yra svariausias šiuolaikinio lietuvių meno pradininkas Kaune.
Ši vieta neatsiejama nuo rengiamų tarptautinių šiuolaikinio meno projektų: „Meno linija, „Kaunas mene”; „Kaunas In Art” jauniems menininkams skirto projekto „Jaunieji. Žalia sąmonė”.
Prieš kelerius metus, 2015-aisiais, Londone vykusioje mugėje „Art15″ vienas reikšmingiausių ir įtakingiausių šiuolaikinio meno portalų „Artsy” „Meno parką” išrinko į galerijų, esančių ne meno pasaulio sostinėse aštuntuką. Mugėje dalyvavo daugiau kaip 140 galerijų iš 40 pasaulio šalių. Komanda džiaugiasi: „Tai didelis įvertinimas, atvėręs daug kelių.”
„Kur tas Kaunas?!”
Pašnekovai pripažįsta, kad jų tikslas, jog šis klausimas užsieniečiams kiltų vis rečiau. „Ir Niujorke būna daugelis nežino, kur tas Kaunas, galvoja gal tai JAV valstija Kanzasas… Berlyne būna praeina mugėje per kelias dienas 20-30 tūkst. žmonių, milžiniškas srautas, dauguma jų taip pat užduoda klausimą: „Kur tas Kaunas?”. Nors sostinę Vilnių žino visi. Girdime priekaištų, kodėl tiek mažai Lietuvos menininkų darbų rodomi užsienyje, beje, užsieniečiai pamatę lietuvių kūrybą vertina labai gerai, jų darbai daugiausiai įsigyjami kolekcionierių, įvairiose šalyse. Tačiau lietuviai neturi tarptautinio vardo, nes jį reikia uždirbti tarptautinėse parodose, o tam reikia lėšų. Turime dar daug darbo”, – sakė A. Žalpys.
Tarp populiarių menininkų, kurių darbais domisi pasaulis, jis paminėjo Nacionalinės premijos laureatų Roberto Antinio bei Jono Gasiūno, taip pat Patricijos Gilytės, Aušros Vaitkūnienės, Agnės Jonkutės, Gretos Grendaitės, Eglės Ulčickaitės, Rosandos Sorakaitės vardus. Dažniausiai lietuvių meno kūrinių vertė įsitenka tarp 2-15 tūkst. eurų.
Lietuvių menas įdomus pasauliui
Galerijos komanda pasakoja, kad čia lankosi nemažai užsieniečių, jų itin padaugėja vasarą. „Neseniai menininkas iš Skandinavijos nustebo tokiam nedideliam mieste radęs, kaip pats sakė: „Tokio aukšto lygio parodą”, – su šypsena prisiminė parodų kuratorė, dizainerė Airida Rekštytė.
Jos kolegė parodų kuratorė Giedrė Legotaitė akcentavo galerijos siekį – kuo aktyviau dalyvauti užsienio mugėse, kur vyksta mainai: dalis žmonių pirmąkart išgirsta apie šiuolaikinį Lietuvos meną, o galerininkai į Kauną atsiveža užsienio menininkų kūrinius ir su juo supažindina kauniečius. „Paminėčiau menininkus iš Kambodžos, kurie meno dėka pirmąkart susipažino su Kaunu. Atvykę stebėjosi, koks įdomus miestas. Stengiamės kuo daugiau užsienio šalių supažindinti su Lietuva ir jos menininkais”, – akcentavo G. Legotaitė.
Galerijos vadovas A. Žalpys mena, kad veiklos pradžioje lankydavosi daug vokiečių, antra kategorija buvo Amerikos lietuviai. Vėliau į Kauną vykti pradėjo prancūzai, italai, dabar lankosi nemažai lankytojų iš Azijos šalių, Skandinavijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Lenkijos, Latvijos, Čekijos, Estijos.
Aukšta kartelė
Galerijos vadovas akcentuoja, kad „Meno parko” kartelė stipriai užkelta, atvirauja, jog tai reikalauja nuolatinių pastangų, kartais esą tenka išspausti iš savęs paskutinį prakaito lašą.
„Veiklos modeliu, savo svoriu mums imponuoja žinomos galerijos: „White cube” (Londonas), „David Zwirner” (Niujorkas ir Londonas), „Konrad Fischer Galerie” (Berlynas ir Diuseldorfas). Jas visada pamatysi stambiausiuose pasaulio projektuose. Lietuvoje vertiname galerijas „Vartai”, „Aidas”, „The Rooster Gallery”. Vis tik, dažnai stebina, kad per 27-erius Nepriklausomybės metus, pasaulyje nusistovėjęs galerijų veiklos modelis Lietuvoje vis dar prigyja sunkiai. Suprantama, galerinė veikla labai sunkus, alinantis darbas, reikia daug atsidavimo. Kaip traukiny: negali sustoti, nes jei sustosi, iškart labai atsiliksi”, – aiškino A. Žalpys.
Jis džiaugėsi, kad žinomas meno kolekcionierius iš Italijos Luciano Benetton, bendradarbiaujant su galerija „Meno parkas”, šįmet išleido katalogą su 145 lietuvių menininkų darbais. „Skinamės kelius į pasaulį”, – komentavo A. Žalpys.
Svajoja, kad kūrinius įsigytų „MoMA” muziejus Niujorke
Pašnekovų pasiteiraujame, kur menininko kūrinys turi kaboti, kad būtų didžiausias pasiekimas? Galerijos vadovas spindinčiomis akimis ištaria: „Jei tavo kūrinius nupirktų Niujorke esantis vienas didžiausių pasaulyje modernaus meno muziejų – „MoMA” arba „Tate” Londone. Kai privačioje „MoMA” kolekcijoje pamačiau lietuvio medijų meno kūrėjo Deimanto Narkevičiaus filmą, apstulbau, neįtikėtinai džiaugiausi. Čia eksponuojamiems autoriams atsiveria platūs keliai”, – aiškino A. Žalpys.
Apmokestino tik vienintelį renginį
Į galeriją „Meno parkas” lankytojai įleidžiami nemokamai, tačiau vienai parodai buvo padaryta išimtis, tąkart itin vertingus kūrinius visą parą saugojo saugos tarnyba, o į sales žiūrovai įleisti ribojant skaičių.
„Vienintelį kartą per 20 metų įėjimas buvo su bilietais ir nuo pat ryto eilės nusidriekdavo per visą gatvę. Tąkart bendradarbiaujant su Liuksemburgo meno fondu, eksponavome Marko Šagalo, Salvadoro Dali grafikos kūrinius. Susidomėjimas buvo milžiniškas“, – pasakojo A. Žalpys.
Menas sprendžia socialines problemas
Pašnekovai sutinka, kad dailės misija šiandieniniame pasaulyje – ne tik skatinti kūrybiškumą, bet ir spręsti socialines problemas.
„Menas nėra tik dailė, kur pažiūri ir nueini, menas nėra tik puošmena ant sienos. Šiuolaikinis menas verčia mąstyti, suvokti, žadina vaizduotę. Šiuolaikinis menas sprendžia daug kasdienos problemų, štai pernai šiuolaikinio meno festivalyje „Kaunas mene” iš viso pasaulio sukviesti menininkai kėlė migracijos, pabėgėlių problemą – tema buvo aktuali menininkams, atvykusiems iš Italijos, Kambodžos, Austrijos. Menas tapo aktyvus gyvenimo dalyvis, jis kelia socialinio, ekonominio, politinio gyvenimo problemas, parodo jas savaip”, – teigė A. Žalpys.
A. Rekštytė akcentavo, kad festivalis „Kaunas mene” visada yra aštresnis socialiai. Ji prisiminė menininkų porą, kėlusią miestų užterštumo problemą, ekologijos klausimus. Menininkai surengė performansą: ėjo Rotušės aikšte, traukė iš konteinerių šiukšles ir klijavo ant savęs su izoliacija. „Praeiviai sustodavo, negalėdavo atplėšti akių. Problemą menininkai akcentavo šokiruojančiais dalykais. Menas ne tik paveiksliukai, o kažkas daugiau, kas kalba apie aktualius dalykus”, – kalbėjo A. Rekštytė.
Parodų kuratorė G. Legotaitė priminė performansų ir gyvo meno festivalį „CREATurE Live Art” Rotušės aikštėje. „Įsivaizduokite, šeštadienį išeini pasivaikščioti į Rotušės aikštę, o ji visa užleista dūmais ir per garsiakalbį sako: „Išnyksiu kaip dūmas…” – Maironio eilės. Jausmas nerealus, žmonės nesupranta, kas dedasi. Viena iš meno funkcijų – skatinti mąstyti.”
Menininkė Patricija Gilytė teigia, kad menas sprendžia globalias problemas, tarkim susvetimėjimą postmodernioje visuomenėje, kalba apie ekologiją, globalizaciją. „Menas kelia kausimą: kokia vieno žmogaus teisė į orą, kraštovaizdį? Kur riba, kur jau privatūs interesai, tarkim koncernai, nuodijantys ištisus miestus? Dauguma menininkų vykdo tiriamąją veiklą, atskleidžia kriminalus, užsiima žurnalistika, skelbia faktus, kovoja už žmogaus teises. Štai Olandijoje visa pakrantė užstatyta trasomis prekių vežimui. Nors pajūrio ruožas, tačiau neliko priėjimo prie jūros. Menininkai protestuoja savo darbais net šokiruojančiai – jau negali rodyti, koks gražus peizažas, nes jo nebėra, sunaikino”, – aiškino P. Gilytė.
Menininkai apie skaitmenizaciją ir buitį
Nuo pat galerijos atidarymo darbus čia eksponuojanti Patricija Gilytė šiuo metu galerijoje eksponuoja darbą apie amžių po skaitmenizacijos. „Skaitmeninimo procesas tampa visa apimantis, žmogiškam signalui reikalinga įranga ir mokėjimas naudotis skaitmeniniais prietaisais, jau nebegali nusipirkti popierinio bilieto, bet turi turėti mobilųjį telefoną; negali banke pervedimo padaryti, nors turi pinigus rankoje, bet tau reikia turėti išmanųjį telefono modelį, ten atsiųs programėlę. Procesai pradeda kontroliuoti žmones. Kur tai veda?”, – retoriškai klausė P. Gilytė.
Menininkas Povilas Ramanauskas, mugėje „ARTVILNIUS‘17“ išrinktas geriausiu jaunuoju menininku, galerijoje eksponuoja instaliaciją „Buitis 2″. „Buitis trukdo kūrybai, tačiau visos svarbiausios kūrybinės idėjos gimsta iš buities, kasdienybės”, – darbą komentavo P. Ramanauskas. Jo instaliacijai naudojami seni, kaip pats juokavo „su kvapeliu” Nacionalinio Kauno dramos teatro kulisai. 2015 m. surengęs personalinę parodą Berlyne, jaunas menininkas užsibrėžęs kuo daugiau personalinių parodų surengti užsienyje.
Ekspozicijoje ir kūriniai su N-18
Galerijoje buvo eksponuojama Natalijos LL kūryba, ji viena garsiausių lenkų kūrėjų, daug jos darbų kabo Niujorko „MoMA” muziejuje. 2018-aisiais M. Žilinsko dailės galerijoje bus eksponuojama jos retrospektyvinė paroda, tad kauniečiai vėl turės progą susipažinti su autorės kūryba, nagrinėjančia feministinę temą, moters teisę į savo kūną.
Atidaro padalinį Vokietijoje
Pašnekovai džiaugiasi, vienas didžiausių šių metų „Meno parko” pasiekimų – Venecijos bienalės kontekste vykstančioje didžiulėje olandų fondo organizuojamoje parodoje „Personal Structures“, kurią aplanko šimtai tūkstančių žmonių, eksponuojami 3 lietuvių autorių kūriniai – Jono Gasiūno, Patricijos Gilytės bei Algio Kasparavičiaus. Kitas svarbus šių metų darbas – atidaryti galerijos filialą Diuseldorfe. „Geros galerijos turi padalinių užsienio šalyse. Iš Lietuvos mes, matyt, būsime vieni pirmųjų”, – svarstė A. Žalpys.
