Kampo ir Kalniečių gatvių sankirtoje, šalia memorialo partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui, siūloma įrengti dar vieną atminimo simbolį.
Apie iniciatyvą portalui „Kas vyksta Kaune” pasakoja sumanymo autorė kaunietė Andrijana Filinaitė.
Ji siūlo šalia esamo monumento įrengti 6 m. stiklo pluošto vėliavos stiebą su ištisus metus plevėsuojančia Lietuvos trispalve, šio didvyrio garbei ir atminimui. Dėl idėjos palaikymo ir vėliavos priežiūros, apšvietimo, pirmadienį bus tariamasi su Kauno miesto savivaldybe. Jei viskas klostysis sėkmingai, idėjos autorė svarsto, kad vėliavą iškelti būtų simboliška lapkričio 23 d., minint Lietuvos Kariuomenės dieną, jei nespės – iki metų galo.
Vėliavos idėja kilo prieš Vėlinės. Lapkričio 1 d., į A. Filinaitės organizuotą renginį „Adolfas Ramanauskas-Vanagas: JĖGA, kuri gyvena mumyse”, šalia šio tautos didvyrio suėmimo vietos Kampo ir Kalniečių gatvių sankirtoje, susirinko apie 150-200 žmonių. Ši akcija buvo organizuota siekiant plėtoti tolimesnę vėliavos įrengimo idėją.
Minėtoje vietoje 2012 m. įrengtas paminklinis akmuo A. Ramanauskui–Vanagui (skulpt. Stasys Žirgulis).
Susirinkusieji uždegė atminimo žvakes, sugiedojo Lietuvos himną. Akcijoje dalyvavo ir partizanų vado dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, daug jaunimo. „Džiaugiuosi, kad žmonės tokie patriotiški, susirinko su šeimomis į istorinę vietą, kurioje 1956 m. KGB areštavo Lietuvos partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą su žmona partizane Birute Mažeikaite-Ramanauskiene”, – sakė akcijos iniciatorė. Kaip žinia, galiausiai partizanų vadas buvo žiauriai kankintas, 1957-siais jam atlikta mirties bausmė.
Akcijos metu A. Filinaitė prisiminė prieš porą metų matytą vaizdą JAV, šalia Niujorko esančiame miestelyje Gillette. „Parke iš tolo pamačiau plazdančią Amerikos vėliavą, šalia paminklinį akmenį su atminimo lentele žuvusiam 22 m. kariui, Afganistane vykdžiusiam misiją. Ant akmens parašyta, kad savo herojų niekada neužmiršime. Pagalvojau, tai graži atminimo idėja šalia vietos, kur nusipelnęs žmogus augo, mokėsi, tad būtų gražu vėliavą įrengti ir Lietuvos didvyriui”, – kalbėjo A. Filinaitė.
Ji pastebėjo, kad Lietuvoje vėliavos šalia memorialų plazda, tačiau nėra gausiai paplitusios. „Lietuvos vėliava – valstybės ženklas, kurio simboliką kiekvienas turėtų su savimi turėti, ypač kitąmet, kai Lietuva minės valstybės atkūrimo šimtmetį. Kad ir į atlapą įsisegti, vizualine raiška išreiški savo patriotizmą, prisidėjimą prie tokių iniciatyvų, tai įrodymas, kad tau svarbūs tavo miesto, tavo šalies įvykiai. Būtų gražu, jei prie kiekvieno kario savanorio žūties ar partizanų suėmimo vietos būtų galima įrengti Lietuvos vėliavą, gal tai taps virusu?”, – retoriškai klausė A. Filinaitė, pažymėjusi, kad ir jos senelis dalyvavo partizaniniame judėjime.
Įrengus 6 m stiebą A. Ramanausko-Vanago suėmimo vietoje, tikimasi, kad čia dažniau lankysis miestiečiai, tai taps geriausia vieta istorijos pamokai savo vaikams. „Ši vieta tampa tapatybės dalimi”, – teigė A. Filinaitė.
Apie idėją BNS kalbintas Kauno vicemeras Simonas Kairys teigė, kad vieta, kurioje pagerbiamas su sovietų okupaciją kovojusių „miško brolių“ vadas, itin didelio dėmesio sulaukė per Vėlines. „Ta vieta tikrai parodė savo reikšmingumą per Vėlinių dienas, matant tiek kauniečių – tai turbūt buvo populiariausia vieta. Todėl žiūrime pozityviai, tik nereikia skubėti“, – sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.
Vicemeras BNS sakė, kad svarstytina mintis geriau apšviesti paminklinį akmenį, tačiau pabrėžė, kad visas iniciatyvas svarbu aptarti su paminklo autoriumi Stasiu Žirguliu. „Kiek diskutavome, mes ir patys galėtume apsiimti ant savo pečių, tačiau reikia išsiaiškinti, kokios tos iniciatyvos. (…) Reikia susėsti, pasižiūrėti. Be galo svarbu, ką pasakys pats autorius, nes jis irgi turi matyti, kas tinka prie jo darbo, o kas ne“, – sakė Kauno vicemeras.
Seimas 2018–sius planuoja dedikuoti A. Ramanausko–Vanago metais, kitąmet bus minimos šimtosios jo gimimo metinės.
