Nuo Pelėdų kalno Benediktinių gatve besileidžiant į Senamiestį, patenkame į Kauno seserų benediktinių vienuolyną. Portalą „Kas vyksta Kaune” su šypsena pasitinka sesuo Gabrielė, tačiau pasiteiravus apie skaudulį – renovacijos reikalaujančią vienuolyno tvorą, kuri P. Eimučio/ šv. Gertrūdos gatvėse yra avarinės būklės, veidas kiek persimaino.
Baiminamasi, kad tvora neužgriūtų ant vaikų, mėgstančių ne tik žaisti šalia, bet ir bebaimiškai besikeberojančių ant pačios byrančios tvoros.
Dalis tvoros – avarinės būklės
Su seserimi Gabriele apeiname visą vienuolyno ansamblio tvorą, užimančią apie 351 metrą. Prasčiausia situacija P. Eimučio/šv. Gertrūdos g., kur raudonos plytos išbyrėjusios, dalies tvoros nėra, kita – suskeldėjusi, byranti. P. Eimučio gatve keliaujant pro VDU Katalikų teologijos fakultetą pastebime, kad tvora pavojingai svyra link tako, tad prie jos artintis nederėtų. Vienuolė pasakoja, kad gatvele mėgsta vaikščioti studentai, vietiniai vedžioja šunis, praeina ir nemažai miestiečių, turistų, baiminamasi dėl visų saugumo.
„Einant nuo šv. Getrūdos g., aukšta vienuolyno tvora šlaitu važiuoja žemyn, ten išgriautas tarpas. P. Eimučio gatvėje tvora visai griūnanti, reikia tvirtinti konstrukcijas, kad galėtų stovėti. Laiko klausimas, kada nugrius ir, neduok Dieve, ką nors sužalos”, – komentavo vienuolė. Bene geriausia tvoros būklė Benediktinių gatvėje, tad ji bus renovuojama galiausiai.
Pašnekovė atskleidė, kad visos tvoros renovacijos sąmata – daugiau kaip 1 mln. eurų, šiuo metu turima 37,5 tūkst. eurų paramos iš Kauno miesto savivaldybės, dar tiek pat skyrė pats vienuolynas, tikimasi, kad likusią reikiamą dalį suaukos geradariai. Šįmet atliekama pačios seniausios tvoros atkarpos tvarkyba, 2018 m. darbai bus tęsiami.
Daugiau kaip 200 metų
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė portalą „Kas vyksta Kaune” patikino, kad pagal Benediktinių vienuolyno komplekso teritorijos šventoriaus tvoros su vartais (Benediktinių g. 6,8,10) šįmet atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų bei archeologinių žvalgymų ataskaitą, kurią parengė archeologas Mantas Daubaras, benediktinių vienuolyno šventoriaus tvora yra 2 skirtingų tipų ir etapų. Pagal tai dalis tvoros yra daugiau kaip 200 m. senumo.
„Šventoriaus tvora yra XVIII a. autentiška ir XIX a. perstatyta su negausiais autento fragmentais. Manoma, kad seniausia tvora Kauno mieste yra Kauno Šv. Jurgio bažnyčios ir vienuolyno komplekso (pranciškonų) tvora, datuojama XVII a.”, – teigė A. Naureckaitė.
Šventoriaus tvora su vartais yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.
Parėmė savivaldybė
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas komentavo, kad šios tvoros restauravimui Kauno miesto savivaldybė iš Paveldotvarkos programos lėšų skyrė 37,5 tūkst. eurų.
„Daugybę metų tvora nesulaukė rimto remonto, todėl ji ne tik atrodė netvarkinga, bet jos būklė jau kėlė pavojų – ant stataus šlaito stovinčios konstrukcijos buvo smarkiai paveiktos drėgmės ir šalčio, o atidengus tinko sluoksnį restauratoriai aptiko daugybę visai sudūlėjusių plytų, kurias teko keisti. Taip pat pagal tvarkybos projektą yra numatyta stiprinti tvoros pamatus, įrengti jų hidroizoliaciją, pakeisti čerpių stogelius. (…) Pažymėtina, kad seserys rūpinasi ir kitų istorinių vienuolyno pastatų restauravimu, aktyviai užsiima projektų rengimu bei lėšų paieška jų įgyvendinimui”, – teigė S. Rimas.
Darbai pradėti vasarą
Tvoros tvarkymo darbai pradėti dar vasarą, pirmiausiai renovuojama tvoros dalis šalia įėjimo į ansamblyje esančią Kauno miesto globėjo – šv. Mikalojaus bažnyčią, ši atkarpa planuojama baigti renovuoti gruodžio mėnesį. Vienuolė pasakojo, kad nuėmus tvoros tinką pastebėta suirusi apačia, nėra hidroizoliacijos, tad reikia ją sudėti, be to, atsivėrė gražios arkutės, kurias reikia sutvarkyti, barokiniai vartai išvežti restauruoti, tvarkomas ir nuskilęs vartus puošiantis vieno iš angeliukų kampas.
Po to numatyti dar du tvoros tvarkymo etapai, kada jie bus baigti priklauso nuo to, kiek turės lėšų. Kitąmet bus tvarkoma avarinė tvoros dalis. „Kalno apačioje gyvenantys žmonės nuolat prašo, kad tvarkytume, nes suskilinėjusi tvora pakankamai aukšta ir gali bet kada užgriūti ant žmonių, ypač vaikai mėgsta ja laipioti. Per metus tvoros būklė sparčiai blogėja, jei toliau merks liūtys ir lietus – gali netikėtai ir sugriūti. Jei įvyktų nelaimė – vienuolynas būtų atsakingas. Realiai, visą tvorą reikia sutvarkyti, sąmata viršija 1 mln. eurų”, – komentavo sesuo Gabrielė.
Tikisi sutvarkyti iki 2024-ųjų
Vienuolė atvirauja, kad apie prastą tvoros būklę nuolat informuoja ir pravažiuojantys miestiečiai, taip pat turistai, jų daugiausiai iš Lietuvos, taip pat sulaukiama iš Amerikos, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, kitų šalių, jie, esą, į tvoros padėtį visad atkreipia dėmesį.
Vienuolė Gabrielė tikisi, kad avarinė tvoros dalis bus sutvarkyta iki 2018 m. birželio, kai į šv. Mikalojaus bažnyčią atkeliaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio relikvijos iš Kaišiadorių katedros, jos čia liks visam laikui. „Artėja ir mūsų vienuolyno fundacijos 400 metų jubiliejus. Jį švęsime 2024 m., būtų nuostabu, jei iki tol pavyktų surinkti lėšų ir suremontuoti visą ansamblio tvorą”, – viliasi sesuo Gabrielė.
Šv. Mikalojaus bažnyčia šioje vietoje pastatyta XV a. antroje pusėje, tvora atsirado žymiai vėliau ir skaičiuoja daugiau kaip 200 metų. Paskutinįkart, pasak vienuolės, probleminė tvoros dalis tvarkyta XX a. aštuntajame dešimtmetyje.
Pačios užsidirba gyvenimui
Šiuo metu Kauno seserų benediktinių vienuolyne gyvena 27 vienuolės, visoje Lietuvoje tėra apie 40 benediktinių, jų šūkis: „Melskis ir dirbk!”. Vienuolės kasdien nustatytomis valandomis meldžiasi (bent 5 valandas), keturiskart per dieną maldos tiesiogiai transliuojamos per „Marijos radiją” visai Lietuvai; vienuolės kasdien maitina ateinančius nepasiturinčiuosius sriuba bei svarbiausia – kasdien kaip ir visi pasauliečiai – dirba savo oficialiuose darbuose: ligoninėse, universitetuose, mokyklose bei pačios užsidirba gyvenimui.
Meldžiasi už geradarius
Sesuo Gabrielė ragino geradarius aukoti tvorai į specialią sąskaitą, visos lėšos bus panaudotos tik tvoros renovacijai.
„Už geradarius kasdien meldžiamės. Prisidėjusieji prie tvoros renovacijos bus įtraukti į vienuolyno istoriją, jų vardai ir pavardės išgraviruoti tvoroje, jos matysis prie įėjimo vartų, nuo vienuolyno kiemo pusės, kad liktų ateinančioms kartoms. Vaikai, anūkai ir proanūkiai turės kuo didžiuotis”, – pastebėjo sesuo Gabrielė ir tęsė: „Kiekvienas norime įsiamžinti istorijoje ir kažką palikti po savęs, kas būtų žinoma ne tik savai šeimai, bei ir savam miestui, savai šaliai. Tai gali būti tam galimybė įprasminti savo darbą, gal kai kam tai būtų būdas padaryti kažką gero. Juk kartais girdime sakant, o jei kas nors būtų man suteikęs vieną ar kitą galimybę. Mes kiekvieną dieną meldžiamės už visus savo geradarius, ir juos ir jų artimuosius nunešame prie Jėzaus kojų kiekvieną dieną adoruodamos Švenčiausiąjį Sakramentą“, – malda atsilyginti geradariams žadėjo sesuo Gabrielė.
Aukoti į specialią sąskaitą
Tikslinės paramos lėšas tvorai galima pervesti į Kauno seserų benediktinių viešosios įstaigos „Domus Laudis“, įm. kodas – 303311148, banko sąskaitą: Nr. LT55 7044 0600 0796 1450, kuri yra AB SEB banke, banko kodas – 70440. „Už kiekvieno Jūsų auką teatlygina Dievas pats Savimi.”
Baigdama pokalbį vienuolė pakvietė pasauliečius į Šv. Mišias benediktinių bažnyčioje: I-V 18 val., šeštadienį 8 val., sekmadienį 10 val.
